Romantizmo literatūros ypatybės

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Romantizmas - XVIII a.pb.-XIX a.pr Vakarų Europos kryptis, kuri reiškėsi literatūroje, dailėje, mene, muzikoje. Romantizmas protestuoja prieš švietėjų racionalumą, prieš kasdienybės buitiškumą ir menkystę, socialinės tikrovės priešiškumą asmenybei. Etinis romantiko principas - būti nepaklusniam ir nepatenkintam, grumtis su priespauda, veržtis į išganingą tobulybę ar svajonę.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	2718
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Nerasdami idealo savo meto visuomenėje, romantikai susidomi folkloru, istorija, bibliniais mitais, tuo, kas paslaptinga, nepaprasta, žmogaus protui neprieinama, jaučiama tik intuityviai. Romantikai kuria nepaprastą grožĮ ir nepaprastą bjaurumą, kilnumą ir žemą nuosmukį, pasiaukojimą ir egoizmą. Romantinėje literatūroje labai svarbi lyrinė poezija, nes kūryboje menininkas visų pirma reiškia savo jausmus ir nuotaikas. Todėl daugelis romantikų buvo poetai lyrikai: Baironas, Heinė, A.Mickevičius. Lyrizmu dvelkia ir eiliuoti dramos kūriniai - lyrinės dramos arba draminės poemos.
Į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas įėjo A.Mickevičius. Jis karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš carizmą. Poetas puoselėjo meilę gimtajam kraštui, jo istorijai. Įkvėpimo poetas sėmėsi iš Lietuvos praeities, rašė lietuviškos tematikos kūrinius. Iš jų reikšmingiausi yra "Gražina" ir "Konradas Valenrodas".
Poemos "Konradas Valenrodas" veiksmo laikas - XIV a., Kęstučio valdymo laikai. Poetas sprendžia klausimą, koks individo vaidmuo istorijoje, kaip asmenybė gali pasitarnauti savo tautai. Kūrinio problemą autorius paryškina pagrindinio personažo Valenrodo paveikslu, jo tragiška istorija. Poemoje Konradas Valenrodas vadinamas ir kitais vardais: Valteriu, Alfu.
Konradas Valenrodas - drąsus, ryžtingas, stiprus. Jis myli savąjį kraštą - Lietuvą. Herojus - stipri asmenybė. Jis ilgus metus siekia savo tikslo - sunaikinti Ordiną, kad daugiau nežudytų Lietuvos žmonių, neniokotų jos žemių. Savo tikslą jis pasiekia. Poemoje reikšmingas atsiskyrėlės vaidmuo. Ji paslaptinga, heroiška, tėvynei ji paaukoja viską: jaunystę, laimę, šeimą, laisvę. Aldona - nepalūžtanti, ji ir Konradui primena jo pareigą, skatina veikti. Kaip ir Aldona, Konradas dėl tėvynės atsisako savo meilės ir laimės, viską paaukoja tautai.
Poemos herojai - romantiškos asmenybės. Konradas Valenrodas nepatenkintas aplinka, galingos valios, didelių siekių, stiprių aistrų žmogus. Kartu jis - tragiška asmenybė. Jo jausmai stipresni, išgyvenimai gilesni. Poema "Konradas Valenrodas" - romantinė. Ne vien mįslingi personažai tai įrodo. Ypatingas istorinis įvykis, romantiškas yra kontrastingas dviejų Nemuno krantų supriešinimas: vienoje pusėje - pagonių šventovės, kitoje - krikščionių kryžius. Poemai būdingas fragmentiškumas, kontrastai. Poemos kalba turtinga, įdomus ir įvairus eiliavimas. Kūrinyje yra ir dialogų, giesmių, pinasi sakmė ir lyrinė daina, iškilmingumas ir epiškumas.

Raktiniai žodžiai

• romantizmas literaturoje
• romantizmo literatura
• romantizmas literatūroje