Saugos klausimai - atsakymai

Tema	Sauga
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal oro cirkuliacijos sužadinimo būdą? pagal oro cirkuliacijos sužadinimo būdą vėdinimo sistemos skirstomos įnatūralias ir mechanines arba = mišrusis.
Patalpinta	2005-09-15
Parsisiuntė	5450
	Parsisiųsti49 KB

Išsamus aprašymas

133.Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal paskirtį? skirstomos vėdinimo sistemos pagal paskirtį į tiekiamasias ir ištraukiamasias.
134.Kaip skirstomos vėdinimo sistemos pagal apimtį (patalpos)? skirstomos vėdinimo sistemos pagal apimtį- bendraapykaitinės ir vietinės.
135.Kas sudaro ištraukiamąją vėdinimo sistemą? Ištraukiamosios vėdinimo sistemos susideda iš oro siurbimo angų, specialių atvamzdžiųn ( arba gaubtų, traukos spintų, šoninių nutrauktuvų), išcentrinio ventiliatoriaus, ortakių, oro valymo įrenginių, oro išleidimo į atmosferą šachtos, kuri įrengiama 1-1,5m aukštyje virš stogo.
136.Kokios yra gamybinio apšvietimo rūšys? Natūralusis ir dirbtinis, dar gali būt mišrusis.
137.Kokios yra natūralaus apšvietimo rūšys? natūralus apšvietimas yra šoninis ir viršutinis, dar gali būt mišrusis.
138.Kokie keliami reikalavimai apšvietimui? Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės. Arba darbo vietų apšviestumas turi atitikti darbo sąlygas ir regėjimo higienos normas; šviesos srautas turi tolygei pasiskirstyti regėjimo lauke ir darbo paviršiuje; darbo paviršiuose neturi būti ryškių šešėlių;
139.Kuo kenksmingas žmogui triukšmas? Triukšmas blogina klausą iki visiško kurtumo. Pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Tai pat į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšme. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas. Dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gal plyšti ausies būgnelis.
140.Kaip skirstomas triukšmas pagal jo kilimo šaltinį? Triukšmas skirstomas: mechaninis(sukeliamas judančių mašinų,mehanizmų ir jų mazgų) ir aerohidrodinaminis(dideliu greičiu judančių oro,dujų, garų ar skysčių), elektromagnetinės kilmės triukšmai.
141.Kaip sumažinti triukšmą? Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėti negalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15 dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgio sumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandas ausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai. Garsui izoliuoti gauptais apdengiamos mašinos ir mechanizmai, naudojami triukšmo slopintuvai ir ekranai.
142.išvardinkite technines triukšmo mažinimo priemones?mažinamas jį keliančio šaltinio triukšmas; pekeičiama triukšmo sklidimo kryptis; racionaliai suplanuojami įmonės cechai, taip pat patalpų akustinė apsauga; mažinamas triukšmo sklidimas.
143.Kokį pavojų kelia gamybiniai virpesiai? Sukelia vibracinę ligą, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių spazmais. Dėl to sutrinka audinių aprūpinimas krauju, deguonimi, maistu ir maisto medžiagomis. Rankos dažnai būna pabalę, šaltos. Vibracija sukelia kaulų bei sąnarių pažeidimus. kenkia nervų sistemai.
144.Kaip skirstoma vibracija pagal perdavimo būdą žmogui? Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint ant vibruojančio pagrindo. Dažniausiai bendrinės vibracijos yra veikiami mechanizatoriai, žmonės, dirbantys ant vibracinės platformos (betono, gelžbetonio gamyklose). Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankas dirbant su vibruojančiu instrumentu (pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją.
145.Kaip skirstoma vibracija pagal atsiradimo šaltinį darbo vietose? Mechaninė, periodinė ir atsitiktinė.
146.Kaip sumažinti vibraciją? Naudojamos ir individualios apsaugos priemonės – storos guminės pirštinės ir speciali avalynė (storas guminis padas padarytas iš daug sluoksnių įvairaus porėtumo gumos). Pakeisti mašinų, įrenginių, agregatų konstrukcinius elementus, kurie yra virpesių šaltinis.
147.Kas sukelia elektromagnetinius laukus? Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje, ir dirbtiniai, sukurti žmogaus.
Natūralūs yra žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė.
Žmogaus sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima suskirstyti į tris grupes:
1) įvairiose gamybos ir buities srityse atsirandantys EML, kaip parazitiniai reiškiniai;
2) įvairių dažnių neradiotechninės paskirties EML šaltiniai;
3) radiotechninės ir ryšių paskirties EML šaltiniai.
148.Kokie yra apsaugos nuo elektromagnetinių laukų būdai? Reikia pakeisti galingus generatorius mažesnės galios generatoreis( jei įmanoma) arba naudoti absorcines apkrovas (antenų ekvivalentus) ir galio slopintuvus-ateniuatorius, kurie visiškai nuslopina arba iš dalies slopina perduodamą energiją. Nuolatinio veikimo įtaisuose elektromagnetiniai virpesiai apsorbuojami medžegomis, kurių didelis apsorbacijos koeficiantas(guma, polistirolis ir k.t.)
149.Kaip skirstomos asmeninės darbuotojų saugos darbe priemonės? asmeninės darbuotojų saugos darbe priemonės skirstomos: galvai apsaugoto; klausai; akims; veidui; kvėpavimo takams; plaštakoms ir rankoms; kojoms ir pėdoms; odai; liemeniui ir pilvui; įranga apsaugoti nuo kritimo; apsauginiai darbo drabužiai; gelbėjimo priemonės.
150.Kaip skirstomi elektros tiekimo tinklai pagal srovę? elektros tiekimo tinklai pagal srovę skirstomi į kintamuosius ir nuolatinės srovės tinklus.
151.Kaip skirstomi elektros tiekimo tinklai pagal įtampą? elektros tiekimo tinklai pagal įtampą skirstomi į žemosios (U<1000) ir aukštosios(U>1000) įtampos tinklus.
152.Kokią įtampą naudoja dauguma vartotojų? Didžiausia vartotojų dalis yra įjungta į kintamosios 380/220V 50Hz dažnio elektros tiekimo tinklus, kuris būna vienfazis arba trifazis.
153.Kaip vadinama įtampa tarp dviejų fazinių laidų?Kokia yra Įtampa V? įtampa tarp dviejų fazinių laidų vadinama linijine ir lygi 380V.
154.Kaip vadinama įtampa tarp fazės laido ir nulinio laido?Kokia yra įtampa V? įtampa tarp fazės laido ir nulinio laido vadinama fazine arba fazės įtampa ir lygi 220V.
155.Koks pavojingiausias prisilietimas: "fazė - fazė"?
fazė- žemė"?
"fazė - nulinis laidas"? -
Pavojingiausias prisilietimas: "fazė - fazė".

156.Koks yra įžeminimo varžos dydis? įžeminimo varžos dydis nuo 0 iki 5Ω (omų)

157.Kokia yra žmogaus kūno varža? Dirbančio žmogaus vidinė kūno varža yra laikoma 1000Ω (omų)

158.Kas yra įžeminimas? Apsauginiu įžeminimu suprantamas elektros įrenginių, srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su žeme siekiant apsaugoti žmogų nuo srovės, kurią atsitiktinai atsidūrusi įtampa tarp šio korpuso ir žemės.

