Gerontologija - senų žmonių globa

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	GERIATRIJA-tai mokslas apie senų žmonių ligas, jų diagnostiką, slaugą.gydymą,profilaktiką. GERONTOLOGIJA-tai yra mokslas apie biologinius psichologinius ir socialinius seno amžiaus aspektus, senėjimo problemos. GERONTOFOBIJA-senų žmonių baimė, pasibjaurėjimas senais. SOCIALINIS DARBUOTOJAS GERONTOLOGIJOJE-tai psicho socialinis senų žmonių konsultavimas, bendravimas terapijoje taip pat socialinių tarnybų ir programų skirtų senam žmogui vystymas ir vadovavimas. GERIOFARMAKO TERAPIJA-tai medicininėm priemonėm pratęsti senų žmonių fizinę ir emocinę sveikatą, į tai įeina senų žmonių mokymas ir konsultavimas apie tam tikrus sveikatos ir kokius vaistus vartoti.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	6676
	Parsisiųsti38 KB

Išsamus aprašymas

GERIATRAS-tai gydytojas teikiantis medicininę pagalbą senam žmogui, įvertinantis visas problemas susijusias su amžiumi.
(AGE) EIDŽIZMAS-senų žmonių diskriminacija.
GERAGOGAS-tai žmonėm teikiantis profesionalią medicininę arba socialinę pagalbą.
Geriatrija ir gerontologija kaip mokslas pradėjo vystytis tik XXa.
antroje pusėje. Stambūs tiriamieji centrai yra Amerikoje, Ukrainoje, Japonijoje.
Lietuvoje pradininkas buvo Jurgelionis 1960m. Šiuo metu geriatrijos centrai Kaune II klinikinėje ligoninėje.
Geriatrijos įstatymas priimtas Sveikatos apsaugos Ministerijos 1993 gegužės 16d.
Geriatrai ir geragogai yra tik Vilniuje ir Kaune. Dėmesys senam žmogui atsirado todėl, kad planeta skursta.
Senstančių populiacija laikoma tada kai vyresni nei 65m žmonės sudaro 7% visų gyventojų. LR mieste 8,6%,kaime 16,3%. Seniausi rajonai LR Aukštaitija ir Dzūkija (Alytus), jauniausi Žemaitijos ir Vilniaus kraštai. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje vyrų 64,9, moterų 76m/
Senas žmogus 75-90 metų žmogus.

Mediko socialinės gerontologijos ir geriatrijos problemos bei perspektyvos:

Geriatrinė pagalba turi būti dalis medicininė ir socialinės pagalbos;
Medicininė ir socialinė pagalba turi būti priartinta prie seno žmogaus, pagrindinį dėmesį skiriant ne ligų gydimui, o jų profilaktikai. Tam turi būti skiriami geriatriniai kabinetai, tarnybos, skyriai, klinikos;
Bet kokia pagalba senam žmogui turi būti diferencijuota pagal amžių;
Geriatrai turi organizuoti metodinį gydomąjį konsultacinį darbą, palaikyti ryšį su socialinės rūpybos skyriais, komunalinio ūkio darbuotojais, visuomeninėmis organizacijomis, sveikatingumo grupėmis;
Tikslu pagerinti pagalbą senam žmogui turi būti steigiamos sveikatos grupės, zonos kambariai, senelių namai, internatai, slaugos ligoninės, kur privalėtų dirbti geriatrai, psichologai, darbo terapeutai,kineziaterapiautai ir kt., specialistai, turėtų būti steigiami “senelių darželiai”.

SENATVĖ IR LIGOS

SENATVĖ-tai savireguliacijos sistemos organizme sutrikimas ardantis procesas, kurio metu sumažėja organizmo adaptacinės savybės, padidėja mirties tikimybė.

Pagal gyvenimo trukmę vyresni žmonės skirstomi (pagal PSO):

1. Iki 40-44 jaunas žmogus;
2. 45-59 vidutinio amžiaus;
3. 60-74 pagyvenęs;
4. 75-89 (90) senas;
5. 90 ir vyresni ilgaamžiais.

Tarp senatvės ir ligos yra priklausomybė:
Liga sunkesnė senatvėje, nors išoriškai silpniau išreikšta;
Liga, kuri dažniau diagnozuojama su amžiumi (cukraligė, vėžys, parkinsono ir t.t.);
Liga senatvės išraiška.
Senas organizmas jautresnis;
O2 stoka;
Sumažėja audinių atsistatymas;
Susilpnėja pajėgumas adaptuotis;
Greičiau išsenkama.

SVARBIAUSIOS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ PROBLEMOS

1. Bendravime;
2. Pablogėjusi atmintis, orientacija, savarankiškumas;
3. Vienišumas, liūdnumas;
4. Sutrikęs regėjimas, klausa;
5. Galvos svaigimas;
6. Griūvimai, eisenos, judėjimo sutrikimai;
7. Pablogėjęs apetitas;
8. Svorio kritimas, nepakankama mityba;
9. Vidurių užkietėjimas arba išmatų nelaikymas;
10. Šlapimo nelaikymas;
11. Skausmas;
12. Poliformacija (daug vaistų);
13. Socialinė krizė ( stresas globėjams).

SOCIALINIO DARBUOTOJO DARBAS APTARNAUJANT SENĄ ŽMOGŲ

Socialinės tarnybos teikia praktinę, socialine, emocinę ir finansinę pagalbą, padėdamos ligoniams grįžti į bendruomenę. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra bendravimas tarp tarnybų ir asmenų.

SOCIALINIO MEDICININIO DARBUOTOJO PAREIGOS:

Vertina psichologinę ir socialine ligonio ir jo šeimos padėtį;
Konsultuoja klientą ir jo šeimą;
Padeda skiriant bendruomenės lėšas ( namų ruošai, pietums į namus, pašalpas, lengvatas ir t.t.);
Padeda apgyvendinti globos namuose, senelių namuose, pensininkų sodybose;
Siunčia į Dienos centrus;
Padeda sutvarkyti ilgalaikį priežiūros planą;
Padeda parengti išankstinius nurodymus, dokumentus, padedančius ligoniui iš anksto pareikšti savo valią, kurios gal būt ateityje jis nesugebės nurodyti žodžiais (testamentas);

Socialinis ligonio vertinimas. Vyresnių žmonių socialinė būklė labai priklauso nuo jų sveikatos tuo pačiu pati socialinė būklė gali lemti ligos atsiradimą ir jo padarinius, slaugos poreikį.
Pagrindiniai socialinės būklės vertinimo kriterijai yra šie;
Ar klientas gyvena vienas? Kas lankosi ir padeda?
Ar sunku apsitarnauti?
Ar sunku rūpintis namais? Išeiti į parduotuvę? Susitikti su kitais žmonėmis?
Ar reikia finansinės pagalbos?
Ar reikalingas padėjėjas ar slaugytojas?
Ko trūksta?Kokie sunkumai?

