Romėnų skaitmenys

Tema	Lotynų kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Romėnai, naudodami decimalinę (dešimtainę) skaičiavimo sistemą, turėjo ypatingus ženklus vienetui (I), dešimčiai (X), šimtui (C) ir tūkstančiui (M). Du, trys, keturi vieneto ženklai žymėjo atitinkamai 2, 3, 4 (II, III, IIII). Penkiems pažymėti buvo imama dešimties ženklo viršutinė pusė (tai priminė ir vienos rankos plaštaką su penkiais pirštais). Du, trys, keturi dešimties ženklai žymėjo atitinkamai 20, 30, 40 (XX, XXX, XXXX).
Patalpinta	2005-08-09
Parsisiuntė	171
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Šimto ženklas yra kilęs iš graikiškosios Θ (thēta)<Є, kuri ilgainiui virto C (tam padėjo parašyto žodžio centum pirmoji raidė). Kampuoto šimto ženklo ([) apatinė pusė galėjo reikšti ,,50" (L). Tačiau kai kurie paleografai aiškina L išsivysčius iš graikiškosios raidės ψ (khi) per tarpininką ┴.
60, 70, 80 ir 90 pažymėti buvo vartojamas penkiasdešimties ženklas (L) su atitinkamai pridėtais vienu, dviem, trimis ir keturiais „dešimties" ženklais
(LX, LXX, LXXX, LXXXX).
Tūkstančio ženklas seniau turėjo atrodyti Φ (graikiškoji raidė phi). Jis vėliau virto M, veikiant pirmajai parašyto žodžio mille raidei. Šito senojo ženklo dešinioji pusė reiškė 500 (D).
Du, trys ir keturi šimto ženklai žymėjo atitinkamai 200, 300 ir 400 (CC, CCC, CCCC). Prie 500 (D) pridedant šimto ženklus, buvo rašoma 600 (DC), 700 (DCC), 800 (DCCC) ir 900 (DCCCC).
Vėliau vietoj IIII, VIIII, XXXX, LXXXX, CCCC ir DCCCC imta vartoti IV (be vieno penki), IX (be vieno dešimt), XL (be dešimties penkiasdešimt) XC (be dešimties šimtas), CD (be šimto penki šimtai) ir CM (be šimto tūkstantis).
Horizontalus brūkšnys virš ženklo paprastai žymėdavo padauginimą, iš tūkstančio, pvz., =5000, =21 000, = 100 000. Ženklo įrėminimas į laužytąją liniją žymėdavo padauginimą iš 100 000, pvz., = 1 000 000.

Raktiniai žodžiai

• romenu skaitmenys
• skaitmenys
• romėnų skaitmenys