159.Kas yra įnulinimas? Apsauginis įnulinimas suprantamas elektros srovei laidžių korpusų sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo o tašku.

160.Kokia įtampa V yra sumažinta? 42V

161.Kokios yra individualios apsaugos nuo elektros priemonės?



162.Kokios yra kolektyvinės apsaugos nuo elektros priemonės?



163.Kokių tipų yra elektros saugikliai? Tirpieji ir automatiniai (išjiungimo ) saugikliai.

164.Kaip apsisaugoti nuo statinės elektros? Kad nesusidarytų statinė elektra reikia visus įrenginius, aparatus, vamzdynusir kiti įtaisai turi būti įžeminti. kai nepakanka, taikomas medžiagų paviršiaus ir tūrinės varžos sumažinimo būdas.

165.Kaip "atjungti" žmogų nuo įtampos? . Išlaisvinti jį galima keliais būdais: išjungti kirtiklį, jungiklį, išimti saugiklius arba perkirsti laidus kirviu su mediniu sausu kotu, padaryti trumpąjį jungimą (užmetant ant laidų neizoliuotą vielą, kurios vienas galas įžemintas, ir pan.).Jeigu to padaryti neįmanoma, reikia nukentėjusįjį atitraukti nuo srovės šaltinio gerai apsaugota ranka (užsimovus dielektrinę arba bent paprastą (geriau odinę) pirštinę, apvyniojus ranką šaliku, skarele, megztiniu ir t.t.). Jokiu būdu negalima liesti nukentėjusiojo plika ranka, nes srovė pradės tekėti gelbėtojo kūnu, ir pats gelbėtojas gali žūti. Jeigu ant nukentėjusiojo užkritęs elektros laidas, reikia jį numesti pasinaudojant kokia nors saugia priemone (izoliaciniu strypu, medine lazda, srovės matavimo replėmis ir pan.).Išlaisvinus nukentėjusįjį, reikia įsitikinti, ar nėra sunkių sužalojimų, lūžių, kraujavimo (jeigu jis krito iš aukštai). Po to patikrinamas kvėpavimas ir pulsas, o jeigu pulso nėra, – akių vyzdžiai, kurie tokiu atveju būtų išsiplėtę. Tai būtina.

166.Kuo pavojingas įkraunamas akumuliatorius? T akumuliatorius gali įvykti sprogimas, galima apsinuodyti, apsideginti rūgštimi arba šarmu.

167.Kokios yra garo katilo avarijų priežastys? Sienelių perkaitinimas, kai tiekiama nepakankamai vandens, vamzdžių užsikimšimas išviromis arba nuodegomis; apsauginių vožtuvų gedimas; terminės ir cheminės korozijos poveikis; per dideli slėgei ir peraukšta temperatūra, kurių neatitinka katilų ar aparatų sienelių metalo stiprumas.

168.Kokie reikalavimai keliami garo katilams?kiekviename garo katile turi būti įtaisai nandens lygiui stebėti, t.y. lygmačiai; lygmačiuose turi būti pažymėti viršutinis ir apatinis vandens lygis.kad katilų sienelės neperkaistų, nesideformuotų, neįtrūkinėtų ir nesusproginėtų, skysčio lygis turi būti bent 100mm aukštesnis už kūryklų dujomis kaitinamo aparato paviršiaus ribą. Negalima perpildyti katilo, nes kaitinant gali sprogti.

169.Kas kontroliuoja garo katilų darbą'?



170.Kur turi būti registruojami garo katilai? garo katilai turi būt registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

171.Kur turi būti registruojami slėginiai indai? slėginiai indai turi būt registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje.

172.Kokie apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai? Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai- tai silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija.

173.Kaip gyvsidabris gali patekti į žmogaus organizmą? Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant).Daugiausia apsinuodijama per kvėpavimo takus.

174.Kuo pavojingi darbai bunkeriuose, cisternose, šuliniuos? Darbai visų pirma pavojingi tuo, kad dėl įvairių cheminių ir biologinių procesų šulinyje,cisternose, šuliniuose ir bunkeryje gali būti susikaupusių sunkesnių už orą nuodingų medžiagų, o dažniausia įvairių inertinių dujų, nors ir nelabai nuodingų, tačiau sumažinančių deguonies koncentraciją iki pavojingos ribos. Tada žmogus neturi kuo kvėpuoti ir uždūsta. Paprasčiausias testas: prieš lipdami į šulinį ar bunkerį įleiskite degančią žvakę. Jeigu žvakė gęsta, vadinasi, trūksta deguonies, ir lipti į tokį šulinį ar bunkerį negalima. Jeigu žvakė dega, reiškia, kad deguonies pakanka, bet ten gali būti kitų nuodingų medžiagų. Geriausia leistis į įtartiną šulinį ar bunkerį su izoliuojamuoju kvėpavimo aparatu arba dujokauke, kurios filtras yra išorėje ir ilga žarna sujungtas su šalmine kauke.

175.Kas yra degimas? Tai greita medžiagų oksidacija, kurios metu išsiskiria šiluma ir šviesa (liepsna).

176.Ko reikia, kad vyktų degimas? degi medžiaga, įsiliepsnojimo šaltinis ir deguonis

177.Kokie rodikliai apibūdina degimo procesą? pliūpsnio temperatūra, įsiliepsnojimo temperatūra, savaiminio įsiliepsnojimo temperatūra, žemutinė ribinė koncentracija, aukštutinė ribinė koncentracija.

178-Kas yra pliūpsnio temperatūra? pliūpsnio temperatūra žemiausia degios medžiagos temperatūra, kai jos paviršiuje susidaro garai arba dujos, kurie įsiliepsnoja privedus liepsną o nuvedus užgesta.

179.Kas yra užsiliepsnojimo temperatūra? Įsiliepsnojimo temperatūra – pati žemiausia degios medžiagos temperatūra, kai jos paviršiuje susidaro garai arba dujos, kurie įsiliepsnoja privedus liepsną o nuvedus degimas vyksta toliau.

180.Kokios yra gaisrų kilimo priežastys ir jų profilaktika? Savaiminio užsiliepsnojimo- kuriu savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra žemesnė už normalią aplinkos temperatūrą: metilo efyras – užsiliepsnoja prie radiatoriaus – žeminti tokių medžiagų temperatūrą. Užsiliepsnoja dėl kontakto su deguonimi – storais sluoksniais supiltos akmens anglys, durpės – izoliuoti nuo aplinkos, žeminti temperatūrą. užsiliepsnoja dėl kontakto su vandeniu- kalis, natris, karbidas- saugoti nuo drėgmės. užsiliepsnoja dėl smūgio ir slėgio- tai įvairios druskos ir peroksidai – nemėtyti, netrankyti. užsiliepsnoja dėl perkrovimo elektros tinkluose – parinkti tinkamus saugiklius ir neperkrauti tinklo. užsiliepsnoja dėl elektrostatinio išlydžio (žaibo) – įrengti žaibolaidžius. užsiliepsnoja dėl mechaninės trinties –kaista velenai guoliai- užtikrinti savalaikę techninę apžiūrą. užsiliepsnoja dėl priešgaisrinio atstumo neišlaikymo- tarp šildymo įrenginių degių konstrukcijų. Dėl atviros liepsnos naudojimo- nenaudoti prie užšalusių ventilių vamzdžių atviros liepsnos.