Socialiniai darbuotojai turi mokėti tam tikras slaugos procedūras atlikti senam žmogui:
Pamatuoti pulsą, kraujo spaudimą, temperatūrą;
Pasverti ir patarti maitinimosi klausimais;
Prižiūrėti odą;
Matuoti ir užrašyti skysčių pusiausvyrą;
Mokėti nustatyti cukraus kiekį šlapime;
Priminti pacientui pavalgyti, atsigerti, išgerti vaistus;
Mokėti ir žinoti mankštos pratimus;
Prižiūrėti paciento burną, kojas, tarpvietę;
Maitinti ligonį.


BIOLOGINIO AMŽIAUS NUSTATYMO TESTAI
1. Testas panaudojant liniuotę. Priešais jus dviem pirštais laikoma 50cm,.liniuotė ties pirmąja padala ir netikėtai paleidžiama. Jums reikia ją sugauti.Jūsų biologinį amžių nurodys vieta ties kuria didžiuoju nykščiu ir rodomuoju pirštu sučiupsite liniuotę.20m sučiumpa ties skaitmenim 28, o 60-mečiai ties 15.
2. Gnybimo testas. Padės nustatyti jūsų odos amžių. Nykščiu ir rodomuoju pirštu sugnybkite viršutinės delno pusės odą, lengvai kilstelėkite ją ir taip palaikykite 5sec,. ir paleiskite. Jeigu jūs esate iki 45 m,. raukšlė išnyks per 5 sec,., jeigu 60m,.-9-10sec,., jeigu 70m,.- 30-55sec.
3. Gandro pozos testas pusiausvyrai nustatyti. Tai yra laikas kiek jūs galite išstovėti basas ant vienos kojos, antrąją parietęs iki kelio. Rankas ištiesęs į šalis užsimerkęs. 20-mečiai išstovi 35-40sec,., 30-mečiai 25-30sec,., 40-mečiai 18-20sec,.,50-mečiai 13-15sec,.,60-mečiai 9-10sec,.,ir daugiau nei 60m-58sec.
4. Laikraščio skaitymo testas- regėjimui patikrinti.Artumas, kurio gali žmogus skaityti laikraštį, 20-mečiai 10cm, kuo didesnis amžius tuo atstumas didėja 60-mečiai 1m.
AMŽININIAI ORGANŲ FUNKCIJŲ PAKITIMAI

KVĖPAVIMO ORGANŲ SISTEMA- su amžiumi nyksta nosies gleivinė, sumažėja kraujagyslių kiekis, išskiriamos tirštesnės gleivės, kurios blogai išvalo orą. Gleivinė mažiau išskiria lizocino,kuris veikia mikroorganizmus žudančiai. Antgerklis, gerklė nuslenka žemyn, balso plyšys susiaurėja, balsas pasidaro plonesnis.Minkštasis gomurys turi mažiau raumenų, jie praranda tonusą, todėl galimas kriokimas. Mažiau išskiria skreplių. Plaučiai su amžiumi taip pat keičiasi, sumažėja elastingumas, O2 įsisavinimas, padidėja laikomasis plaučių tūris. Kaulėja šonkaulių kremzlė, atsiranda kupra, krūtinės ląsta tampa bačkos formos. Pasikeičia kvėpavime dalyvaujantis tarpšonkauliniai raumenys- diafragma. Mažėja bendras krūtinės ląstos elastingumas, paslankumas ypač apatinių jos dalių ir diafragmos.
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
1. Pakinta kraujagyslių sienelių struktūra, sumažėja elastinių skaidulų funkcionuojančių kapiliarų skaičius, organizme atsiranda vietos kur visai nebėra kapiliarų, ir sutrikus medžiagų apykaitai gali susidaryti žaizdos.
2. Širdies kraujagyslės tampa vingiuotos, išsiplečia, jose atsiranda aterosklerozinių plokštelių. Pokyčiai nustatomi ir širdies laidžioje sistemoje. Pasikeičia aorta, vožtuvai.
3. Su amžiumi didėja kraujo spaudimas ir širdis.
4. Širdies raumens susitraukimas silpnėja, greičiau vystosi širdies funkcijos nepakankamumas.
VIRŠKINAMASIS TRAKTAS
1. Burnos ertmė. Mažėja apatinio žandikaulio apimtis dėl to atsiranda sukandimo pakitimai, pasunkėja maisto atsikandimas ir sukramtymas, dėl karieso ar paradantozės netenkama dantų. Mažėja seilių liaukų dėl to atsiranda burnos džiūvimas, lūpų skeldėjimas. Su amžiumi nyksta skonio jutimas, ypač saldaus, sūraus, kartaus.
2. Stemplė.Gali atsirasti stemplės išvarža, rijimo vangumas, ir dėl to kąsnio jutimas už krūtinkaulio ir skausmingas rijimas.
3. Skrandis.Skrandis išsitempia, pailgėja, pakinta skrandžio sienelės kraujotaka, gali vystytis žaizdos.Skrandžio sultys susideda iš 2 dalių: rūgščios ir šarminės, kurių santykis 2:1; 3:1 senstant daugėja šarminės dalies dėl to bendras rūgštingumas sumažėja.
4. Žarnos.Bendras visų žarnų ilgis didėja dėl raumenų tonuso susilpnėjimo.Pasikeičia žarnų sienelės kraujotaka, taip pat gali susidaryti žaizdos. Seniems daugiau būdingas vidurių užkietėjimas (tuštinimasis 2 kartus savaitėje yra normalus).
5. Kasa.Nyksta liaukinis audinys, susilpnėja fermentų ir insulino gamyba, todėl seniems žmonėms pablogėja virškinimas, dažniau suserga cukralige.
6. Kepenys.Sumažėja kepenų apimtis iki 30% maksimo buvusio svorio (1-1,5), pakinta tulžies latakai, nukenksminančios kepenų savybes.

ŠLAPIMO IŠSKIRIMO SISTEMA
Su amžiumi per pus sumažėja inkstų svoris, inkstų kraujotaka, prailgėja medžiagų išskyrimo laikas, sumažėja šlapimo kiekis, neretai inkstuose atsiranda cistos, organų paviršius tampa grublėtas.Šlapimo pūslės ertmė sumažėja, todėl padažnėja noras šlapintis, atsiranda šlapimo nelaikymas. Pakinta ir sterilizuojančio šlapimo savybės ir seno žmogaus šlapime dažnai nustatomos bakterijos, kurių atveju jei nėra kitų uždegimo požymių nereikia skirti antibiotikų, tokiais atvejais vaistažolės. Greičiau vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas, bet kokiu streso atveju, tame tarpe ir dėl vaistų vartojimo.
Galimi pašaliniai šlapimo nelaikymo reiškiniai:
Fizinė sveikata, odos pakenkimas, pasikartojančio šlapimo takų infekcijos ir griūvimo traumos, ypač esant naktinio šlapimo nelaikymo atveju.
Psichologinė sveikata, izoliacija, depresija, priklausomumas.
Socialinės pasekmės, stresas šeimai, draugams, slaugytojams.
Ekonominės išlaidos, slaugymo medžiagoms, kateteriams, sauskelinėms, skalbimo priemonėms.
JUDĖJIMO APARATAS
Po 40m., pastoviai mažėja kaulinio audinio, 60m., turi 70% normalaus kaulinio audinio, o moterims 60% normos. Vystosi osteorokerozė, dėl to dažni lūžiai nuo menkiausių traumų ir savaime.Sąnariuose storėja kapsulė, pakinta sąnarių skystis, mažėja žmogaus ūgis.
KRAUJODAROS SISTEMA
Sutrinka kaulų čiulpų kraujotaka, kaulų čiulpų kraują gaminanti dalis virsta riebaliniu audiniu, vyresniems nei 70m., žmonių kaulų čiulpuose lieka tik 30% kraujo gamybos audinio. Pakinta ir blužnis, tonzilės, limfmazgiai. Nekinta bendras kraujo tūris ir trombocitų sandara, ir kiekis (būna mažiau eritrocitų ir leukocitų).

