RVASVT sistema

Tema	Teisė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Tikrinimai atliekami vieną kartą per mėnesį. Esant reikalui, kontrolė gali būti atliekama dažniau. Tikrinimai vykdomi atsitiktinai, iš anksto nepranešus, neįspėjus. Pagrindinis dėmesys tikrinimo metu kreipiamas į svarbiausių valdymo taškų kontrolę (SVT), temperatūrų laikymąsi, vartotojui skirtų produktų ženklinimą, sanitarijos lygį, žaliavų bei pagamintų maisto produktų atsekamumą, apskaitos bei privalomųjų kontrolės žurnalų pildymą.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	2910
	Parsisiųsti13 KB

Išsamus aprašymas

Atrenkami mėginiai mikrobiologiniams, cheminiams - toksikologiniams tyrimams, kurie pristatomi į Nacionalinę veterinarijos laboratorijos Kauno filialą.
Kai laboratorinių tyrimų rezultatai viršija leistinas normas, įmonės atstovas nedelsiant informuojamas, nurodoma laikytis geros higienos praktikos reikalavimų bei peržiūrėti SVT kritines ribas. Įmonės atstovas pateikia pranešimą apie priimtas priemones Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai per 3 darbo dienas. Įmonei priėmus atitinkamas priemones, atrenkamas pakartotinis bandinys.
Prekybos įmonės, kurios gavo veterinarinį patvirtinimą bei valstybinį veterinarijos priežiūros numerį, su Kauno miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba sudarė sutartis dėl valstybinės veterinarinės priežiūros atlikimo (pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2002 m. lapkričio 28 d. Įsakymu. Kalbant apie žalaivų priėmimo tvarką : visų pitma prekias atveža su mašinomis prie sandėlio kur su keltuvu vežamos į sandėlį. Tiekėjai su savim atsivež-a saskaita faktūrą, kurioje yra prekės ir jų kainos tiejkėjas paduoda saskaitą, o dirbantis personalas priėmime, apžiūri visas gautas naujas prekias, visos prekės yra suvedamos į kompiuterį, o gauti produktai yra sveriami. Toliau gautos prekės, jei reika yra vežamos i parduotuvės salę, o jei ne jos yra vežamos į sandėlį ir iškraustomos. Jei tai pieno produktai, mėsos gaminiai, jie yra vežami į šaldytuvus, visos gautos prekės yra sandėliojamos sau skirtose patalpose, negali būti laikomos ant žemės. Turi būti palaikoma tam tikra temperatūra šaldytuvuose, negali maišytis kancelerinės prekės su maisto prekėmis ir panašiai...
Siekdamas užtikrinti pagaminto maisto saugą bei nekenksmingumą vartotojų sveikatai,maisto tvatrkymo įmonių apskaitą ir priežiūrą, nustatyti maisto tvarkymo įmonių privalomuosius reikalavimus ir RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos) įdiegimą maisto tvarkymo įmonėse bei vykdydamas maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų (Žin., 2000, Nr.53-1537) reikalavimus:

1.1. maisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonių patvirtinimo tvarką;
1.2. Maisto tvatrkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonės patvirtinimo pažymėjimo formą;
1.3. Maisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonių patvirtinimo sąrašo pavyzdį.
2. Apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkams nurodau:
2.1. kiekvienaimaisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonei sudaryti bylą, kurioje būtų kaupiami veiklą patvirtinantys dokumentai: planai, programos, laboratorinių tyrimų protokolai, patikrinimo aktai ir kiti su veikla susije dokumentai;
2.2. iki 2001 m. gegužės 7 d. pateikti Valstybinei maisto produktų inspekcijai maisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonių patvirtinimo sąrašus pagal pateiktą pavyzdį.
3. Valstybinės maisto produktų inspekcijos viršininkui pavedu sudaryti maisto tvarkymo (išskyrus gyvūninių produktų gamybą) įmonių sąrašą.
Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos bendrosios nuostatos.
1.Parengiamas RVASVT planas, kuriame išdėstoma rizikos veiksnių analizė bei kiekvieno tvarkomo produkto ( giminingų produktų grupės ) ir proceso saugos valdymas.
2. Nustatant ir valdant rizikos veiksnius vadovaujamasi šiais kriterijais:
2.1 rizikos veiksnių nustatymas;
2.2 SVT nustatymas;
2.3 SVT kritinių ribų, skiriančių priimtinus valdomuosius dydžius nuo nepriimtinų, nustatymas;
2.4 SVT stebėsenos ir valdymo ( monitoringo ) sistemos sudarymas;
2.5 korekcijos veiksmų, kurie turi būti taikomi SVT, nukrypus nuolat stebimiems parametrams už kritinių ribų, nustatymas;
2.6 RVASVT principais pagrįstos maisto tvarkymo savikontrolės sistemos tikrinimo procedūrų nustatymas;
2.7 visų saugos užtikrinimo procedūrų dokumentavimo sistemos parengimas.
RVASVT sistemos diegimas ir taikymas.
1.darbuotojų grupės RVASVT planui parengti ir RVASVT sistemai prižiūrėti maisto įmonėje sudarymas
1.1 Pradedant diegti įmonėje RVASVT sistemą, įmonės vadovybė paskiria RVASVT grupės vadovą, suteikia jam teises ir pareigas užtikrinti, kad RVASVT sistema būtų įdiegta, veiktų ir atitiktų šioje higienos normoje nustatytus reikalavimus.
1.2 Sudaroma RVASVT grupė iš įvairių sričių įmonės specialistų. RVASVT grupės nariai turi išmanyti įmonėje gaminamo maisto procesus ir rizikos veiksnius, kurios apima RVASVT sistema. Jei būtina, gali būti pasitelkti konsultantai.
1.3 Kiekvienas RVASVT grupės susirinkimas protokoluojamas.
1.4 RVASVT sistemos efektyvumui užtikrinti darbuotojų, valdančių, atliekančių ir tikrinančių darbą, turintį įtakos maisto saugai, pareigos ir įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti ir įforminti dokumentais, kad būtų galima identifikuoti ir aprašyti kiekvieną problemą, susijusią su maistu, procesu ir RVASVT sistema bei nedelsiant imtis korekcijos veiksmų, siekiant užkirsti kelią neatitiktims, susijusioms su maistu, procesu ar RVASVT sistema.
2. RVASVT plane turi būti aprašomas kiekvienas tvarkomas produktas ir jo žaliavos saugos sveikatai požiūriu
2.1Apraše išdėstoma visa informacija, svarbi rizikos veiksniams nustatyti. Aprašą sudaro dvi dalys:
2.1.1žaliavų aprašas;
2.1.2 gatavo produkto arba produktų grupės aprašas.
2.2 Žaliavų apraše pateikiamas visų gamybai naudojamų žaliavų ir medžiagų sąrašas. Jei būtina, pateikiamos ingredientų cheminės, biologinės ir fizikinės savybės; kilmė, pristatymo būdas, pakuotė, laikymo sąlygos bei trukmė; paruošimas prieš vartojimą.
2.3 Gatavo produkto ar produktų grupės apraše nurodoma sudėtis; reglamentuojami fiziniai ir cheminiai rodikliai; svarbūs apdorojimo būdai – karščiu, šalčiu, rūkymu ir pan.; pakuotė; tinkamumo vartoti terminas; laikymo sąlygos ir trukmė; ženklinimas, gabenimo sąlygos.
3. Numatyti maisto vartotojus, atsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ( vaikus, ligonius ir pan.)
Numatoma, ar visoms vartotojų grupėms maistas bus vienodai saugus ( jei būtina, numatomi apribojimai), aprašomi galimi maisto vartojimo būdai.
