Teorinė mechanika - paruostukė

Tema	Fizika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Mechanika yra mokslas nagrinėjantis kūnu judėjimą ir pusiausvyra. Priklausomai nuo kūno būvio mechanika skirstoma i duju, skysto ir kieto kūno mecanika. Savo ruožto kieto kūno mechanika skirstoma i standaus ir deformuoto. Standus yra kūnas, kuris veikiamas jegu nesideformuoja. Paprasčiausias kūnas yra materialus taškas. Tai toks kūnas kurio matmenų galime nepaisyti, o visos jėgos lyginamos viename taške. T.M. yra mechanikos dalis, formuojanti bendrus mechanikos dėsnius ir jais remiantis nagrinėjami materialiu tašku, ju sistemų, bei standžių kūnu judėjimai ir pusiausvyra. Ji skirstoma I statika, kinematika ir dinamika.
Patalpinta	2005-09-20
Parsisiuntė	4290
	Parsisiųsti30 KB

Išsamus aprašymas

Statika
Ji nagrinėja jegu ir kūnu pusiausvyra. Pgr. Statikos sąvoka yra jėga. Tai dviejų kūnu tarpusavio sąveikos matas. Ji yra vektorinis dydis, apibudinamas veikimo tašku bei kryptimi. Fegos didumas matuojamas niutonais.
Jėgos veikimo taškas gali būti tiek taškas A tiek B. jos krypti nusako <oc.
1. jėgos veikimo tiese - linija, kurioje randasi jėga.
2. jegu sistema - kuna veikiančiu jegu suma
3. laisvas kūnas - kuriam kiti kūnai netrukdo judėti bet kuria kryptimi.
4. ekvivalentes - jegu sistemos kurias galime pakeisti viena kita nekeičiant kūno būvio.
5. jegu sistema pusiausvyra, jeigu jos veikiamas kūnas nejuda, arba juda tiesiai ir tolygiai.
6. atsojamoji jėga - jeigu ji ekvivalente jegu sistema.
7. atsveriancioji - tokio pat didumo ir toje pat tiesėje, kaip atstojamoji, tik priešingos krypties.
8. sutelkta jėga - kuri veikia kuna viename taške.
9. išskirstytos jėgos - kurios veikia kuna tam tikrame paviršiuje. Sutelkta jėga yra siu jegu atstojamoji.
10. kūnu sistema - visuma kūnu kuriu pusiausvyra tarpusavy priklauso.
11. išorinėmis vadinamos tokios jėgos, kuriomis sistemai nepriklausantys kūnai, veikia nagrinėjama sistema.
12. vidines - kuriomis sistemos kūnai veikia vienas kita.
Statikos aksiomos
1. dvi stambu kuna veikiančios jėgos atsisveria, jei jos yra lygios dydžiu, priešingu krypčių ir vienoje tiesėje.
2. jegu sistemos poveikis standziam kūnui nepasikeis pridėjus ar atėmus atsisveriancia jegu sistema. Is pirmu 2 aksiomų galime padaryti išvada: jėgos poveikis kūnui nepasikeis ja perkėlus veikimo tiese i kita taska.
3. dviejų taska veikiančiu jegu poveiki galime pakeisti poveikiu vienos jėgos, nukreiptos is pirmųjų 2 jegu sudaryto lygiagretainio įstrižaine. Norint raštijos diduma sudedant vektorius reikia atsižvelgti I kampa tarp ju.
4. akcijos reakcijos dėsnis. 2 kūnai veikia vienas kita lygaus dydžio priešingos krypties jėgomis.
5. jegu poveikis deformuojamam kūnui nepasikeis jeigu kūnas taps standžių.
6. inercijos dėsnis. Jeigu materialaus taško neveikia jokia jėga jis yra rimtyje arba juda tiesiai ir tolygiai.
Ryšiai
Visa kas trukdo kūnui judėti erdvėje vadinama ryšiais. Kūnai ryšius veikia vadinamomis akyviomis jėgomis. Ryšiai kūnus veikia tokio pat didumo bet priešingos krypties jėgomis vadinamomis reakcijos jėgom, kuriu ieškojimas yra vienas pagr. statikos uždaviniu. Ju kryptis priklauso nuo aktyviu jegu ir ryšio pobūdžio. Aplamai jos nukreipos priešingai negu kūnas judetu, jei nebūtu ryšio. Sprendžiant uzdavimius mes ryšius ametame ir keiciam reakcijos jėgomis. Rysiu rūsys:
1. gluotnus paviršius (trintis neįvertinama)
2. glotni briauna
3. lankstus ryšys
4. cilindrinis šarnyras
5. rutulinis šarnyras (nežinoma reakcijos jėga keičiame jos komponentais x y z asiu kryptimis
6. sarnyrinis strypas
7. standus įtvirtinimas

Plokscioji susikertančiu jegu sistema
Tai sistema kai plokštumoje esančios nelygiagrecios jėgos kertasi viename taške.
Trijų jegu teorema
Jeigu 3 plokštumoje esančiu nelygiagreciu jegu veikiamas kūnas yra pusiausvyroj, tai šios jėgos kertasi viename taške. Jegu Fl F2 F3 veikiamas kūnas yra pusiausvyras. Jėgos P2 irP3 persfumkime ju veikimo tiesėmis iki susikirtimo taško O. remdamiesi 3 aksioma sudekime rasdami atstojamąja R. Kadangi atstojamosios R ir jėgos P3 veikiamas kūnas yra pusiausvyroje tai pagal 1 aksioma šios jėgos bus lygios dydžiu, priešingu krypčių ir vienoje tiesėje. Taigi jėgos PI tiese kirs taska O. atvirkščias teoremos teiginys nebūtinai turi būti teisingas.

Raktiniai žodžiai

• teorine mechanika
• mechanika
• fizika mechanika