Savižudybė

Tema	Psichologija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	2226
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Jaunų žmonių savižudybės- rimta šiuolaikinių visuomenių problema. Jaunuoliai dažniausiai atima iš savęs gyvybę dėl seksualinės ir emocinės prievartos, streso, neplanuoto nėštumo, seksualinių orientacijų problemos, meilės, nesutarimų su tėvais. Vyresnio amžiaus žmonės žudosi dėl pinigų stygiaus, bedarbystės, depresijos, dažnai, ypač kaimuose, pasitaiko, kad žmonės žudosi per didelį kiekį suvartoją alkoholio. Žmonės savo gyvybę atima įvairiais būdais: Karesi (dažniausiai suauge žmonės), persipjauna venas (šis būdas labiau paplitęs tarp paauglių), prisigeria vaistų.
Daugiausiai žudosi vyrai. Lietuvoje, savižudybių skaičiumi pirmauja. 15-24 metų vyrų savižudybių užregisruota 44,9 (100 tūkst. amenų), moterų 6,7 (100 tūkst. asmenų). Mažiausiai nusižudžiusių žmonių 1991-1993 m. buvo užregistruota Graikijoje (vyrų 3,8, moterų 0,8). 1997m. Lietuvoje nusižudė 1348 vyrai ir 284 moterys. Tarp nusižudžiusių vyrų didžiausią dalį sudaro 45-54 metų amžiaus vyrai, tarp moterų- 65 metų ir vyresnės moterys. Bandančių žudytis yra tikrai daug. Tyrimai rodo, jog moterys bando nusižudyti du kartus dažniau nei vyrai. Visgi vyrai iš tiesų nusižudo dažniau. Pavyzdžiui, remiantis Jungtinės Karalystės bei Airijos respublikos
Duomenimis, net 75 % savižudžių- vyrai. Šiose šalyse žmonės nusižudo kas 82 minutes.
Yra keletas mitų apie savižudybę.
1. Asmenys, kurie kalba apie savižudybę, niekomet nesižudo. Tai visiška netiesa, žmonės nusivyle gyvenimu, ir galvojantis iš jo pasitraukti bando užsiminti savo artimiesiams galbūt patys to nežinodami. Jie tikisi, kad artimieji jam padės ta mintį,apie savižudybę, išvaryti, o kiti apie tai kalbėdami nori artimuosius tarsi supažindinti su savo sprengimu.
2. Žmonės nusižudo be jokių perspėjimų. Per daugelį pokalių laidų yra šnekama apie savižudybes, jose dalyvauja žmonės, kurie bandė žudytis ir savižudžių artimieji, ir jie visi patvirtina, jog asmenys, kurie bandė žudytis, yra užsiminę savo artimiesiams, bet paprasčiausiai jie to nesuprasdavo, nes savižudžiai šnekėdavo užuolankomis,simboliais.
3. Nusižudo asmenys, kurie yra emociškai sutrikę arba serga sunkia psichine liga. Šis mitas reikalauja keleto komentarų. Pirma, asmenys ,kurie nusižudo, paprastai nėra psichiškai nesveiki ar laikinai pamišę, tačiau šeimos nariai dažnai įsitikinę, kad „niekas, būdamas sveiko proto“ negalėtų nusižudyti, o jų paprastas mylimas žmogus- ne išimtis.Antra, be abejo , kai kurie psichiškai nesveiki asmenys nusižudo, tačiau nėra įrodyta, jogbūtent jų liga yra savižudybės priežastis. Trečia, remiantis esamais faktais, psichiškai nesveiki žmonės sudaro mažiau nei 25% visų savižudžių. Dauguma žmonių gyvenime susiduria su tam tikra „beviltiška“ satuacija.
Savižudybė sukelia didžiulę emocinę įtampą šeimoje. Nusižudžius vaikui, tėvus dažnai kankina kaltė- jie kaltina save, kad nesugebėjo laiku suvokti problemos . Kiti žmonės kaltina taip pat tėvus dėl jautrumo ir supratimo stokos, dažnai taip ir būna, tėvai yra užsiėmę, daug dirba, arba yra daugiavaikė šeima ir papasčiausiai negali skirti kiekvienam vaikui tiek dėmesio, kiek jam reikia. Nusižudžius vienam iš tėvų, vaikai kaltina save. Kaltės jausmas juos taip užvaldo, jog jie dažnai patiria emocinių sutrikimų. Vaikui paprastai sunkiau susitaikyti su savižudybės faktu nei suaugusiam. Suaugę sugeba geriau numalšinti savo kaltės jausmą.
Savižudybės, pasaulyje yra ypač didelė problema. Psichologai. mkslininkai galvoja, kaip būtų galima sustabdyti savižudybių skaičių, ir visi prieina prie tos minties, kad reikia tėvams daugiau bendrauti su savo atžalomis, visuomenei pagerinti gyvenimo sąlygas žmonėms, kad jie taptų turtingesni ir laimingesni. Gal tai ir padėtų, bet kaip tai padaryti, šiais laikais visi užsivertia darbais, visur lekia ir nelieka laiko būti su šeima.
Seniau žmonės atėmia patys sau gyvybę buvo smerkiami, jų neleisdavo laidoti bažnyčios kapinėse, dabar savižudžiai yra užjaučiami, jų visi gailisi. Mano manymu, kad savižudybiu sumažėtų reikia suprasti, kokie dabar yra laikai, kad visi „kabinasi nagais“ į gyvenimą, ir kartais nelieka laiko tam reikalingam dėmesiui, o jeigu jauti, kad kažkas yra su tavim netvarkoj, pasidaro nebemielas gyvenimas reikia nueiti pas psichologą.

Raktiniai žodžiai

• savizudybe
• savižudybė
• savizudybes