VIDAUS SEKRECIJOS LIAUKOS
Pagrindinės lytinės liaukos. Lytinių liaukų aktyvumas mažėja klimakteriniu laikotarpiu. 45-55m., - moterims, 55-65m., vyrams.Skydliaukės funkcijos pajėgumas ima mažėti sulaukus 60-65m., vėliau prasideda hipofizis ir antinksčių pakitimai.
ODA.Mažėja elastingumas tampa sausa, raukšlėta, pleiskanojanti, atsiranda karpos, krenta plaukai, pražilstama, sustorėja nagai, pasikeičia nosies ir veido odos spalva.Blogėja odos žaizdų gynimas.
AKYS.Sumažėja lęšiuko elastingumas, vystosi tolregystė. Gali padidėti apyspūdis, vystytis glaukoma.Gali vystytis katarakta.

AUSYS.Susilpnėja pusiausvyros aparato funkcija. Sukaulėja ausies kauliuko kremzlės dėl to susilpnėja klausa.

NERVŲ SISTEMA.Susilpnėja tolerancija temperatūros kitimams, troškulio pojūtis, noris gerti, sutrinka nugaros smegenų funkcija, sulėtėja mąstymas, truputį susilpnėja atmintis, bet šis procesas neprogresuoja. Gali šiek tiek pasikeisti charakteris, pasidaro neryžtingi, smulkmeniški.

SENŲ ŽMONIŲ MITYBA

Šiuo metu nustatyta, kad 75% žmonių maitinasi blogai 17% persivalgo. Reikalavimai senų žmonių maitinimuisi:
Maksimu įvairūs maisto produktai;
Optimaliai paruoštas maistas;
Vartoti maisto produktus, kuriems suvirškinti reikia mažiau fermentų;
Mažiau vartoti juodos duonos, bulvių, konditerinių maisto medžiagų, gyvulinių kilmės riebalų;
Valgyti ne rečiau kaip 4 kartus per dieną;
Baltymų, riebalų, angliavandenių santykis seno žmogaus maiste turi būti:
B R A
1 : 0,8 : 3,5 -SENO ŽMOGAUS
1 : 1 : 4 -JAUNŲ ŽMONIŲ
Pakankamai gauti mineralinių medžiagų ( Ca, Fe, Mg, K, ir vitaminų);
Druskos per parą 5-8gr;
Skysčių, kaip ir vidutinio amžiaus žmogui, jeigu nėra širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumas;
Daug vartoti vaisių, daržovių, ypač gūžinių, moliūginiai, salotų, petražolių;
Jei ligonio dantys blogi arba jų neturi yra protezai valgis turi būti trintas, skystas;
Turintys išimamus danties protezus nakčiai išsiima, plauna dantų šepetėliu su vandeniu ir muilu arba dantų pasta skirta protezams, arba 2% sodos tirpalu. Po to laiko sausai arba atvirintame vandenyje. Išsiėmęs protezus žmogus turi apžiūrėti burnos ertmę ir perskalauti burną 2%sodos tirpalu arba medetkų arbatos tirpalu, arba vandeniu.Jei protezai neišsiima dantys valomi ir skalaujami po kiekvieno valgio. Jei protezai sukelia burnos gleivinėje pragulas dėl tolesnio jų vartojimo tuoj pat reikia nukreipti žmogų pas stomatologą;
Jeigu žmogų vargina vidurių užkietėjimas, jo paros maisto racionali turi būti 30-60gr., skaidulinių produktų ( vaisių, daržovių, dribsnių, sėlenų).
NEPAKANKAMOS MITYBOS PRIEŽASTYS SENAME AMŽIUJE:
1. Socialiniai faktoriai- vienišumas, neturtas;
2. Amžininiai virškinimo ir kitų sistemų pakitimai, susilpnėjęs poreikis mitybai, greitesnis pasisotinimas;
3. Pablogėjusi funkcinė organų būklė ir motorinis aktyvumas. Pablogėjęs mechaninis valgymas ir ligos sutrikdančios maitinimas;
4. Psichologiniai faktoriai- depresija, demencija, neteisingas suvokimas;
5. Vaistai – vaistų maisto sąveika.
MITYBOS SUTRIKIMŲ DIAGNOSTIKA
1. Sekti svorį ar nėra geltos, burnos gleivinės uždegimo, žaizdų, vėžio;
2. Tokiems senukams patarti atlikti kraujo, skydliaukės tyrimą, išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo ir kirminų, specialus virškinimo trakto tyrimas.
Pagalba esant mitybos sutrikimams:
Šalinti priežastį;
Išlaikyti normalų svorį;
Optimaliai laikyti ir paruošti maistą;
Sudaryti meniu pagal skonį, apetitą, individualius poreikius.

SENŲ ŽMONIŲ GYDYMO REIKALAVIMAI:

Senstant ir skiriant tas pačias vaistų dozes, dažniau prisitaiko pašalinis poveikis ir apsinuodijimai vaistais;
Blogesnis vaistų pasisavinimas priimant juos per burną;
Senų žmonių vaistų dozės turi būti ½ ar ⅓ vidutinio amžiaus žmogaus dozės;
Ilgesnis gydymas, nors vaistų poveikis stipresnis;
Dažnesnės alerginės reakcijos;
Senukai, vartojantys vaistus, turėtų daugiau vartoti skysčių, jei leidžia širdies ir inkstų sistemos;
Skiriant vaistus būtina sekti išgerto skysčio kiekį ir kiek šlapimo išskiria;
Vartojant migdomuosius, kad nepriprastų, kaitalioti rūšis;
Skiriant antibiotikus daugiau vartoti skysčių ir būtinai B grupės vitaminus;
Ilgai vartojant migdomuosius gali gautis nemiga, sutrikti kvėpavimas, atsirasti nesiorientavimas aplinkoje ir vidurių užkietėjimas;
Skiriant vaistus nuo sąnarių uždegimo paklausti senuko ar jo nepradeda pykinti, ar neskauda pilvo, ar neatsiranda užymai ausyse, ar susilpnėja klausa, ar sutriko orientacija.Esant šiems požymiams būtina nukreipti pas gydytoją ir nutraukti gydymą;
Skiriant vaistus stiprinančius širdį gali būti šleikštulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nepaaiškinami pilvo skausmai, nemiga, depresija, pulso pakitimai, sutrikti orientacija.Tokiais atvejais nutraukti gydymą ir kreiptis į gydytoją;
Skiriant šlapimą varančius vaistus gali sutrikti mineralinių medžiagų apykaita per daug išsiskirti skysčių. Tokiais atvejais žmogų gali troškinti, atsirasti mieguistumas, traukuliai ir netekti sąmonės. Atsiradus pirmiems požymiams nutraukti vaistų vartojimą ir kreiptis pas gydytoją.

