Techninė mechanika ir medžiagų atsparumas

Tema	Fizika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Statika nagrinėja jėgų bei kūnų pusiausvyrą ir sprendžia jėgų sistemos transformavimo klausimus. Materialus taškas – tai geometrinis taškas kuriame sutelkta viso kūno masė. Materialių taškų sistema – tai materialių taškų visuma, kurių judėjimas ir padėtis priklauso vienas nuo kito. Standus kūnas – tai kūnas kuris veikiamas jėgų nesidefor-muoja. Jėga – tai kūnų mechaninės sąveikos matas. Jėgą apibūdina: jos didumas, veikimo taškas, veikimo kryptis. Jėgų sistema – tai jėgų visuma kurios veikia vieną kūną. Jėgų sistemų tipai: plokščioji, erdvinė, viename taške susikertančių, bet kaip išdėstytų, lygiagrečioji jėgų sistemos.
Patalpinta	2005-05-11
Parsisiuntė	3819
	Parsisiųsti15 KB

Išsamus aprašymas

Medžiagų atsparumas. Pagrindinės sąvokos. Medžiagų atsparumas nagrinėja: mašimų ir konstrukcijų detalių skaičiavimus, stiprumui, standumui ir pastovumui. Stiprumas- yra medžiagos gebėjimas priešintis apkrovai, be įrymo. Stiprumo rodiklis įtempimai. Standumas - yra konstrukcijos elemento (detalės) gebėjimas veikiant apkrovai išlaikyti savo formą ir matmenis tokiose ribose, kad nebūtų pažeistas normalus darbas. Standumo rodiklis yra deformacija. Pastovumas(stabilumas) - yra konstrukcijos elemento gebėjimas išlaikyti pradinę pusiau-svyros formą darbo metu. Medžiagų atsparumas: Stiprumas, Standumas, Pastovumas. Medžiagų atsparume atmetama standaus kūno sąvoka, nagrinėjami realūs kūnai ir visos jų deformacijos. Deformacijos: 1.Tamprioji(išnykstanti) 2.Plastinė(liekamoji). Nėra idealių plokštumų ir plastiškų kūnų gamtoje. Įrąža- veikiant išorinėms apkrovoms viduje kūno atsiranda pasipriešinimas deformavimui. Vidinį jėgos pasipriešinimą vadina- įrąža (vidine jėga arba tamprumo jėga).
Pjūvių metodai:Bet kokioje kūno vietoje galime padaryti pjūvį. Vieną iš dalių galime atmesti ir vietoj atmestos dalies pjūvyje vaizduojam jėgas, kurios veikia jėgą taip pat kaip atmestoji dalis. Suprojektuojam ir susumuojam. Sumuojant jėgas susumuojam viską (išorines ir vidines jėgas ir momentus) gausim lygtį kurios.
Įtempimai- jėgos dalis kuri tenka skerspjūvio plotui. Normaliniai įtempimai yra tie kurie statūs plokštumai. Įtempimai- yra medžiagos stiprumo rodiklis. Įtempimai nustatomi bandymais. Bandymo metu nustatomi ribiniai įtempimai. Jie atitinka tam momentui kai medžiaga irsta arba l. deformuojasi. Standartinių medžiagų ribiniai įtempimai. Norint kad pagamintos detalės nesvertų reikia, kad vidiniai įtempimai kurie susidaro detalėse būtų mažesni už medžiagos ribinius įtempimus.
Tempimas ir gniuždymas. Nagrinėsim atvejį kai susidaro tik ašinės jėgos. Ašinės jėgos gali strypą arba veleną tempti arba gniuždyti. Sprendžiant uždavinį, tam kad nustatyti vidinę įrąžą reikia susumuoti visas susidariusias jėgas iki pasirinkto pjūvio. Epiūra- tai grafikas, kuris brėžiamas surišant su strypu, kuris parodo kaip kinta įrąžos vidinės jėgos bei įtempimai išilgai stypo ašies.
Deformacija. Huko dėsnis. Tempiant strypas ilgėja, gniuždant trumpėja, todėl deformacija gaunama su + arba -. Pailgėjus strypui skersmuo sumažėja. Bandymais nustatyta, kad skersinės ir išilginės deformacijos yra pro-porcingumo ryšis. Huko dėsnis: Išilginė deformacija tiesiogiai proporcinga normaliniam įtempimui. Proporcingumo koeficientas E (tamprumo modulis). Kiekviename strypo ruože veikia skirtinga strypo jėga, todėl kiekvienas ruožas susitrauks arba pailgės skirtingai. Kad surasti bendrą pailgėjimą arba sutrumpėjimą nustatom atskirų rūšių pailgėjimus ir sutrumpėjimus ir susumuojam.
Kirpimas- atsiranda tada, kai 2 išorinės jėgos veikia skersai strypo jų veikimo tiesės randasi arti viena kitos. Strypo viduje atsiranda įrąža- skersinė jėga(Q). Dvi skersinės jėgos guli strypo skerspjūvio plokštumoje ir dėl jų atsiranda tangentiniai įtempimai. Medžiagų atsparumas sprendžia 3 uždavinius: 1.Stiprumo patikrinimas 2.Apkrovos patikrinimas 3.Projektinis uždavinys, kad nustatomi veleno arba stypo matmenys. Įtempimai atsiranda kur yra sujungimai su varžtais, kaiščiais, kniedėmis, pleištais, suvirintuose sujungimuose.
Tangentiniai įtempimai kerpant. Patikrinimas, kad kniedės neužplėštų detalės krašto. Stiprumo sąlyga: Paskai-čiuoti tangentiniai įtempimai turi būti mažesni už leis-tinus įtempimus (arba lygūs), kuriuos priklausomai nuo medžiagos surandam žynine.
Glemžimas- tai vietinio paviršiaus gniuždymo deformacija, kuri atsiranda susiliečiančių detalių plotuose. Glemžimas gali būti kniedės ir lakšto skylės sienelės, tarp pleišto ir veleno, tarp rato griovelio ir pleišto. Jeigu vyksta glemžimas, gali atsirasti tarpelių, nes dėl tarpelių atsiranda mušimas, dėl mušimo įtrukimai.
Skerspjūvio geometrinės charakteristikos. Jeigu strypas tempiamas arba gniuždomas, stiprumas priklauso nuo skerspjūvio ploto. Skerspjūvio plotas tokiu atveju yra stiprumo ir standumo charakteristika, todėl kad tempiant arba gniuždant įtempimai tolygiai pasiskirsto skerspjūvyje. Jeigu strypas lenkiamas arba sukamas įtempimai pasiskirsto ne-lygiai. Jeigu strypas lenkiamas arba sukamas stiprumas ir standumas priklauso nuo inercijos momento arba atsparumo momento. Politinis inercijos momentas lygus sumai sandaugų visų elementarių figūrų plotų iš jų atstumo kvadratu nuo pasirinkto ploto vadiname paliniu inercijos momentu. Ašinis inercinis momentas skaičiuojamas iki ašies X ar Y.

Raktiniai žodžiai

• medziagu atsparumas
• medžiagų atsparumas
• medziagu mechanika