4. Sudaryti kiekvieno maisto produkto technologinio proceso schemą
4.1 Sudaroma schema vaizduoja visus konkretaus produkto tvarkymo operacijas ar etapus. Joje nurodoma:
4.1.1 maisto tvarkymo proceso operacijų eiliškumas;
4.1.2 vietos, kur maistas grąžinamas perdirbti ( jei tai leidžia teisės aktai).
5. Patikrinti ar technologinis procesas atitinka schemą
Tikrinama maisto tvarkymo vietose įvairiais rėžimais bei skirtingu darbo laiku.
6. Identifikuoti galimus rizikos veiksnius kiekvienu maisto tvarkymo etapu.
Nustatant atsižvelgiama į rizikos veiksnių pavojingumą sveikatai, galimybę kiekybiškai ar kokybiškai įvertinti ir valdyti šiuos veiksnius ( mikrobų dauginimąsi, teršalų patekimą į maistą bei tai lemiančias aplinkybes).
7. Nustatyti SVT maisto tvarkymo etapais ( atsižvelgiant į tolesnius maisto tvarkymo etapus) bei organizuoti jų valdymą.
Tais maisto tvarkymo etapais, kuriais rizikos veiksnius galima valdyti, siekiant stabilizuoti, pašalinti arba sumažinti riziką iki priimtino lygio, nustatomi SVT. Jie nustatomi ir aprašomi remiantis normatyvinių dokumentų, mokslinių tyrimų duomenimis arba naudojantis sprendimų schema.
8. Nustatyti kritines valdomų parametrų ribas ( temperatūros, laiko, drėgmės, pH, kiekio, išvaizdos ir pan.).
kritinės ribos turi būti tokios, kad rizikos veiksnys SVT būtų stabilizuotas, pašalintas arba sumažintas iki priimtino lygio.
9. Visuose SVT įdiegti stebėsenos ir valdymo sistemą, kuri užtikrintų kontrolę ir valdymą.
9.1 Kiekvienam svarbiajam valdymo taškui parenkamas tinkamas stebėti parametras ir jo kontrolės dažnumas, kurie aiškiai parodytų, kad pažeidus kritines ribas, maistas bus laiku atskirtas ir nepateks vartotojui.
9.2 Stebėjimo fiziniams ir cheminiams metodams, kaip greitesniems, taikoma pirmenybė prieš mikrobiologinius. Kiekvieno SVT stebėjimo rezultatų įrašus pasirašo šį tašką prižiūrintis asmuo. Stebėsenos ( monitoringo) rezultatus įvertina ir savo parašu patvirtina paskirtas kompetetingas įmonės darbuotojas.
9.3 Stebėsenos ( monitoringo) tvarkymo dokumentuose nurodomas stebėjimo ar matavimo dažnumas, stebėjimo būdas, atsakingi už stebėjimą ir rezultatų įvertinimą darbuotojai, stebėjimų rezultatų registravimo vieta.
10. Nustatyti kiekviename SVT korekcijos veiksmus, kuriuos būtina nedelsiant taikyti, pastebėjus kad parametras viršija kritines ribas.
Korekcijos veiksmai skirti užtikrinti, kad svarbiajame valdymo taške bus nedelsiant atkurta sutrikusi kontrolė ir kad pagamintas nesaugus maistas bus tvarkomas pagal numatytą tokio produkto tvarkymo procedūrą. Visi nukrypimai nuo nustatytų ribų bei jų korekcijos priemonės registruojami SVT dokumentuose.
11. Nustatyti RVASVT sistemos tikrinimo procedūras.
RVASVT sistemos veiklą nuolat tikrina įmonės vidaus auditas, atrenkami ir tiriami ( įskaitant laboratorinius tyrimus) tvarkomo maisto bandiniai. Analizuojami SVT užrašai, įvertinami pastebėti nuokrypiai, siekiant įsitikinti, kad kiekvienas SVT yra teisingai parinktas, reikiamai prižiūrimas ir visa RVASVT sistema veikia teisingai.
12. Parengti visų saugos užtikrinimo procedūrų dokumentavimo sistemą.
12.1 Įmonė sukuria ir naudoja reikiamus savikontrolės ir kitų procedūrų registravimo dokumentus, pagal kuriuos įsitikinama, kad RVASVT sistema įdiegta ir atitinka šios higienos normos reikalavimus. Visi nauji dokumentai prieš jų išleidimą analizuojami ir patvirtinami įgaliotų įmonės darbuotojų. Dokumentavimo sistema turi laiduoti kad:
12.1.1 visur naudojami tinkami dokumentai, užtikrinantys, kad visi su maisto tvarkymu susiję procesai yra atsekami;
12.1.2 esminiai duomenys išdėstomi RVASVT plano suvestinėje lentelėje;
12.1.3 negaliojantys arba nebenaudotini dokumentai nedelsiant pašalinami iš visų jų naudojimo vietų ar kitaip užtikrinama, kad jie nebus naudojami;
12.1.4 nenaudojami dokumentai tinkamai pažymimi ir laikomi teisės ir (arba) informacijos išsaugojimo tikslais nustatytą laiką.