GERIATRINIAI PREPARATAI

Tai yra vaistai ir priemonės, kurie atjaunina žmogaus organizmo ląsteles.
1. O2 arba grynas oras, Baro kamera;
2. Vitaminai politavitaminų pavidale, kuriuos reikia gerti po tabletę 1 kart dienoj, 20-30d, 3-4 kartus metuose;
3. Audinių preparatai t.y. Placentos ir alijošiaus ekstraktas. Alijošiaus ekstraktas leidžiamas giliai į raumenis ar po oda, pašildžius po 1ml., 30dienų. Placentos ekstraktas leidžiamas po 1ml., 3 injekcijos kas 10 dienų;
4. Retabolis, leisti po 1ml., 1 kart į mėnesį, viso 3 injekcijos;
5. Bičių preparatai: medus ir bičių pienelis, kurio skiriama po 1 tabletę 2 kartus per dieną po liežuviu, 20 dienų 4 kartus metuose;
6. Ženšenio preparatai. Netinka esant padidintam kraujospūdžiui;
7. Česnakas.

BENDRAVIMO SU SENAIS YPATUMAI

Žmogus dvejopai reaguoja į senatvę. Vieni ir toliau laiko save jaunais ir įsižeidžia jeigu pasakoma teisybė apie jo galimybes, antri kritiškai keičiasi, keičia savo gyvenimą, pomėgius, gyvenimo būdą;
Seni mėgsta kalbėti apie praeitį ir mažai apie dabartį ir ateitį, nes arti mirtis;
Laimingesni ir susirgę, jei gydomi namuose, slaugomi namiškių;
Ligoninėje nereikia ilgai laikytis, jei nėra būtinybės, nes nutrūsta ryšiai su artimaisiais, tačiau yra išimtis kada senukai veržiasi į ligoninę ir nenori iš ligoninės vykti į namus;
Ligoninėje į senuką kreiptis kaip jis nori, o ne močiute, seneliu. Nereikalauti griežtai laikytis rėžimo, nes bus nelaimingas, įtraukti į darbo terapijos grupes, gydymą vaistais keisti kitais gydymo metodais;
Einant senam žmogui pas gydytoją namiškiai arba socialinis darbuotojas turi palydėti ir pasiimti vaistus kokius naudoja ir kokius turi;
Apie vaistų vartojimą senam žmogui surašyti ant atskiro lapelio;
Kontroliuoti ir namuose vaistų vartojimą: ar nesibaigęs jų galiojimo laikas. Ryte pasiruošti visus vaistus, kuriuos reiks vartoti per parą, ir pasidėti matomoje vietoje;
Susirgus slaugant ir gydant namuose , aplinką sutvarkyti taip, kad ligonis galėtų pas save apsitarnauti, jaustųsi saugiai ir patogiai;
Vežant į ligoninę pasakyti kodėl, kas bus daroma, kokia jam nauda;
Paguldžius į ligoninę medikai pirmiausia turėtų supažindinti su jį aptarnaujančiu personalu. Pačią pirmą dieną kokia tvarka, parodyti kur tualetas, supažindinti su rėžimu;
Ligoninėje leisti turėti jam brangius daiktus.Suteikti sąlygas, jei yra poreikis lankytis bažnyčioje, pasirūpinti savo išvaizda, hobiu;
Išrašant iš ligoninės paaiškinti kaip elgtis namuose, aplankyti tą pačią dieną, surašyti kokias procedūras turėtų tęsti namuose;
Keisti senuko gyvenimo vietą tik būtinu atveju, nes priešingu atveju gali išprovokuoti depresiją, Alzhaimerio ligą.
SENO ŽMOGAUS POŽIŪRIS Į SENATVĘ

Paskutinysis gyvenimo etapas kartais prasideda jau po 55m., tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus, įdomu tai, kad jaunesni ir neturtingesni linkę laikyti 55m., amžių, vyresni ir labiau pasiturintys žmonės 65-70m., amžių(PSO 75-89).Jaunesni žmonės vyresnį amžių vertina negatyviau, siedami jį su senatvišku silpnumu ir priklausomybę nuo kitų. Vyresni į senatvę-pozityviau. Psichologai pažymi, kad vyresni žmonės tiksliau ir rūpestingiau viską apgalvoja. Protiniai sugebėjimai, kuriems reikia greitos reakcijos su amžiumi silpnėja, tačiau kiti, kuriems reikia apmąstymų, žinių lieka stabilūs, tai gali patvirtinti garsių asmenybių produktyvi veikla.Pvz.;filosofų, politikų, istorikų, daugelis rašytojų, dailininkų sulaukę 70-80m., vis dar aktyviai kuria.
Gera sveikata ir pakankamos pajamos visada svarbios, bet ypač senatvėje, be abejo lėtinėmis ligomis sergančių žmonių daugėja. Ir antra vertus per ekonomines krizes, daugelis žmonių praranda savo santaupas ir atsiduria už skurdo ribos. Tuo galima paaiškinti, kad labai padaugėjo savižudybių sulaukus po 65 metų. Tačiau daugelis žmonių gyvena sėkmingai, jeigu pradeda galvoti apie savo amžių, skaičiuodami kiek metų jiems dar liko gyventi, o ne kiek turi. Ypač daug drąsos ir pasitikėjimo jiems suteikia žinojimas, kad jie jau pragyveno ilgiau negu toje šalyje nurodoma vidutinė gyvenimo trukmė. Taip pat kai mato, kad vyresni už juos žmonės yra laimingi ir aktyvus.
Lankant depresija sergantį žmogų reikia sekti anketos pagalba ir kitais testais sekti jo būklės dinamiką. Patarti vesti dienyną apie vaistų vartojimą ir būklės pasikeitimus.
1.Sergant infekcinėmis ligomis, gali būti pažeista CNS. Dažniau simptominės psichozės pasireiškia sergant plaučių uždegimu, kraujo užkrėtimu, rože, gripu, ūminiu sąnarių reumatu. Sergant tuberkulioze psichozes gali sukelti tiek liga, tiek antituberkulioziniai vaistai. Psichikos sutrikimai gali būti ir sergant žarnyno infekcijomis, dėl visų šių ligų gali pasireikšti visi įmanomi psichikos sutrikimai, pradedant nuovargiu ir depresija baigiant sunkiomis psichozėmis.
2.Pooperacinės psichozės.Jos gali išsivystyti pirmomis dienomis po operacijos, kritiškas periodas 1savaitė. Jos lemia ligos komplikacijos taip pat toksinis narkozinis poveikis smegenims. Dažniausiai pasitaiko po pilvo, ginekologinių, širdies ir akių ligų operacijų.
3.Širdies ir kraujagyslių ligos. Sergant išemine širdies liga (skleroze), hipertenzija labai dažnai depresijos reiškiniai, be to pasitaiko ir ūminių psichozių su dideliu nerimu, blaškymus, staigia nuotaikų kaita, kartais ligoniai net nusižudo.Progresuojant bendrinei ir galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei pradeda vystytis silpnaprotystė. Ligoniai netenka atminties, geriau prisimena jaunystę, vaikystę, o negali pasakyti kas įvyko per pastarąsias valandas, dienas. Ypač dažnos psichozės persirgus insultu paprastai vakarais arba naktį ligoniai nustoja orientuotis laike ir vietoje.Tampa ypač judrūs, kartais pikti ir agresyvūs, nebeatpažįsta artimųjų, veržiasi išeiti, kažko ieško, neretai išmėto ar sudaužo po ranka pasitaikiusius daiktus, gali išeiti iš namų. Dažniausiai kraujagyslių ligomis sergantys pagyvenę žmonės, jie sunkiai pakelia įprastos aplinkos ir gyvenimo situacijos pasikeitimą, todėl neretai minėtos psichozės juos ištinka po artimųjų netekties, persikėlus gyventi pas vaikus, patenka į ligoninę ar senelių namus.