181.Kokia yra gamybinių procesų priešgaisrinė klasifikacija? Pagal degią medžiagą gaisrai skirstomi į klases: A- kietųjų, dažniausiai organinių medžiagų, kai degimas vyksta susidarant įkaitusioms anglims. B- skystųjų ar galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai. C- dujų gaisrai. D- metalų. E- elektros įrenginių gaisrai.

l82.Kaip skirstomos gaisrų gesinimo priemones? Vanduo, gesintuvai, nedegus audeklas, vidaus priešgaisrinis vandentiekis, priešgaisriniai skydai.

183.Kaip skirstomi gesintuvai? Gesintuvai gali būti milteliniai, angliarūgštės gesintuvai, putų ir aerozoliniai .
184.Kokia yra putų gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Putų gesintuvas yra užpildytas vandens ir putokšlio mišiniu.draudžiama gesinti elektros veikiančius įrenginius. Vandens putų gesintuvai rekomenduojami tais atvejais, kai patalpose laikomi nedideli kiekiai degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių. Jais galima gesinti:
- kietas degias medžiagas (dažniausiai organinės kilmės), kurių degimo metu susidaro žarijos (A klasės gaisrai)
- degius skysčius, ar skystėjančias kietas medžiagas (B klasės gaisrai)
Vandens putų gesintuvais negalima gesinti dujų ir elektros įrenginių su įtampa. Jais galima naudotis, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5 C ir ne aukštesnė kaip +60 C. Tikrinami šie gesintuvai vieną kartą per metus.
185.Kokia yra dujinio gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Angliarūgštės gesintuvai storesniais korpusais yra pripildyti suslėgtų, suskystintų angliarūgštės dujų. Atidarius gesintuvą intensyviai veržiasi lauk ir krenta sniego pavidalu, šaldo degantį paviršių, garuoja intensyviai ir izoliuoja nuo aplinkos oro. Gesintuvo korpusas atšąla iki 70 laipsnių, būtina mūvėti pirštines.galima gesinti veikiančius elektros įrenginius iki 1000V. Angliarūgštės gesintuvuose slėgis yra kur kas didesnis nei milteliniame ar angliarūgštiniame gesintuve, todėl gesintuvo korpusas yra storesnis, o pats gesintuvas - gerokai sunkesnis už tokios pat talpos kitų rūšių gesintuvus. Didesnės talpos angliarūgštės gesintuvas gali sverti 18 kg ir daugiau, todėl verta pagalvoti ar galės, kilus gaisrui, tokiu gesintuvu pasinaudoti moterys ar vaikai.
Angliarūgštės gesintuvais galima gesinti šias medžiagas:
- degius skysčius ar skystėjančias kietas medžiagas (B klasės gaisrai).
- elektros įrenginius, kuriuose įtampa ne didesnė kaip 1000 voltų.
Angliarūgštinių gesintuvų privalumas - padaromas minimalus poveikis gesinamam objektui, todėl jais patogu gesinti brangius elektros prietaisus, įvairius įrenginius, aparatus. Juos galima naudoti, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip -40 C ir ne aukštesnė kaip +60 C (praktiškai be apribojimų). Svarbiausia stengtis, kad gesinamoji medžiaga nepatektų ant rankų, veido, nes -70 C temperatūrą siekianti angliarūgštė gali pažeisti (nušaldyti) odą

186.Kokia yra miltelinio gesintuvo sudėtis ir veikimo principas? Gesintuvai naudojami kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip- 200 C ir ne didesnė kaip + 600C. galima gesinti ir neaukštą elektros įtampą - iki 1000V. Gesinant milteliais, negadinama aplinka, pakanka miltelius susiurbti dulkių siurbliu. Gali būti pildomi A< B< C< BC< D< rūšies milteliais. Milteliniai gesintuvai šiuo metu yra plačiausiai naudojami iš visų nešiojamų ugnies gesintuvų. Jais lengva naudotis, jie tinka naudoti žiemą, yra labiausiai efektyvūs ir labai patikimi.Patikrinti šių gesintuvų tinkamumą darbui reikia kartą į du metus.
Milteliniais gesintuvais galima gesinti įvairias medžiagas:
- kietas, degias medžiagas, dažniausiai organinės kilmės, kurių degimo metu susidaro žarijos (A klasės gaisrai),
- degius skysčius ar skystėjančias kietas medžiagas (B klasės gaisrai),
- dujas (C klasės gaisrai)
- elektros įrenginius, kurių įtampa ne didesnė kaip 1000 voltų.

187.Kas ir kaip organizuoja priešgaisrinę saugą įmonėje? Už priešgaisrinę saugą įmonėje atsakingas įmonės vadovas. Už atskirų padalinių ar objektų priešgaisrinę saugą atsakingi šių padalinių ir objektų vadovai, skiriami įmonės vadovo įsakymu. Įmonės vadovas organizuoja darbuotojų priešgaisrinę grandį ar draugovę.

188.Kokia LR civilinės saugos įstatymo paskirtis? Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pareigas ir teises civilinės saugos srityje.

189.Ką vadiname civiline sauga? 1. Civilinė sauga - civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams.

190 Ką vadiname ekstremalia situacija? 2. Ekstremali situacija - padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius

191.Ką vadiname ekstremaliu įvykiu? Ekstremalus įvykis - nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai.

192.Kokias žinote ekstremalių situacijų priežasčių rūšis? 4. Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys:1) gamtinės - ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas;2) techninės - įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms;3) ekologinės - priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus;4) socialinės - masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.5. Ekstremalaus įvykio kriterijai - stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai ar geografiniai įvykio mastą ir padarinius apibūdinantys dydžiai, kuriuos pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliu. Ekstremalaus įvykio kriterijus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

193.Kas yra ekstremalaus įvykio židinys? Ekstremalaus įvykio židinys - gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių įvykių paveikta teritorija, kurioje kilo gaisrai, įvyko pastatų ar kitų inžinerinių statinių griūtys, radioaktyviosiomis, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, skysčiais, dujomis ar aerozoliais buvo užteršta aplinka ir joje žuvo žmonės ar susidarė pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai.

194.Kas yra CS operacinis vadovavimas? 7. Operacinis vadovavimas -civilinės saugos operacijos vadovo naudojimasis deleguota teise organizuoti paskirtas civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei per civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų vadovus vadovauti šių pajėgų veiksmams taip, kaip operacijos vadovas numato, jog reikia, kad pajėgos galėtų įvykdyti paskirtą užduotį. Atsakomybė už civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų rengimą, administravimą, discipliną ir aprūpinimą į operacinio vadovavimo sampratą neįeina.

195.Kas yra gelbėjimo darbai? Gelbėjimo darbai - judėjimo maršrutų ir darbų vietos žvalgyba; gaisrų ribojimas ir gesinimas judėjimo maršrutuose ir darbų ruožuose; gelbėjimo darbai ant vandens ir po vandeniu; nukentėjusiųjų transporto įvykiuose gelbėjimas; cheminių ir radiacinių incidentų lokalizavimas ir slopinimas; nukentėjusiųjų paieška, gelbėjimas iš apgriautų ir degančių pastatų, nukritusių orlaivių, skęstančių laivų, apsemtų, užterštų dujomis ir dūmais patalpų bei griuvėsių; sugriautų ir užverstų slėptuvių bei priedangų atkasimas, jose esančių žmonių gelbėjimas; vėdinimo užtikrinimas užverstose slėptuvėse, jeigu yra sugadinta filtravimo-vėdinimo sistema; pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims bei jų gabenimas į gydymo įstaigas; gyventojų perkėlimas iš pavojingų rajonų į nepavojingus.