Ženklinimas.
Gyvūniniai produktai privalo būti paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Parduodant smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius, etiketėje būtina nurodyti kiekvienos gyvūno gyvūno rūšies kiekis ( %).
Ženklinimą įmonėje gamybos metu arba iš karto po jos gerai matomoje vietoje, aiškiomis ir neištrinamomis raidėmis, kurias lengva atskirti.
Sveikumo ir identifikacijos ženklu būtina ženklinti, kai gyvūniniai produktai teikiami vartotojui ne toje pačioje prekybos įmonėje, kurioje buvo tvarkomi, o išvežami už jos ribų.
Ženklinimo sveikumo ar identifikacijos ženklu reikalavimai nurodyti Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklėse ir Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams.
Vyniojimas, pakavimas.
Vyniojimas, pakavimas turi būti atliekamas tam tikslui skirtose patalpose ar vietose laikantis higienos reikalavimų.
Vyniojimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti visus higienos reikalavimus, būti pakankamai stiprios, kad apsaugotų gyvūninius produktus nuo užteršimo.
Vyniojimo ir pakavimo medžiagų negalima naudoti pakartotinai, išskyrus specialias talpyklas, pagamintas iš keramikos, stiklo ar plastmasės, kurias galima pakartotinai naudoti gerai išplovus ir išdezifekavus.
Gyvūninių produktų gamyba ir pakavimas gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu pakavimui naudojamos daugkartinio naudojimo talpyklos arba jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų.
Pakavimo ir vyniojimo medžiagos turi būti saugomos sandariuose, nepažeistuose transportuojant į įmonę ar įmonėje dėkluose ar pakuotėse tam tikslui skirtoje patalpoje laikantis higienos reikalavimų.
Patalpose, kur laikomos pakavimo medžiagos, neturi būti dulkių ar kenkėjų, tokios patalpos neturi susisiekti su patalpomis, kuriose laikomos medžiagos, galinčios užteršti pakavimo medžiagas.
Pakavimo medžiagos neturi būti laikomos ant grindų.
Pakavimo medžiagos turi būti komplektuojamos laikantis higienos reikalavimų. Jeigu pakavimo medžiagos komplektuojamos automatiniais įrenginiais, turi būti užtikrinama, kad nekils produktų užteršimo pavojaus.
Pakavimo medžiagos turi patekti į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir turi būti naudojamos nedelsiant.
Iš karto po supakavimo gyvūniniai produktai turi būti nugabenti į laikymui skirtas patalpas.
Laikymas, transportavimas.
Gyvūniniai produktai privalo būti laikomi tam tikslui skirtose patalpose ar vietose.
Gyvūniniai produktai, kurių negalima laikyti aplinkos temperatūroje, turi būti laikomi šaltuose sandėliuose ar vitrinose.
Gyvūniniai produktai, kuriuos galima laikyti aplinkos temperatūroje, turi būti laikomi tvirtos konstrukcijos patalpose, kurios lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Gyvūniniai produktai privalo būti laikomi ir transportuojami temperatūroje, nurodytoje šiose taisyklėse ir normatyviniuose dokumentuose.
Gyvūniniai produktai negali būti sandėliuojami ar transportuojami su kitais gyvūniniais produktais, kurie gali juos užteršti, nebent jie būtų taip supakuoti, kad pakankamai apsaugotų gyvūninius produktus.
Gyvūniniai produktai turi būti gabenami taip, kad būtų apsaugoti nuo bet kokių žalingų veiksnių, kurie galėtų juos užteršti ar kitaip paveikti. Jeigu gyvūniniam produktams taikomi temperatūros režimai, tokie gyvūniniai produktai turi būti vežami tokiomis transporto priemonėmis, kurios užtikrintų nurodytą temperatūros rėžimą.
Gyvūniniai produktai privalo būti lydimi Lietuvos Respublikoje nustatytų dokumentų.
Tikriausiai visi žinome, kad visa pagaminta produkcija ar ji butų gaminama valgykloje ar cehuose, jos kokybė priklauso nuo jų apdirbimo ir prekės, ar patiekalo paruošimo. Kiek teko dalyvauti technologiniuose procesuose nemačiau jokių grubių pažeidimų.

Raktiniai žodžiai

• rvasvt
• rvasvt sistema
• rvasvt reikalavimai