DARBO SENELIŲ NAMUOSE PSICHOLOGIJA

Darbas senelių namuose kupinas netikėtumų ir sunkumų, svarbiausia atsižvelgti į senų žmonių asmenybės ypatybes ir jausti jiems pagalbą. Labai blogai jei jiems draudžiama ką nors veikti, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Tai sukelia seniems žmonėms nejudrumą, abejingumą aplinkai, depresiją. Didelę psichinę įtampą senukams sukelia šlapimo nelaikymas, tuštinimosi problemos, kurių priežastys gali būti ne tik fizinės, bet ir dvasinės. Pasitaiko ir šių negalavimų neigimas. Labai atidžiai reikia sekti ir fizinę senų žmonių būklę, nes už sąmonės sutrikimo nerimo, prislėgtos nuotaikos gali būti įvairiausios somatinės ligos. Tokią ligonio būklę gali sukelti ir psichiniai veiksniai ( reakcija į socialinio darbuotojo pakeitimą).
Būtinas veiklumas, žalingas hipodinamija (mažas judrumas) tai reikia išaiškinti, kad reikia judėti. Paskutiniu laiku materialinis aprūpinimas senelių namuose geras, bet dažnai pritrūksta geros dvasinės atmosferos. Senelių namuose labai svarbi naujų gyventojų prisitaikymo problema, tai gali sukelti nepasitikėjimą, nerimą, kuris dažniausiai išreiškiamas gyrimusi.
Senelių namai yra kolektyvas, kurį galima palyginti su didelia šeima. Jos darną gali sutrukdyti tiek senelio, tiek personalo elgesys, nes nepaslaptins, kad yra nesugyvenamų narių, tarp jų ir aplinkinių vyksta kova, kuri gali būti išreiškiama skundais, laiškais. Skundikų reakcija gali būti dvejopa: nepripažinti, kad skundė; vaidina, kad nesupranta ko iš jo nori arba sako, kad neteisingai kaltinamas, nesupranta jo. Tokiais atvejais tokį gyventoją perkelti į kitus senelio namus.
Opus senelių namuose maitinimo klausimas. Yra gyventojų, kurie nuolatos kritikuoja maitinimą, kuriems niekas nepatinka. Kraštutiniais atvejais tai galima paaiškinti baime būti apnuodytam. Kai kur valgį gaminasi patys. Senukams gali kilti noras pasikviesti svečių, tam reikia sudaryti sąlygas. Dauguma senų žmonių aistra rinkti senus daiktus, laikraščius, dėžutes ir t.t. Senelių namuose žiūrėti, kad nekenktų higienai. Pravesti asmeninius pokalbius su tokiais senukais. Geriausia gyvūnams skirti tam tikras patalpas. Didelis vaidmuo senelių namuose tenka tiems žmonėms, kuriuos aprūpina maistu. Geriausia pasidomėti ką senukai mėgsta ir pagal galimybes tuos produktus pristatyti.
Jeigu senelių namuose senuką pamiršo giminės personalas neturi jų pamiršti. Bendrauti su senukais kai pas kitus yra namiškiai. Tam tikslui yra kuriami meno kolektyvai, darbo grupės. Prašoma senukų pagalba virtuvėje, žemės ūkyje.

DARBAS SU LIGONIAIS, KURIUOS KANKINA BAIMĖ IR NERIMAS, PSICHOLOGIJA

Normaliomis sąlygomis baimė padeda išvengti pavojaus yra apsauginė organizmo reakcija. Tačiau dažnai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai baimės dydis neatitinka pavojaus arba baimė atsiranda be realaus pagrindo, tokiais atvejais t.y. nerimas, kurio priežastis yra liga (pvz.; fiziškai sveikas žmogus bijo insulto, skrandžio vėžio ar kito). Baimės pasireiškimo forma priklauso nuo asmenybės savybių. Priklausomai nuo ligos sunkumo gali būti skirtingo intensyvumo nerimas, kuris gali atsirasti tuoj po sukrėtimo arba vėliau, arba praeiti ir vėl atsinaujinti. Nerimas slopina kritinį, loginį mąstymą, gali pakeisti loginę protinę žmogaus veiklą. Ligonis nuo įvairiausių išgyvenimų “ginasi” skaito medicininę literatūrą, geria įvairius vaistus,tiki prietarais, aklai tiki medikais arba kitu personalu. Baimė gali pasireikšti ir somatiniais simptomais (vyzdžių išsiplėtimas, nerišli kalba, prakaitavimu, drebėjimu). Baimei atsirasti reikšmės turi kai kurie vaistai. Ryški kankinančio nerimo forma- fobija.Fobijos būdingos droviems, baikštiems žmonėms.
Kasdieninėje medicininėje praktikoje problema yra hipochondrija- kada ligonis vaizduojąs sergąs įvairiausiom ligom ir perdėtai seka simptomus. Hipochondriją ligoniams gali sukelti neatsargus personalo elgesys, diagnostikos, gydymo, slaugos klausimais. Baimė išprotėti, sirgti onkologine liga, užsikrėsti infekcine liga. Studentų medikų baimė susirgti įvairiomis ligomis. Baimės atveju visada reikia objektyviai įvertinti požymius. Gali būti ir socialinė fobija- baimė būti išjuoktam, sukritikuotam visuomenėje, tokie pacientai bijo išsiskirti iš kitų, dažytis plaukus, avangardiškai rengtis, nurausti ir t.t. Tai dažniausiai drovūs, nepasitikintys savimi žmonės, jeigu baimė kamuoja žmogų reikia paskatinti jį išsipasakoti apie baimę, nes nesunkiems to ir pakanka. Sunkesniais atvejais reikia specialisto pagalbos, negalima tokio ligonio moralizuoti, juo netikėti. Pagrindinės kovos su nerimu ir baimė priemonių planas ir profilaktika:
Geri emociniai ligonio ir personalo ryšiai;
Gera slaugymo įstaigos atmosfera;
Gera informacija apie įstaigos vidaus taisykles ir reikalavimus;
Savalaikis ligonio informavimas apie ligą.
Baimė kartais būna skausmo priežastimi ir jeigu bijoma dar labiau skauda.