196.Kas yra pavojingas objektas? Pavojingas objektas - įmonė, sandėlis arba kitas statinys, kuriame nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingos medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis yra didesnis už nustatytą šios medžiagos ribinį kiekį, taip pat hidrotechniniai įrenginiai.

197.Kas yra gyventojų evakavimas? Gyventojų evakavimas - organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarines arba laikinas gyvenamąsias patalpas.

198.Kas sudaro CS ir gelbėjimo sistemą? Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro:
1) Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;
2) Ekstremalių situacijų valdymo centras;
3) Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - Civilinės saugos departamentas);
4) Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;
5) ministerijų, apskričių, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo, kitos teritorinės gyventojų perspėjimo ir informavimo, evakavimo ir civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos;
6) aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas.

199.Kokie CS ir gelbėjimo sistemos tikslai? Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai
Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai:
1) sudaryti sąlygas valstybės institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams pereiti iš įprastų gyvenimo (darbo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį patiriant kuo mažiausius nuostolius, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio;
2) užtikrinti optimalų valstybės išteklių panaudojimą gyventojų saugumui užtikrinti, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;
3) ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla.

200.Kokie yra CS ir gelbėjimo sistemos uždaviniai? Atsižvelgdama į ekstremalių situacijų priežastis, pobūdį ir keliamą grėsmę, civilinė saugos ir gelbėjimo sistema įgyvendina šiuos uždavinius:
1) perspėja gyventojus apie gresiančią ekstremalią situaciją, informuoja apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti;
2) atlieka ekstremalių situacijų prevenciją;
3) organizuoja gyventojų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;
4) žvalgo ir žymi pavojaus židinius;
5) gesina gaisrus;
6) atlieka gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;
7) palaiko viešąją tvarką nelaimės rajone;
8) teikia medicinos pagalbą ir vykdo visuomenės sveikatos priežiūrą ekstremalių situacijų atvejais;
9) evakuoja žmones ir turtą iš pavojingų teritorijų;
10) vykdo sanitarinį švarinimą ir kitas kenksmingumo pašalinimo priemones;
11) organizuoja laikiną nukentėjusiųjų apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą;

201 .Kokie yra CS ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principai? Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos, įgyvendindamos joms keliamus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais organizavimo ir veiklos principais:
1) teritoriniu - civilinė sauga organizuojama visoje valstybėje pagal jos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus, taip pat ir kitų valstybių piliečius, kurie yra Lietuvos teritorijoje;
2) diferencijavimo - civilinės saugos priemonės ir pasirengimas gelbėjimo darbams atskiruose administraciniuose vienetuose vykdomi atsižvelgiant į tų vienetų teritorijose prognozuojamų situacijų pavojingumą, mastą, galimą poveikį valstybės ūkiui, gyventojams, gamybinei ir socialinei veiklai;
3) visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems ūkio subjektams, įstaigoms ir gyventojams;
4) viešumo – valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų veikla civilinės saugos srityje yra atvira visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms;
5) nuolatinės parengties - civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos ir pajėgos privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimų ekstremalių situacijų sąlygomis;6) sąveikos – civilinės saugos priemonių ir veiksmų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis užtikrinamas derinant visų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų, Lietuvos kariuomenės, medicinos įstaigų ir kitų tarnybų sąveikos planus bei valdymo sistemą.

202-Kokie dokumentai sudaro teisinius CS ir gelbėjimo sistemos pagrindus? Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis

203.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo LR vyriausybė CS srityje? Įgyvendindama valstybės politiką civilinės saugos srityje, Vyriausybė:
1) rengia civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programas ir teikia tvirtinti Seimui;
2) nustato civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos prioritetinių plėtojimo krypčių bei programų įgyvendinimo tvarką;
3) nustato ekstremalių situacijų prevencijos tvarką;
4) tvirtina civilinės saugos parengties lygius, ekstremalių įvykių kriterijus;
5) tvirtina valstybinio lygio civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus, valstybinės reikšmės ir rizikos objektų, būtiniausių komunalinių paslaugų, nemokamai teikiamų gyventojams ekstremalių situacijų atvejais, sąrašus;
6) nustato materialinių išteklių naudojimo ekstremalių įvykių atvejais tvarką;
7) nustato civilinės saugos techninių priemonių, maisto, aprangos valstybinio rezervo sudėtį, jo dydį, kaupimo, saugojimo, atnaujinimo bei pristatymo į panaudojimo vietą tvarką;
8) nustato civilinės saugos mokymo tvarką;
9) nustato biudžetinius asignavimus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai išlaikyti bei plėtoti ir teikia tvirtinti Seimui;
10) informuoja Respublikos Prezidentą ir Seimą apie ekstremalias situacijas, jų pasekmes bei atsiradimo priežastis ir tarpininkauja dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, kai to reikalauja aplinkybės;
11) nustato kreipimosi dėl pagalbos teikimo į kitas valstybes ar tarptautines organizacijas tvarką.

204.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo krašto apsaugos ministerija CS srityje? Krašto apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis taikos metu įgyvendina Vyriausybės politiką civilinės saugos srityje, koordinuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų veiklą įgyvendinant jų kompetencijai skirtus uždavinius.
2. Krašto apsaugos ministras:
1) nustato informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui tvarką;
2) tvirtina slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių poreikius, gyventojų aprūpinimo individualiomis apsaugos priemonėmis normas ir tvarką;
3) tvirtina valstybinio lygio civilinės saugos pratybų planus;
4) tvirtina civilinės saugos mokymo centro klausytojų komplektavimo metinį planą;
5) teikia Vyriausybei civilinės saugos įstatymų ir kitų šios srities teisės aktų projektus;
6) leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais, privalomus vykdyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo institucijoms;
7) tvirtina Civilinės saugos departamento metų veiklos planą;
8) teikia Vyriausybei apibendrintą informaciją apie civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos būklę.

205.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo CS departamentas CS srityje? Civilinės saugos departamentas yra sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, koordinuojanti valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu. Civilinės saugos departamentą steigia Vyriausybė.
2. Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, Civilinės saugos departamentas:
1) perspėja ir informuoja valstybės institucijas, ūkio subjektus bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;
2) planuoja priemones, kad valstybės institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažiausius nuostolius pereidami iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio;
3) planuoja priemones, kaip optimaliai panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;
4) rengia valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;
5) kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą;
6) organizuoja valstybės institucijų ir visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;
7) organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio civilinės saugos pratyboms;
8) koordinuoja apskričių ir savivaldybių civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimą;
9) derina apskričių civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus.

206.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba CS srityje? Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti gaisrų gesinimui, žmonių paieškai ir gelbėjimui bei jų skubiam iškeldinimui iš ekstremalių situacijų židinių ir teikianti įstatymo nustatyto masto pirmąją medicinos pagalbą. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vadovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas).

