|
|
Šinto
| Tema |
Religija |
| Tipas |
Konspektas |
| Aprašymas |
Šinto - vietinė Japonijos religija ateinanti iš pirmo tūkst. pr.m.e. vidurio. Ji labiau pasireiškia socialiniame gyvenime nei perteikta teologija ar filosofija ir yra glaudžiai susijusi su japonų vertybių sistema bei mąstymo būdu. Išskiriami trys jos tipai: Šventyklų šinto, iki 1945-ųjų buvo valstybinė ir iki šiol turi sąsajų su imperatoriaus sistema; Sektantinė šinto, santykinai jauna ir susidedanti iš 19 a. kilusių 13 sektų; Folklorinė šinto, liaudiškasis tikėjimas artimas šinto. |
| Patalpinta |
2005-05-09 |
| Parsisiuntė |
308 |
|
|
Išsamus aprašymas
Japonijos mitų pagrindas yra pasakojimas apie Amaterasu Omikami (Saulės dievą), imperatoriškosios šeimos pradininką. Jį perteikia du 8 a. veikalai "Kojiki" [Senųjų dalykų aprašas] ir "Nihon shoki" [Japonijos kronikos]. Pradžių pradžioje dieviškoji Izanagi ir Izanami pora buvo Amaterasu tėvai ir taipogi pagimdė japonų salas bei įvairias dievybes, įvairių klanų protėvius. Tai japonų traktuotė apie gamtos bendrą prigimtį su žmogumi juos verčianti rūpintis pasaulio užteršimu.
Kita vertus, mes esame "kami" [dievybių] palikuonys. Žmonija - kami vaikai. Todėl žmogaus prigimtis yra šventa. Šinto mitologijoje akcentuojamas mūsų pasaulis, kiti paminimi - Dangaus plynaukštė ir Tamsos žemė - mirusiųjų kraštas.
Šinto esmė - tikėjimas kami galia [musuhi - kuriamąja ir harmonizuojančia jėga] ir kami valia [makoto - nuoširdi arba tikroji širdis]. Globojantis kami yra žmogaus gyvybės ir gyvenimo šaltinis. Kiekvienas jų atsiliepia į nuoširdžias maldas.
Kami neturi transcendencijos ir visur esamybės požymių. Yra daugybė kami - kalnų, upių, gyvūnų ir pan. Dvasios, sričių globėjai ir net išsiskiriantys žmonės (kaip imperatoriai). Bendruoju atveju, kūrybinės galios laikomos kami. Budizmas [dominuojant Mahayana] Japoniją pasiekė 6-8 a. Šinto (kami kelias) maždaug tuo pat metu persikėlė į šventyklas ir atsirado šventės bei apeigos. Jis lengvai įsiliejo, nes pradžioje Buda laikytas dar vienu kami. Vėliau budizmas išlaikė teigiamą požiūrį į Šinto, kurios kami dievybės laikytos įvairių Budų apraiškomis arba bothisatvomis. Abi šios religijos kartu sugyvena.
Šinto leidžia garbinti kami per dideles šventes ir labai privačiai. Abiem atvejais labai svarbu apsivalymas, kur svarbią vietą užima vanduo bei kami dovanojamos dovanos - šiais laikais dažniausiai pinigai, bet dažnai maistas - palydint malda. Garbinimas dažniausiai atliekamas šventyklose, pastatytose iš natūralių medžiagų. Po Meiji atstatymo (1868 m.), Šinto buvo vienijantis veiksnys nuolatinių karų laikmečiu.
Raktiniai žodžiai
|
Darbų paieška
Naujausi darbai
Naudingos nuorodos
|