PSICHIKOS LIGOS IR GERIATRIJA

Seni žmonės serga dvejopai:
1. Psichikos liga susirgo jauname amžiuje ir sulaukė senatvės;
2. Psichiniai sutrikimai būdingi tik seniems žmonėms:
Silpnaprotystė dėl smegenų žievės atrofijos (Alzhaimerio liga);
Psichiniai sutrikimai dėl aterosklerozės, hipertenzinės ligos ir jų komplikacijų;
Kliedėjimo psichozės;
Parkinsono liga.

ALZHEIMERIO LIGA

Ši liga yra viena dažniausių silpnaprotysčių senatvėje. Pirma karta aprašyta 1906m., psichiatro Patanomo Alzhaimerio. Susirgęs žmogus išgyvena 15-20m. Dabar gyvenamumas trumpėja, kuo didesnis amžius didesnė tikimybė sirgti. Priežastys nėra pilnai aiškios, manoma, kad reikšmės turi paveldėjimas, trauma, persirgtos depresijos, rūkymas, aliuminio kiekio didėjimas organizme, Dauno liga, Parkinsono liga. Dažniau serga Europoje, Amerikoje, mažiau Azijoje, Afrikoje. Moterys serga dažniau nei vyrai. Pagrindiniai pakitimai smegenyse:
Tai smegenų žievės atrofija;
Pakenkta smegenų skilvelių sistema;
Pakenktos smulkiųjų smegenų kraujagyslių sienelės, kur daugiau randama baltymų.
Pirmieji verti dėmesio simptomai:
1.Trumpalaikis atminties netekimas, sunku įsiminti vardus, daiktų pavadinimus;
2.Sunku įvykdyti elementarias užduotis (sudėti rūbus, ruošti maistą);
3.Sunku kalbėti, rasti reikiamą žodį, sakiniai tampa nerišlūs;
4.Nesiorientuoja laike ir savo įprastose vietose;
5.Sunku apsispręsti, neišsirenka ką rengtis ar valgyti;
6.Mąstymo sutrikimai. Nesuvokia telefono skambučio, nesuskaičiuoja pinigų;
7.Painioja daiktų vietas ( muilą į šaldytuvą);
8.Staigiai kinta elgesys. Ramybės ir audrų kaita;
9.Asmenybės pakitimai. Baimingumas, smulkmeniškumas, įtarumas, pervertinimo mintys;
10.Iniciatyvos stoka. Negali imtis veiklos, svarsto ir nieko neveikia.

Pastebėjus šiuos pakitimus reikėtų konsultuotis su specialistu, nes 50% sutrikimai pasireiškia dėl grįžtamų smegenų pažeidimų (smegenų kraujagyslių pakitimų, uždegimų, neteisingų vaistų vartojimas). Tokiais atvejais pakitimai yra pagydomi. Kitai pusei ligonių tai gali rodyti Alzhaimerio ligos pradžią arba pačią ligą.

ALZHEIMERIO LIGA SERGANČIO SLAUGOS TAISYKLĖS:

Stengtis užtikrinti pastovesnę ir pažįstamą aplinką ligoniui;
Jei sutrikęs miegas ar sunku orientuotis naktį, padeda silpna šviesa miegamajame;
Reikia užtikrinti saugumą: ugnies, vandens, dujų pavojų;
Kad ir kokie būtų keisti sergančiojo veiksmai ar mintys, jie jam atrodo realūs ir nereikia juoktis;
Jei ligonis išreiškia stiprias emocijas, kurių priežastis neįmanoma nustatyti ar paaiškinti, reikia nukreipti jo dėmesį į kitą dalyką;
Jeigu kyla slaugomam asmeniui haliucinacijos, tokių fantazijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti;
Reikia skatinti ligonį kuo ilgiau save apsitarnauti, nes tokiam žmogui izoliacija nuo paprastų darbų ir rūpesčių gali tik pakenkti;
Kontroliuokite, kaip ligonis vartoja vaistus ar tinkamai maitinasi, nesutrikę gyvybinės funkcijos;
Skatinti ligonį būti fiziškai aktyviu.



PATARIMAI LIGONIUI SERGANČIAM

Stenkitės atlikti visus kasdieninius darbus, kai jaučiatės geriausiai. Dirbkite pamažu, neskubinkite savęs ir neleiskite, kad kiti jūs skubintų;
Jei neturite artimųjų, kurie prireikus galėtų padėti, kreipkitės į medikus ar artimiausią socialinį pagalbos skyrių, kad paskirtų žmogų, kuris jus nuolat lankytų;
Visada nešiokitės užrašų knygutę. Joje turi būti surašyti svarbiausi telefono numeriai, žmonių vardai , darbai, kuriuos turite atlikti, planuojami susitikimai, namų adresas, bei paaiškinimai, kaip juos surasti;
Prie telefono aparato pasikabinkite skubios pagalbos telefonų sąrašą;
Turėkite žmonių, su kuriais susitinkate dažniausiai nuotraukas su vardais;
Nustatykite žadintuvą ar paprašykite, kad kas paskambintų ar primintų valgyti ir gerti vaistus;
Kad orientuotumėtės laike nuolat pieštuku kalendoriuje pažymėkite dieną;
Atsarginius buto raktus palikite pas patikimus kaimynus ar gimines, draugus;
Šeimos draugų ar kaimynų paprašykite, kad nuolat patikrintų jūsų elektrą, pašto dėžutę, šaldytuvą, dėl gendančių produktų;
Jei rūkote, nuolat patikrinkite ar užgesinote cigaretę;
Išeinant iš namų patikrinkite ar išjungta elektra, dujos ,televizorius;
Nuolat treniruokite savo psichiką.

Gydymą sergant Alzhaimerio liga pradėti kaip galima anksčiau, nes šiuo metu jau yra vaistų sustabdančių ligos progresavimą (pramistas, fezam ir kt.).