207.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo ministerijos CS srityje? 1. Ministerijų ir kitų valstybės valdymo institucijų veiklai civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba vadovų įgalioti asmenys.
2. Ministerijos ir kitos valstybės valdymo institucijos:
1) atsako už civilinės saugos organizavimą pagal joms skirtą veiklos pobūdį ir kompetenciją;
2) suderinusios su Civilinės saugos departamentu, tvirtina ministerijos ar kitos valstybės valdymo institucijos ekstremalių situacijų valdymo centro nuostatus, parengties ekstremalioms situacijoms planus;
3) sudaro žinybinius materialinių priemonių ir lėšų rezervus, siekdamos padidinti savo reguliavimo sričiai priskirtų įmonių veiklos stabilumą ir saugumą ekstremalių situacijų atvejais;
4) organizuoja vadovų ir specialistų mokymą civilinės saugos srityje;
5) prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones;
6) rengia civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;
7) koordinuoja reguliavimo sričiai priskirtų subjektų civilinės saugos priemonių planavimą bei šių subjektų parengimą dirbti ekstremaliomis sąlygomis, atsižvelgdamos į savo kompetencijai priskirtų užduočių pobūdį;
8) teikia valstybės institucijoms informaciją, reikalingą civilinės saugos uždaviniams vykdyti;
9) atlieka civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Civilinės saugos departamentui.

208.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo apskrities viršininkas CS srityje? 1) apskrities viršininkas atsako už civilinės saugos parengtį apskrityje;
2) organizuoja apskrities civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, perspėja valstybės ir savivaldos institucijas, ūkio subjektus, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę;
3) gauna iš visų į apskritį įeinančių rajonų (miestų) savivaldybių informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;
4) organizuoja ir vykdo administracinio vieneto teritorijoje civilinės saugos prevencines priemones galimų ekstremalių situacijų atvejais;
5) informuoja Civilinės saugos departamentą apie administraciniame vienete įvykusius ekstremalius įvykius;
6) organizuoja ekstremalių įvykių padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbų aprūpinimą;
7) teikia pagalbą nukentėjusiesiems dėl ekstremalių įvykių;
8) kontroliuoja savivaldos vykdomųjų institucijų pasirengimą galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba jų pasekmėms švelninti;
9) kreipiasi į Vyriausybę pagalbos esant ekstremalioms situacijoms, kai nepakanka savo pajėgų ir išteklių;
10) atlieka civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Civilinės saugos departamentui.

209.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo rajono (miesto) savivaldybės meras CS srityje? 2. Rajono (miesto) savivaldybės meras:
1) atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje;
2) prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas;
3) organizuoja rajono (miesto) civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą;
4) perspėja valstybės institucijas, ūkio subjektus, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus;
5) nustato savivaldybės administracinių padalinių civilinės saugos uždavinius ir funkcijas, tvirtina jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;
6) organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų rengimą;
7) organizuoja ir įgyvendina civilinės saugos prevencines priemones, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, šalina ekstremalių situacijų padarinius, evakuoja ir prireikus apgyvendina evakuotus gyventojus, organizuoja gyventojų apmokymą civilinės saugos būdų;
8) iš visų savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų renka informaciją, reikalingą civilinės saugos uždaviniams vykdyti;
9) kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos užduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose Civilinės saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų;
10) teikia informaciją, reikalingą apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis;
11) kaupia, saugo ir atnaujina civilinės saugos priemonių valstybinį rezervą ir prireikus organizuoja jo išdavimą;
12) informuoja apskrities viršininką apie savivaldybės teritorijoje įvykusias ekstremalias situacijas;
13) telkia visas savivaldybės teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir gelbėjimo darbams atlikti;
14) teikia pagalbą nukentėjusiesiems dėl ekstremalių įvykių;
15) prašo apskrities viršininko pagalbos evakavimo ir gelbėjimo darbams vykdyti bei ekstremalių situacijų padariniams šalinti, kai savo pajėgų ir išteklių nepakanka;
16) pagal savo kompetenciją priima teisės aktus civilinės saugos klausimais;
17) kontroliuoja rajono (miesto) ūkio subjektų civilinės saugos būklę ir teikia jiems metodinę pagalbą;
18) analizuoja civilinės saugos būklę ir apskrities viršininko nustatyta tvarka teikia jam metinį pranešimą.

210.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo ūkio subjekto, įstaigos vadovas CS srityje? Ūkio subjekto, įstaigos vadovas:
1) atsako už civilinės saugos parengtį savo vadovaujamame objekte;
2) perspėja ir informuoja darbuotojus apie pavojų;
3) prognozuoja ekstremalias situacijas ir planuoja prevencines priemones;
4) rengia civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;
5) aprūpina darbuotojus individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia materialinių išteklių atsargas ir technines priemones, kad padidintų subjekto veiklos gyvybingumą ir saugumą galimų ekstremalių situacijų atvejais;
7) siekia užtikrinti paslaugų teikimą ekstremalių situacijų atvejais pagal savo veiklos profilį;
8) prireikus organizuoja darbuotojų evakavimą, pirminius gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja.

21l.Kokias pareigas ir funkcijas vykdo visuomeninės organizacijos CS srityje? Visuomeninės organizacijos gali būti kviečiamos dalyvauti organizuojant valstybės civilinės saugos priemones ekstremalių įvykių padariniams šalinti ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, savo veiksmus derindamos su savivaldybių civilinės saugos tarnybomis.

212.Kokios LR gyventojų teisės CS srityje? Lietuvos Respublikos gyventojai ekstremalių situacijų ar jų pavojaus atvejais turi teisę į gyvybės ir sveikatos apsaugą, materialinę ir finansinę paramą, taip pat gauti informaciją apie galimą pavojų.

213.Kokios LR gyventojų pareigos CS srityje? Lietuvos Respublikos gyventojai turi:
1) laikytis civilinę saugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) žinoti civilinės saugos signalus ir mokėti elgtis juos išgirdus;
3) pranešti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tarnyboms apie susidariusią ekstremalią situaciją arba šios situacijos grėsmę;
4) vykdyti civilinės saugos pareigūnų nurodymus ir aktyviai dalyvauti likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus padarinius.
214.Kelių lygių yra vadovavimas CS? Vadovavimas civilinei saugai yra trijų lygių: valstybinio, apskrities ir savivaldybės.
215.Kas sudaro valstybinio lygio vadovavimą CS? 2. Valstybiniu lygiu Vyriausybė, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Ekstremalių situacijų valdymo centras, Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentas, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos priima strateginius civilinės saugos priemonių įgyvendinimo sprendimus.

216.Kas sudaro apskričių lygio vadovavimą CS? Apskrities lygiu apskričių viršininkų administracijos, apskričių civilinės saugos departamentai, apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus padeda likviduoti jų padarinius.

217.Kas sudaro savivaldybių lygio vadovavimą CS? Savivaldybės lygiu savivaldybių merai (valdybos), civilinės saugos skyriai (poskyriai, tarnybos), civilinės saugos darbuotojai, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai, priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo, perspėjimo ir informavimo, evakavimo ir civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus likviduoja jų padarinius.

