Romėnų kalendorius

Tema	Lotynų kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Nuo legendarinių Romulo laikų senovės romėnų metai prasidėdavo kovo mėn. 1 d.
Patalpinta	2005-08-09
Parsisiuntė	181
	Parsisiųsti9 KB

Išsamus aprašymas

Nuo legendarinių Romulo laikų senovės romėnų metai prasidėdavo kovo mėn. 1 d. Mėnesių pavadinimai buvo šie:
Mārtius — karo dievaičio Marso mėnuo, kovas;
Aprīlis — antrasis mėnuo (plg. skr. aparas — vėlesnis, antras; got. afar — po to), balandis; kai kurių filologų aiškinimu — „šernų" mėnuo (aper, apri, m — šernas);
Māius — vėliau užmiršto dievaičio Majaus (Māius, i m) mėnuo (plg. Māia — Atlanto duktė, Vulkano žmona ir Merkurijaus motina), gegužė; kai kurie filologai riša dievaičio Majaus vardą su būdvardžiu māior ir aiškina jį kaip „augimą leidžiantį dievą".
Iūnius — deivės Junonos mėnuo (plg. mēnsis Iūnōnius), birželis;
Quīntīlis — penktasis mėnuo, liepa;
Sextilis — šeštasis mėnuo, rugpjūtis;
September — septintasis mėnuo, rugsėjis;
Octōber — aštuntasis mėnuo, spalis;
November — devintasis mėnuo, lapkritis;
December — dešimtasis mėnuo, gruodis;
Iānuārius — dievo Jano (Iānus, i m) mėnuo, sausis; Janas buvo senovės italikų saulės apsisukimo, įėjimų, durų, vartų, pradžios, metų ir laiko dievas, turėjęs du veidus — seną ir jauną, kuriais jis visados buvo atsigrįžęs į praeitį ir į ateitį (plg. ianua, ae, f — durys);
Februārius — metinio nusivalymo (februō, are — valyti, februa, ōrum n — metinio nusivalymo šventė, surišta su etruskų požemio karalystės dievaičio Februus vardu) mėnuo, vasaris; būdamas paskutinis metų mėnuo, vasaris turėjo ir mažiau dienų (likusias nuo kitų mėnesių).
Nuo 46 metų pr. m. e. metų pradžia buvo nutarta laikyti sausio mėn. 1 diena. Mat tą dieną, pradedant 153 metais pr. m. e., pradėdavo eiti savo pareigas vieneriems metams naujai išrinkti konsulai, kurių var¬dais būdavo pavadinami metai (Mariō cōnsule, Cicerōne cōnsule). Vė¬liau romėnai skaitydavo metus nuo Romos miesto įkūrimo (ab urbė conditā — 753 pr. m. e.). Julijaus Cezario garbei Quīntīlis buvo pavadin¬tas Iūlius (Julijaus mėnuo), o imperatoriaus Augusto garbei Sextīlis buvo pavadintas Augustus.
Kiekvienas mėnuo turėjo tris tam tikras dienas, pagal kurias būdavo skaičiuojamos ir visos kitos mėnesio dienos. Tai buvo:
Kalendae — pirmoji kiekvieno mėnesio diena (iš čia kilo ir kalendoriaus pavadinimas);
Nōnāe — septintoji kovo, gegužės, liepos ir spalio mėnesių ir penktoji kitų mėnesių diena;
Īdūs — penkioliktoji kovo, gegužės, liepos ir spalio mėnesių ir tryliktoji kitų mėnesių diena.
Nonos (Nonae) buvo devintoji diena skaitant atgal nuo idų, įskaitant ir idas ir nonas.
Norint atsiminti, kada nonos būna septintą, o idos — penkioliktą dieną, pakanka įsidėmėti formulę Milmo (M—Il—M—O — Mārtius, lūlius, Māius, Octōber).

Dienų pavadinimai, atsakant į klausimą „kada?", būdavo išreiškiami abliatyvu; mėnesių vardai prie dienų pavadinimų būdavo vartojami būdvardiškai. Pvz.:
Kalendīs Iānuāriīs - sausio mėn. 1 d.;
Kalendīs Māiīs - gegužės mėn. 1 d.;
Nōnīs Aprīlibus - balandžio mėn. 5 d;.
Nōnīs Octōbribus - spalio mėn. 7 d.;
Idibus Septembribus: - rugsėjo mėn. 13 d.;
Idibus Mārtiīs - kovo mėn. 15 d.
Dienos, po kurių sekė Kalendae, Nōnae ar Idūs, būdavo pažymimos žodžiu prīdiē, po kurio ėjo akuzatyvas.
Prīdie Kalendas Iānuāriās — gruodžio 31 d.;
Prīdie Nōnās Octōbrēs — spalio mėn. 6 d.;
Prīdie īdūs Mārtiās — kovo mėn. 14 d.
Kai kada tos dienos, kurios netarpiškai sekė po kalendų, nonų ar idų, būdavo pažymimos žodžiu postrīdiē su akuzatyvu:
Postrīdiē Kalendas Iānuāriās — sausio, mėn. 2 d.;
Postrīdiē Idūs Novembrēs — lapkričio mėn 14. d.
Visos kitos dienos buvo pažymimos, skaičiuojant, kiek dienų liko iki to paties mėnesio nonų, idų ar sekančio mėnesio kalendų. Skaičiuojant dienas reikėjo priskaityti ir tą dieną, iki kurios skaičiuojama, ir tą dieną, kurią norima pažymėti. Atsakant į klausimą „kada?", pirmiau būdavo vartojamas abiātīvus temporis: diē quārtō, diē octāvō — ketvirtą, aštuntą dieną. Po šio abliatyvo sekė ante Nōnās (Mārtiās, Aprīlēs...), ante Idūs, ante Kalendās — prieš (kovo, balandžio.) nonas, idas, kalendas. Tačiau vėliau žodžių junginiai diē quārtō ante Nonas Mārtās, diē septimō ante Kalendās Septembrēs ir kiti buvo pertvarkyti, pradžioje pavartojant prielinksnį ante, reikalaujantį akuzatyvo linksnio. Taip atsirado vėlesniųjų laikų ante diem quārtum Nōnās Mārtiās — ketvirtąją dieną prieš kovo mėnesio nonas (kovo mėn. 4 d.), ante diem septimum Kalendās Septembrēs — septintąją dieną prieš rugsėjo mėnesio kalendas (rugpiūčio mėn. 26 d.).
Keliamaisiais metais vasario mėnesį po šeštosios dienos prieš kovo mėnesio kalendas (ante diem sextum Kalendās Mārtiās) būdavo įterpiama dar viena diena (diēs bis sextus — antrą sykį šeštoji diena) ir būdavo sakoma: ante diem bis sextum Kalendās Mārtiās. Dėl to keliamieji metai būdavo vadinami annus bis sextus arba annus bissextīlis (plg. prancūzų annėe bissextile

Raktiniai žodžiai

• senoves romos kalendoriaus datos
• romenu kalendoriaus datos
• romenu laiko dievas