PARKINSONO LIGA

Judėjimo, nuotaikos ir mąstymo liga:

Sergant Parkinsono liga pažeidžiamos nevalingosios nervinės ląstelės;
Sergantys šia liga pacientai negali savo galūnių priversti judėti greičiau, net jei vis dar gali valdyti rankas ir kojas;
Kai kurie vaistai pvz.;neuroleptikai (aminazinas, triftazinas) gali sukelti Parkinsono ligą t.y. sukaustymą, kurie vėl išnyksta nutraukus gydymą ar sumažinus dozę;
Beveik 50% pacientų išsivysto depresija;
Kai kuriems sergantiems šia liga išsivysto demencija (silpnaprotystė);
Kai kuriems pacientams gali būti haliucinacijos;
Parkinsono ligos priežastys vis dar yra neaiškios. Todėl gali simptomai būti išgydyti tik pradinėje stadijoje, o pati liga neišgydoma, o palaipsniui ji progresuoja žalodama pacientus;
Artimieji sergantiems Parkinsono liga turėtų planuoti ilgalaikį gydymą ir priežiūrą;
Pacientai sergantys šia liga gali būti sustingę, drebėti, nekontroliuoti veido raumenų, sunkiai stovėti ar vaikščioti, bet jie nėra paralyžiuoti.

Psichiniai sutrikimai dėl aterosklerozės ir hipertenzinės ligos
Tokie senukai būna labai jautrūs, paskui juokiasi. Susilpnėja atmintis šie pakitimai gali progresuoti, likti tame pačiame lygyje arba pagerėti.
Kliedėjimo psichozės- gali būti persekiojimo, nuodijimo, pavydo, kuriuos ligonis nori išsiaiškinti.

DEPRESIJA

DEPRESIJOS PRIEŽASTYS:
Paveldimumas, kai kuriuose šeimose depresija yra dažnesnė, panašiai kaip širdies ligos;
Depresijos atsiradimą gali skatinti ilgalaikės ligos (diabetas);
Ji dažnai vystosi po ūminių fizinės sveikatos sutrikimų (širdies infarkto, smegenų insulto);
Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodu ( paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė);
Piktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis visų pirma alkoholiu, narkotikais;
Ilgalaikis ar ūmus psichologinis pergyvenimas, mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos;
Socialiniai faktoriai ( bedarbystė, staigus įprastinių sąlygų pasikeitimas, išėjimas į pensiją, gyvenamos vietos pakeitimas);
Kartais depresija gali atsirasti ir be jokios matomos priežasties.
Depresijos simptomai, kurie tęsiasi 2 savaites ir ilgiau:
*Praradimas susidomėjimu tais dalykais, kurie anksčiau džiugino;
*Blogėja nuotaika, liūdesys, nusiminimas;
*Nuovargio pojūtis, poilsio trūkumas ir negalėjimas ramiai nusėdėti;
Kamuoja nepilnavertiškumo ar kaltės jausmas;
Kinta apetitas, didėja arba mažėja svoris;
Sutrinka mąstymas, atmintis, susikaupimas, apsisprendimas;
Miego sutrikimai, nemiga arba mieguistumas;
Dažnos mintys apie mirtį, savižudybę, bandymas nusižudyti.
KITI SIMPTOMAI:
Galvos skausmai arba skausmai kitose vietose;
Virškinimo sutrikimai;
Nerimas;
Lytinės problemos.

*depresija diagnozuojama, jeigu yra 5 ar daugiau simptomų ir 1 pažymėtas žvaigždute(*) ir tęsiasi kaip 2 savaites.

Pagalba depresijos atveju:
• Psichologo ar psichoterapeuto pagalba;
• Gydymas antidepresantais;
• Kiti būdai ir įskaitant elektros traukuline ir šviesos terapija;

Dauguma sergančiųjų gydymas yra ambulatorinis. Tik atsiradus mintims apie savižudybę arba bandymas nusižudyti yra taikomas stacionarinis gydymas.
Skiriant antidepresantus gali būti tokie pašaliniai reiškiniai:
• Skausmas burnoje;
• Galvos svaigimas;
• Vidurių užkietėjimas;
• Mieguistumas arba miego sutrikimai;
• Svorio padidėjimas arba netekimas;
• Nežymus pykinimas;
• Poilsio trūkumas;
• Odos išbėrimas.
Iš sunkesnių sutrikimų gali būti:
• Širdies veiklos sutrikimų;
• Lytinės problemos;
• Traukulių priepuoliai;
• Sąmonės netekimas.
Visi šie pašaliniai reiškiniai praeina sumažinus dozę arba nutraukus gydymą.



Dėstė L. Užaitė”Socialinė globa”

BENDRIAUSIOS SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PROBLEMOS:

1) FIZINĖS PROBLEMOS- jutimų sutrikimai (klausos regos), judėjimo, eisenos sutrikimai, šlapimo nelaikymo problemos, vidurių užkietėjimai, galvos svaigimai, kritimai, apetito pablogėjimas, svorio pakitimai, įvairūs skausmai, savarankiškumo apribojimas, specifinės ligos senatvėje.
2) SOCIALINĖS PRTOBLEMOS-vienišumas, liūdnumas, nepakankamos pajamos, poreikis globai, kasdieninės veiklos apribojimas, aktyvumo sumažėjimas, socialinė krizė, bendravimo problemos, psichikos būklės pakitimai.

SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GLOBA
Integruotos rūpybos pakopos.
Pagalbos tikslas-pagerinti gyvenimo kokybę ir pridėti ne gyvenimui metus, o metus gyvenimui.
5 PAKOPOS:
1) Nepriklausomo gyvenimo organizavimas: pajamų reguliavimas, kompensacijos vaistų, komunalinių patarnavimų, transporto, juridinės pagalbos, pagalbos gaunant maistą;
2) Pagalba namuose:organizavimas savarankiškos pagalbos:globa namuose ( t.y. savivaldybės socialinės paramos skyrius socialinių paslaugų tarnyba, lankomosios priežiūros darbas. Pagalba pirmiausia teikiama seniems, vienišiems žmonėms su sutrikusia judėjimo funkcija, neįgaliems seniems, vienišiems, senų žmonių šeimoms, kai vaikai dėl tam tikrų priežasčių negali pasirūpinti tėvais);slauga namuose (įvairūs dieniniai stacionarai, maistas į namus);
3) Pusiau nepriklausomo gyvenimo organizavimas;
4) Nuolatinė globa(t.y. globa institucijoje) senelių namai, namai žmonėms su negalia (pensionatai). Žmonės yra viskuo aprūpinti;
5) Slauga ir gydymas: slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. 120d. , t.y. 4 kalendoriniai mėnesiai per metus nemokamai. Neįgalių žmonių namai (pensionatai), somatinės ir psichiatrinės ligoninės, reikalingas aktyvus gydymas ir reabilitacija visą parą.