218.Kas yra vyriausybes ekstremalių situacijų komisija, jos paskirtis? Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau - Ekstremalių situacijų komisija) - tai nuolatinė Vyriausybės komisija, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją ir vadovaujanti ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbams tuo atveju, kada ekstremali situacija apima vienos ar daugiau apskričių teritorijas arba reikalinga valstybės valdymo institucijų pagalba operatyviai telkiant turimas Lietuvos Respublikos pajėgas bei materialinius išteklius, reikalingus ekstremalios situacijos padariniams šalinti.

219.Ką vykdo ekstremalių situacijų valdymo centras? 1. Ekstremalių situacijų valdymo centras veikia kaip Ekstremalių situacijų komisijos nuolatinė institucija, turinti Vyriausybės įstaigos statusą. Didelio masto stichinių nelaimių, technologinių avarijų ar katastrofų atvejais šis centras nedelsdamas organizuoja nelaimės stabdymą, žmonių gelbėjimą ir padarinių šalinimą. Prireikus į pagalbą gelbėjimo darbus atliekančioms civilinės saugos pajėgoms telkia kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus. Vyriausybė tvirtina ekstremalių situacijų valdymo planus. Juose, kai to reikia, numatomas ministrų vadovavimas gelbėjimo ir padarinių šalinimo veiksmams.
2. Ekstremalių situacijų atvejais Ekstremalių situacijų valdymo centras priima ir teikia ministerijoms, kitoms valstybės valdymo institucijoms, vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams privalomus sprendimus dėl ekstremalios situacijos padarinių lokalizavimo ir šalinimo.

220.Kokiu tikslu sudaromos CS ir gelbėjimo sistemos pajėgos? 1. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos sudaromos gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti.

221.Kaip skirstomos CS ir gelbėjimo pajėgos pagal savo paskirtį? 1) Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai;
2) bendrosios ir specialiosios paskirties profesionaliosios ir savanoriškosios formuotės;
3) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.

222.Kokia valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarybos padalinių paskirtis? 1. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai gesina gaisrus, vykdo gelbėjimo darbus pramoninių avarijų ir transporto avarijų vietose, likviduoja gaivalinių nelaimių padarinius, cheminius ir radiacinius incidentus, dalyvauja atliekant žmonių paiešką sausumoje, teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą bei vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Šie padaliniai steigiami apskrityse, rajonuose (miestuose) bei ūkio subjektuose. Jie yra nuolatinės parengties, 24 valandas per parą pasirengę išvykti į ekstremalaus įvykio vietą.
223.Ką vykdo paieškos ir gelbėjimo tarnyba? 1. Paieškos ir gelbėjimo tarnyba yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, organizuojanti Lietuvos Respublikos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje nukritusių skraidančių aparatų, skęstančių laivų ir dėl to į pavojingas situacijas pakliuvusių žmonių paiešką, gelbėjimą bei teršalų likvidavimo darbus.

224.Kas sudaro paieškos ir gelbėjimo tarnybą? Paieškos ir gelbėjimo tarnybą sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Jūrų paieškos ir gelbėjimo bei Civilinės aviacijos direkcijos Aeronautikos paieškos ir gelbėjimo koordinaciniai centrai. Šių centrų steigėja yra Susisiekimo ministerija. Suderinusi su Civilinės saugos departamentu, ji tvirtina šių centrų nuostatus. Prireikus paieškos ir gelbėjimo darbams atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka pasitelkiamos ir kitos teritorinės paieškos ir gelbėjimo tarnybos bei Lietuvos kariuomenės daliniai.

225.Kas sudaro stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklą?
Aplinkos užteršimą pavojingomis biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis stebi aplinkos apsaugos sistemos aplinkos tyrimų laboratorijos ir jų skyriai, hidrometeorologijos stotys, Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Respublikinis specializuotas higienos centras, visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir jų filialai, žemės ir miškų ūkio laboratorijos, veterinarijos tarnybų laboratorijos ir tyrimų centrai bei kitų valstybės institucijų laboratorijos ir tyrimų centrai. Šios įstaigos sudaro šalies stebėjimo bei laboratorinės kontrolės tinklą.
226.Kas vadovauja gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams? Gaisrų gesinimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą bei skubų iškeldinimą iš ekstremalaus įvykio židinio organizuoja ir operacinį vadovavimą civilinės saugos veiksmams pradiniu neatidėliotinu atveju vykdo gelbėjimo darbų vadovas. Neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, atsižvelgiant į jų kilimo priežastis, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinio, policijos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigūnai atlieka gelbėjimo darbų vadovo funkcijas be atskiro nurodymo. Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios visos į nelaimės teritoriją atvykusios civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę. Nė vienas pareigūnas neturi teisės kištis į gelbėjimo darbų vadovo veiksmus arba atšaukti jo įsakymus ir nurodymus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms. Policija savo veiksmus derina su gelbėjimo darbų vadovu arba jo funkcijas atliekančiu pareigūnu ir vykdydama jo nurodymus saugo ekstremalaus įvykio židinį, kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų bei kitų tarnybų patekimą į židinio teritoriją, palaiko viešąją tvarką, apdoroja informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius bei organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos. Daugiau apie tai Civilinės saugos įstatyme.
227.Kaip vykdomas gyventojų evakavimas? Gyventojų evakavimą organizuoja prie rajono (miesto) ekstremalių situacijų valdymo centrų sudarytos gyventojų evakavimo komisijos (grupės), joms vadovauja rajono (miesto) savivaldybės mero paskirti vadovai. Gyventojų evakavimo komisijos (grupės) sudaromos iš atitinkamo rajono (miesto) administracijos, sveikatos apsaugos, policijos, autotransporto ir kitų įstaigų pareigūnų. Evakavimo komisijų (grupių) veiklos nuostatus ir komisijų sudėtį tvirtina rajono (miesto) meras.

228.Kaip bus vykdomas evakavimas įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje? Įvykus radiacinei avarijai valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai turi būti evakuojami pagal Civilinės saugos departamento parengtą Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą. Šio plano pagrindu Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių administracijų direktoriai rengia detaliuosius gyventojų evakavimo planus ir derina evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais.“.

229.Kas organizuoja gyventojų CS mokymą? Civilinės saugos pagrindų mokymas organizuojamas bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.

230.Ką vykdo CS mokymo centras? Rengia ir tobulina civilinės saugos mokymo programas ir mokymo planus; Organizuoja ir rengia civilinės saugos mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus, konferencijas bei kitus šalies ir tarptautinius renginius; Teikia metodinę pagalbą civilinės saugos mokymo srityje valstybės ir savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams, visuomeninėms organizacijoms; Rengia ir tobulina gyventojų civilinės saugos mokymo materialinę metodinę bazę (vadovėlius, mokymo metodinę literatūrą, vaizdajuostes, plakatus, vaizdines priemones, žinynus, radijo ir televizijos laidų ciklus) pagal civilinės saugos mokymo programas; Koordinuoja ir kontroliuoja valstybės ir savivaldybių institucijose, ūkio subjektuose civilinės saugos mokymą.

231 .Kas finansuoja CS ir gelbėjimo sistemos institucijas? Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo institucijos, Mokymo centras, kitos civilinės saugos mokymo institucijos bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, o ūkio subjektai - iš savo sukauptų lėšų. 232.Kam reikalingi civilinės saugos signalai? civilinės saugos signalai reikalingi informuoti gyventojus apie įvykusį pavojų.

