Viduramžių literatūros ypatybės

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Viduramžiai - žmonijos istorijos laikotarpis tarp antikos ir naujųjų laikų, tæsėsi nuo V a. pab. iki XVII a.vidurio Viduramžiai skirstomi į 3 laikotarpius: ankstyvieji (V-XI a.), brandieji (XI-XV a.), vėlyvieji (XV-XVII a.).
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	3505
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Viduramžių kultūrą ir ideologiją lėmė trys pagrindiniai veiksniai: gentinės visuomenės papročiai ir pasaulėžiūra, krikščionybė ir antikinis palikimas. Viduramžiais sukurta daug ivairių kūrinių. Bažnytinės literatūros pamatu tapo biblija. Biblijos dvasia juntama ir to meto pasaulinės literatūros kūriniuose: naudojami bibliniai siužetai, sugretinimai, įvaizdžiai. citatos, minimi personažai. Pagrindinės viduramžių grožinės literatūros šakos yra herojinis epas , riterių (arba kurtuazinė) literatūra, miestelėnų literatūra. Viduramžiais plačiai sklido sakytinė literatūra. Vakarų Europos tautose ypač paplito herojinis epas, poemos apie didvyrių žygius. Kartu su riterių luomu atsiranda riterių literatūra. Pagrindiniai jos motyvai - meilė ir tarnavimas "širdies damai". Riteris ištikimas savo mylimajai, aukština jos grožį, kilnumą, Gražiausias šio žanro kūrinys - "Romanas apie Tristaną ir Izoldą". Viduramžiais suklesti ir miestelėnų literatūra. Joje aprašomas kasdieninis miestelėnų gyvenimas, pajuokiamos žmonių ydos, silpnumas, gobšumas ir veidmainystė.
Viduramžių literatūros viršūnė - Dantės kūryba. Joje atsispindi svarbiausi viduramžių krikščioniškosios pasaulėžiūros bruožai: žmogaus moralinės pareigos, proto ir tikėjimo santarvė, sielos ir pomirtinio pasaulio aiškinimas.
"Dieviškoji komedija" - svarbiausias Dantės kūrinys. Poema susideda iš 3 dalių: "Pragaras", "Skaistykla" ir "Rojus". Kiekviena dalis turi po 33 giesmes, o su įžanga yra 100 giesmių.
"Dieviškoii komedija" - epinė poema, aprėpianti visos žmonijos raidą. Joje pavaizduota daugybė žmonių, jų likimai. Dantė ne tik atpasakoja įvykius, bet ir perteikia emocinius herojų išgyvenimus. Dramatiškiausia poemos dalis yra "Pragaras". Čia susiduria prieštaringos asmenybės, verda stiprios aistros, veikėjai ginčijasi. Dantė vaizduoja pomirtinį gyvenimą, bet teigia, kad pirmiausia žmogui skirtas gyvenimas žemėje. Žemėje jam duota galimybė pasirinkti ir nuspræsti savo likimą. Daugelis veikėjų myli, kenčia, apgaudinėja, žudo. Poetas smerkia visus, prasikaltusius žmogiškumui, nepaisant jų padėties ir titulų.
Daug poemoje yra ir teigiamų personažų, išaukštinančių tikrąsias žmogiškas vertybes: ištikimybæ, artimo meilæ, narsumą, pažinimo troškimą. Dantės kūrybai būdingas glaustas stilius, į vieną frazæ sutelkta gili mintis. Poetas labai konkrečiai piešia pragaro vaizdą - fonas sustiprina išgyvenimų dramatiškumą (pragaras - tai tamsa, daug juodos spalvos: skaistykloje spalvos švelnesnės: rojuje - spindesys ir akinanti šviesa). Dantės "Dieviškoji komedija" simbolizuoja žmogaus grožio, kilnumo siekimą, išreiškia amžinas pražūties ir išsigelbėjimo, kančios ir palaimos, laikinumo ir amžinumo idėjas.

Raktiniai žodžiai

• viduramziu literatura
• viduramziu literaturos bruozai
• viduramžių literatūra