REIKALAVIMAI SENŲ ŽMONIŲ GLOBOS ĮSTAIGOSE:
1) Būtų netoli vaikų, giminių gyvenamosios vietos;
2) Arti gamtos( nurodė 50% apklaustųjų);
3) Kad būtų garantuotas maisto ruošimas;
4) Speciali medicininė priežiūra;
KAS 10 APKLAUSTŲJŲ NORĖTŲ GYVENTI SENELIŲ NAMUOSE.




Dėstė Kopūstienė”socialinė medicina”

GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į SVEIKATĄ . SENATVĖS PSICHOLOGIJA

Medicinos pažanga sąlygoja tai, kad vis daugiau žmonių išlieka gyvi po sunkių traumų ir ligų, o ilgėjantis gyventojų vidutinis amžius lemia tai, kad Respublikoje daugiau invalidų, vyresnio amžiaus asmenų, kuriems sunku pasirūpinti savimi. Lietuvoje jie sudaro apie 10% visų gyventojų.
Senų žmonių ir invalidų reabilitacija, jų gyvenimo kokybės gerinimas, socialinė integracija yra sudėtinga problema įvairiais aspektais: teisiniu, medicininiu, ekonominiu ir netgi moraliniu. Daug medicinos problemų reabilituojant vyresnio amžiaus asmenis iškyla dėl to, kad jie dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, sumažėjusios jų organizmo adaptacijos ir kompensacijos galimybės, pakitusi psichologija. Ne visuomet yra teigiamas požiūris į taikomas reabilitacijos priemones. Jie dažnai jaučia nerimą, nepilnavertiškumą pyktį dėl savo negalios , depresiją.
Ilgėjant vidutinio žmonių gyvenimo trukmei visame pasaulyje tapo aktuali senatvės problema. Daugybė įvairiausių profesijų turėtojų tiria senų žmonių gyvenimo sąlygas, jų amžiui būdingais fizinius ir psichinius procesus, patologinius reiškinius, kitaip tariant, ieško ilgaamžiškumo paslapties.
Pirmiausia panagrinėkime normalios fiziologinės senatvės psichologiją. Senstančiam žmogui pamažu silpnėja regėjimas, klausa, visų jutimų organų veikla. Pamažu prapuola gyvumas, judrumas, labai veiklūs žmonės tampa pasyvesni. Gyvenimo energijos mažėjimas atsiliepia ir emociniam pasauliui, žmonės nugyvenę audringą ir stiprų emocijų gyvenimą, pamažu vis tampa ramesni, susiranda kuklesnius džiaugsmus, siaurėja ir jaunų žmonių sfera. Tuomet išorinis pasaulis žmogaus beveik nebedomina. Visi jo jausmai degraduoja iki fiziologiniu procesų – valgymo, miego ir kitų elementarių poreikių tenkinimo. Nuotaika tampa prislėgta. Senus žmones gali kankinti nepagrįsta baimė, nerimas. Jie gali būti smulkmeniški, visą savo dėmesį skirti nereikšmingiems įvykiams.
Nors mąstymo ir interesų sfera vis siaurėja, tačiau senų žmonių mąstymo nuovokumas ir atrankumas turi savo pranašumų. Seni žmonės dažnai daug geriau nei jauni sugeba susigaudyti painiose gyvenimo reiškiniuose. Gyvendami jie įgijo išminties. Nepasižymintis giliu mąstymu seni žmonės susilpnėjus dvasinėms jėgoms gali iš viso prarasti sugebėjimą mąstyti. Tuomet prasideda psichinės veiklos degradacija.
Galima susidurti ir su “suvaikėjimo” reiškiniais. Tokiais atvejais dažnai sakoma, kad senatvėje žmonės gyvena “antrąją vaikystę”. Aprašant senatvės psichologiją senų žmonių psichikos ypatybes, ne visada išvengta vienpusiškumo. Apie senus žmones rašoma labiau pabrėžiant jų neigiamas savybes. Pamirštami protingi, nuovokūs, ramūs seneliai, kurie į senatvę žiūri iš nugyvento gyvenimo aukštybių, iš humaniškų ir moralinių pozicijų. Tokie seneliai nusipelno didžios pagarbos, gali būti pavyzdys kitiems. Turėdami turtingą patirtį jie tampa nuostabūs jaunimo mokytojais, puikiais globotojais.
Senų žmonių būdai dažnai būna labai sunkūs, jie nesugeba suvokti naujovių, prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pamiršę savo amžių, pradeda “galynėtis” su jaunais, kartais pavydėdami jiems gyvenimo.
Sunkus jausmas-vienatvė senatvėje. Jaunimas palieka tėvus, tampa savarankiški, draugai ir artimieji vienas po kito pasitraukia iš gyvenimo. Pasenęs žmogus lieka vienas, pasmerktas vienatvei, kuri jį nepaprastai kankina. Daug priklauso nuo to ar toks žmogus sugeba susirasti veiklos. Jeigu jis jaučiasi esąs pašalinis, niekam nereikalingas , jo prislėgtumas, vienatvės jausmas tampa dar sunkesnis.
Patologinės savybės atveju visi anksčiau aprašytieji reiškiniai turi patologijos niuansą. Gali apimti patologinė aistra rinkti visiškai nenaudingus daiktus, slėpti savo “brangenybes” po pagalve. Gali labai sutrikti atmintis, orientacija. Atsiradusios senatvėje somatinės ligos-sklerozė, vėžys, širdies ligos-ilgam pablogina ligonio būklę. Gerai žinomas senatvinis naktinis delyras. Dieną ramūs, dažnai mieguisti ligoniai naktį tampa neramūs, kliedi, vaikšto, kalbasi. Ryta jie neatsimena savo naktinio nerimo.
Labai sudėtinga ligų, susijusių su senilizmo patogeneze. Paprasčiau tai būtų galima aiškinti smegenų veiklos sutrikimu. Taip būna ypač kai sutrikusi atskirų organų intervencija, yra kalbos sutrikimų, paralyžius, kai akivaizdus smegenų suminkštėjimo procesai. Daugelis tyrinėtojų pabrėžia patogenišką psichinių veiksnių reikšmę. Dabar manoma, kad esama įvairiapusių ryšių, senatvinė psichinė liga negali turėti vienintelės priežasties. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, be senatvinės būklės, nervų sistemos pakitimų, reikia atsižvelgti ir į psichinius, biologinius, sociologinius veiksnius.
Žinodami senų žmonių psichologiją, galima labai daug nuveikti palaikydami senų žmonių dvasinę ir fizinę sveikatą. Pirmiausia reikalinga sukurti ramią, taikią, šeimyninę atmosferą. Tinkamiausia vieta senų žmonių veiklai, atitinkančiai jų sugebėjimus ir poreikius yra įprastinė jų gyvenamoji aplinka. Jų sveikata priklauso labai nuo aplinkinių elgesio, požiūrio į senus žmones, sugebėjimo suprasti , gerbti ir mylėti senus žmones.

Raktiniai žodžiai

• gerontologija
• geriatrija
• fezam