233-Kokius žinote civilinės saugos signalus? Civilinės saugos signalai: dėmesio visiems; radiacinis pavojus; cheminis pavojus; užtvindymo pavojus; uraganų pavojus; oro pavojus; oro pavojus atšaukiamas.

234.Kokias žinote gyventojų civilinės saugos perspėjimo sistemas?
Respublikoje yra sukurta skubaus gyventojų ir valdymo grandžių ir perspėjimo sistema apimanti visą respublikos teritoriją. Be minėtos yra sukurtos dar dvi vietinės sistemos veikiančios savarankiškai.Pirma sistema pradės veikti įvykus avarijai Kauno HE. Ji valdoma iš Kauno apskrities CS departamento ir gali įspėti Kauno miesto, Šiaulių, Jurbarko ir Šilutės rajono gyventojus. Antra sistema tai Ignalinos AE perspėjimo ir informavimo sistema kuria galima įspėti 30 km aplink elektrinę gyvenančius žmones, netik Lietuvos bet ir Latvijos ir Baltarusijos gyventojus. Todėl pranešimai skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis.

235.Kas organizuoja civilinę saugą įmonėje? Už civilinę saugą atsako įmonės vadovas. Jo įsakymu yra sudaroma ekstremalių situacijų komisija į kurią įeina vyriausieji specialistai, asmuo atsakingas už civilinę saugą įmonėje. Komisija parengia įmonės veiksmų ekstremaliomis sąlygomis planą.

236.Kokias funkcijas ir pareigas atlieka ūkio subjekto, įstaigos vadovas CS srityje? Ūkio subjekto, įstaigos vadovas atsako už civilinės saugos parengtį savo vadovaujamame objekte, perspėja ir informuoja darbuotojus apie pavojų, prognozuoja ekstremalias situacijas ir planuoja prevencines priemones, rengia civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus, aprūpina darbuotojus individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia materialinių išteklių atsargas ir technines priemones, kad padidintų subjekto veiklos gyvybingumą ir saugumą galimų ekstremalių situacijų atvejais, siekia užtikrinti paslaugų teikimą ekstremalių situacijų atvejais pagal savo veiklos profilį, prireikus organizuoja darbuotojų evakavimą, pirminius gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja.

237.Kaip skirstomos kenksmingos medžiagos į klases? kenksmingos medžiagos skirstomos į keturiasn klases: ypač pavojingos, labai pavojingos, vidutiniškai pavojingos, mažai pavojingos.


238.Kaip skirstomos individualiosios civilinės saugos priemonės pagal paskirtį?
Individualiosios civilinės apsaugos priemonės pagal paskirtį skirstomos į kvėpavimo organų priemones ir odos apsaugos priemones.

239.Kaip skirstomos individualiosios civilinės saugos priemonės pagal apsaugos pobūdį?. Pagal apsaugos pobūdį skirstomos į filtruojamosios(kostiumai ir kombenzonai iš įprastų medžziagų inpregnuotų spec chemikalais, neutralizuojančiais kenksmingąsias medž) ir izoliuojamosios(lietpalčiai kostiumai- kurių medžega padengta spec dujomis ir garams nelaidžiomis plėvelėmis). Tai dujokaukės, respiratoriai, apsauginės kameros vaikams , kvėpavimo aparatai. Visos jos apsaugo žmogų nuo nuodingųjų dujų ar garų pavidalo nuodingųjų medžiagų.

240.Kokias žinote civilinės saugos dujokaukes? GP-4; GP-5; GP-5M; GP-7; GP-7M; BPF(rusų gamybos)

241.Kas sudaro civilinę dujokaukę GP-5? Dujokaukės GP-5 (GP-5M) antveidis – tai šalminė kaukė, prie kurios tiesiogiai jungiama mažų matmenų dėžutė. GP-5M antveidyje yra pasikalbėjimo įtaisas su plona, tampria plokštele (membrana), todėl galima nenusiėmus dujokaukės antveidžio nurodinėti, kalbėti telefonu, bendrauti (išsaugo 80 procentų balso tembro).

242.Kaip pasigaminti vatos-marlės raištį? Vatos ir marlės raištis siuvamas iš 50x100cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20x30cm plote, paklojamas 2cm storio vatos sluoksnis.neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejių pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35cm perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Jie apsiuvami.jei nėra vatos tokį raištį galima pasigaminti vietoi vatos įklojant 5-6 sluoksnių marlės gabalą (30-35 cm)

243.Nuo ko apsaugo respiratorius?respiratoriai apsaugo nuo radioaktyvių dulkių ir dalinai nuo radiologinių medžiagų.

244.Kokias žinote odos apsaugos priemones?odos apsaugos priemonės specialios pagamintos iš specialios medžiagos, nepraleidžiančios cheminių medžiagų. Lengvas apranginis kostiumas L-1, jam priklauso palaidinė su gaubtuvu, kelnės, kojinės, pirštinės ir pošalmis(pasiūtas iš guminio audinio).

245.Kaip skirstomos slėptuvės pagal apsauginį poveikį? 1 Radiacinės-slopinančios skvarbią radiaciją ne mažiau kaip 100 kart. 2 radiacinės – slopinančios skvarbią radiac. Nuo 100-5000kartų ir saugančią nuo griūčių, atlaikančios dinaminę apkrovą 0,35kg/cm(kvadr).3 cheminės- slopinančios radiaciją ne mažiau 100kart ir sumažinančios cheminį poveikį iki nepavojingos ribos. 4 cheminės- slopinančios radiaciją ne mažiau 100kart ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,35kg/cm(kvadr) ir pasaugančios nuo visų faktorių.

246.Kaip skirstomos slėptuvės pagal sutalpinamų žmonių skaičių? slėptuvės pagal sutalpinamų žmonių skaičių skirstomos:1 labai mažos-iki 25 žmonių; 2 mažos-25-50žm; 3 nedidelės-50-150žm; 4 vidurinės 150-300žm; 5 didelės-300-600žm; 6 labai didelės 600-1200žm; 7 ypatingai didelės-daugiau kaip 1200žm.

247.Kaip skirstomos slėptuvės pagal parengties lygį? pagal parengties lygį skirstomos į visada parengtos; parengtos; paprastosios parengties.

248.Kaip suprantate prieš radiacines slėptuves? Prieš radiacinės slėptuvės gali būti įrengtos rūsiuose, arba antžeminių pastatų aukštuose. Mūrinio pastato aukštas radiaciją slopina 10 kart, pirmo aukšto medinio pastato patalpose radiaciją slopina 2-3 kartus.

249.Kaip suprantate paprasčiausias priedangas? Paprasčiausios priedangos yra žemos akmeninės tvorelės, griovei, duobės, medžių kelmai, gyvatvorių želdiniai, krūmokšniai, lentų ir geležinkelių pylimai, pralaidos po pylimais.

250.Kaip skirstomi radiacinės kontrolės prietaisai? radiacinės kontrolės prietaisai skirstomi į indikatorius ir dozametrus.

251.Kaip dirba radiacinės kontrolės prietaisai? radiacinės kontrolės prietaisai nustato ar nėra radioaktyvaus užterštumo ir matuoja suminę radioaktyviosios taršos dozę.

