|
|
Vakarų civilizacija
| Tema |
Istorija |
| Tipas |
Konspektas |
| Aprašymas |
Vakarų c-jos samprata nėra ypatinga, atskirai nagrinėtina. Vakarų c-ja – tam tikras savitas reiškinys. V.c-jos samprata atsirado daug vėliau negu susiformavo ji pati – 18 a. švietimo epochoje. Patys europiečiai save išskyrė iš kitų, pavadindami Europą civilizuota. |
| Patalpinta |
2005-05-12 |
| Parsisiuntė |
724 |
|
|
Išsamus aprašymas
Pati didž. Teritorija ir paveldėjimas – vakarų krikščionys, nors jie iki 11 a. buvo Bizantijos ir arabų šešėlyje. V.Europą vienijantis veiksnys buvo krikščionybė. Ji tapo Europos kultūros, gyvenimo būdo, pasaulio sampratos pagrindu. Suvienijo V.Europą. Įtvirtino lokalizaciją. Krikščionybė išliko Europos fenomenu. Krikščionybė skyrėsi nuo kitų: 1) krikščionybei buvop svarbi idėja, kad žmogus sukurtas pagal dievo pasaulį, turi dievo protą, gali suprasti būties esmę. 2) solidarumas kaip moralinė vertybė. Artima meilė, broliška pagalba. 3) nuodemės suvokimas skatino galvoti apie gėrio ir blogio sankirtą, ieškoti dievo. Nuodėmės atleidimas – viltis tobulėti, nekartoti klaidų. 4) mesionizmas ir viltis. Atsinaujimo viltis. Veržlumas, nepasitenkinimas tuo, kas pasiekta. Naujo siekimas. Nėra fatalizmo – žmogus turi aktyvią veiklą.
Raktiniai žodžiai
- vakaru civilizacija
- vakarų civilizacija
- vakaru civilizacijos
|
Darbų paieška
Naujausi darbai
Naudingos nuorodos
|