252.Kaip dirbti su prietaisu DP-5V? Jis skirtas beta ir gama spinduliavimui matuoti. Susideda iš matavimo bloko, jungiamojo laidininko, spinduliavimo daviklis, kontrolinis šaltinis, matavimo deapazonų perjungiklis, skalė. Tikslumas ±30℅ įjungi, nustatai matavimo deapazonų perjungiklį ir palauki, kol parodys rezultatą, išjungi.

253.Kas tai yra jodo profilaktika? Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas.

254.Kada taikoma jodo profilaktika? Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

255.Kaip elgtis prasidėjus radioaktyviam užteršimui? prasidėjus radioaktyviam užteršimui reikia evakuotis į taikos metu nustatytus rajonus, o pasilikus toje zonoje, uždaryti langus ir duris, kuo rečiau išeiti iš patalpų į lauką. Išeinant užsirišti vatos marlės raištį, apsirengti drabužius, kurie nepraleidžia drėgmės. Grįžus viršutiniu drabužius palikti prieangyje.vartoti saugančius nuo radiacijos maisto produktus- nesmulkinti grūdai, daržovės, turinčios daug vitamino c, lašinius ir lydytus taukus, nevartoti pieno produktų.

256.Kokias žinote jonizuojančio spinduliavimo rūšis? Kai branduolys išmeta teigiamą dalelę- vadinama alfa spinduliavimu. Kai išmeta neigiamai įkrautą dalelę- tai beta, kai išmeta tam tikrą kiekį grynos energijos- spinduliavimas vadinamas gama spinduliavimu.

257.Kur gali susikaupti radono dujų? Radono dujos yra bespalvės, bekvapės, beskonės, 7kart sunkesnės už orą, dujos sklindančios iš žemės. Pirmo aukšto patalpose jų būna 8kart daugiau negu laukia. Jos išsiskiria verdant vandenį.

258.Kaip apsisaugoti nuo radono dujų poveikio? Paprasčiausias jo pašalinimo būdas – geras patalpų vėdinimas.

259.Kas yra priskiriama prie specialiojo švarinimo darbų? dezaktyvacija (radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas); degazacija (nuodingųjų medžiagų nukenksminimas); dezinfekcija (ligas sukeliančių mikrobų naikinimas ir toksinų suardymas); dezinsekcija (ligas sukeliančiais mikrobais užkrėstų vabzdžių naikinimas); deratizacija (ligomis užkrėstų graužikų naikinimas);demerkurizacija (gyvsidabrio nukenksminimas)

260.Kas yra dezaktyvacija ir kaip ji atliekama? Dezaktyvacija- radioaktyviųjų medžiagų pašalinimas. Radioaktyviųjų medžiagų pašalinimo būdai: sausa- paviršiaus pašalinimas (nuskutant žemės viršutinį sluoksnį, pašalinant asfaltą, šaligatvio plyteles, tiką, stogų dangą. Šlapias būdas – skysčiais nuplaunamos radioaktyvios dulkės nuo sienų, naudojant skalbimo priemones.

261.Kas tai yra degazacija ir kaip ji atliekama? Degazacija – nuodingųjų medžiagų nukenksminimas. Degazavimui naudojamos medžiagos skirstomos į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso junginiai ir mišiniai, darantys oksiduojantį arba chloruojantį poveikį, antrajai – šarminiai junginiai, sunkiai garuojančios medžiagos degazuojamos fizikiniu, cheminiu ir mechaniniu būdu.

262.Kas tai yra demerkurizacija ir kaip ji atliekama? Demerkurizacija- tai gyvsidabrio nukenksminimas. Demerkurizaciją atlieka priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Norint cheminiu būdu surinkti, reikia: 0,2% vandenilio, kalio permanganato tirpalu, parūgštintu druskos rūgštimi. Muilo ir sodos tirpalas: 150gr sodos ir 50gr muilo 1 litrui vandens.

263.Koks chemines kontrolės prietaisų veikimo principas? Cheminės kontrolės prietaisai skirti cheminėms nuodingoms medžiagoms aplinkoje nustatyti. Cheminiai kontrolei naudojami: rankinio, trumpalaikio(periodinio) veikimo prietaisai. Pusiau automatiniai ir automatiniai(periodiniai ir nenutrūkstamo) veikimo prietaisai. Distanciniai prietaisai. Rankinius prietaisus sudaro: dulkių siurblys ir indikatorinių vamzdelių rinkiniai, vamzdeliai skirti vienos rūšies ir giminingoms cheminėms medžiagoms nustatyti.

264.Koks yra leistinas radiacijos fonas mkR/h Lietuvos Respublikoje?radiacinis fonas leistinas iki 20 mikrorentgenų per 1h.

265.Kaip dirbti su cheminės kontrolės prietaisu VPCHR? Skirtas kovinėms nuodingosioms(zarinui, zomanui, ipritui...) medžiagoms, esančioms ore, vandenyje, ant žemės, statinių, įrenginių, maisto produktuose ir pašaruose, nustatyti lauko sąlygoms.dar galima nustatyti atitinkamas pramonines dujas patalpose ir lauke. Oras siurbemas pro indikacinį vamzdelį, nusidažiusi vamzdelio dalis išmatuojama popieriuje sužymėta skalia, pagal tai ir nustatoma medžegos koncentracija.kadangi prietaisas skirtas dirbti lauko sąlygomis, taip pat žiemą, į jo sudėtį įeina specelus cheminis šildytuvas indikaciniams vamzdeliams pašildyti ir žibintuvėlis(kad spalavą nustatyt tamsiu metu)

266.Kaip atlikti gaivinimą? Gaivinant reik paguldyti ant kieto lygaus pagrindo, išvalyti kvėpavimo takus, nuvalyti liežuvį, išvalyti kraują. Gaivinant dviese vienas daro vieną įpūtimą, kitas 5 krūtinės ląstos paspaudimus. Gaivinant vienam daromi 2 įpūtimai po to 15 nuspaudimų. Iš viso per minutę reik atlikti 10 įpūtimų ir iki 60 nuspaudimų.

267.Kaip uždėti timpą kraujuojančios arterijos?stambią arteriją reikia užspausti pirštais ir ruoštis varžto uždėjimui. Varžtas visada dedamas tarp žaizdos ir širdies. Veržti tol, kol galūnėje išnyksta pulsas ir nustoja švirkšti kraujas.uždėjus varžtą reikia parašyti lapelį, kada buvo užveržta ir pakišti po varžtu. Žiemą šiltai apdengti. Po 30-40 min reik atleisti, jai kraujuoja pakelti aukščiau ir vėl užteršti. Po 2h atleisti poilsiui bent 10 min.

268.Ką daryti apnuodijus skrandį? Pirmoji pagalba - sukelti vėmimą., būtina sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gėrimais, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinta 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

269.Ką daryti apsinuodijus gyvsidabriu? Teikiant pirmąją pagalbą pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, reikia gerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymais (2 kiaušinio baltymai 1 stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušinius su 0.5 l pieno ir stengtis viską išvemti. Apsinuodijusius būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą.


270.Ką daryti apsinuodijus smalkėmis? apsinuodijus smalkėmis- nukentėjusį būtina kuo greičiau išnešti iš nuodingos aplinkos į gryną orą, atsagstyti drabužius, trukdančius kvėpavimui. Jei sutriko širdies veikla ir kvėpavimas, kol atvyks greitoji pagalba, reikalinga palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas: daryti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masaž

Raktiniai žodžiai

• gesintuvu rusys
• gesintuvai
• vibracija