Rezistentų kūryba

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Istorinėje literatūroje pasipriešinimas vadinamas tarptautiniu žodžiu rezistencija, reiškiančiu svetimos valios ignoravimą, atmetimą žodžiu ar veiksmu. Rezistencinis laikraštis "Į laisvę" 1943 m. rašė: "Lietuviai neina nei už bolševizmą, nei už nacionalsocializmą, bet pasirenka trečiąjį - Lietuvos kelią”. Lietuvių tauta pokariu parodė didelį pasiryžimą ir atsparumą. Pokario rezistencija buvo svarbus politinis ir moralinis lietuvių tautos argumentas atgaunant nepriklausomybę.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	1451
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Didesni partizanų štabai turėjo spaustuves, leido atsišaukimus, kūrybą, periodinius leidinius. Buvo parengta ir išleista trijų tomų mašinraštinė dainų ir eilėraščių antologija "Kovos keliu žengiant”, kurią išleido Žemaitijoje.
Miško brolių ir seserų kūryba gausi. Dalis kūrinių liko niekam nežinomi, sunyko paslėpti, o tie, kurie išliko, liudija stiprią kovojusių dvasią, aktyvų žodžio dalyvavimą pasipriešinime. Iš lūpų į lūpas perduodamos partizanų dainos ir eilėraščiai palaikė laisvės kovų dvasią. Pirmąjį impulsą Lietuvos partizanų kūryba gavo iš dainos. Daina papildė eilėraštį, eilėraštis - dainą, ir dažnai nelengva atskirti, koks tai žanras.
Miško brolių kūryboje girdime ryžtingą toną, eiliuotai rašoma kovų istorija, minimi partizanai didvyriai, pateikiami konkretūs faktai, aplinkybės. Reikia prisiminti, kad eilėraščius kūrė, dainas dėjo ne profesionalai, dažnai rašyta tik raštingo, prasilavinusio žmogaus, norinčio aprašyti kruvinus istorijos žingsnius, kad jie išliktų. Jų kūryba gimė ne ant rašomųjų stalų, o siaučiant darganoms miškuose, klausantis mirties alsavimo, pasidėjus popieriaus lapelį ant šautuvo buožės. Kūrinius pasirašinėjo slapyvardžiais: Vytenis, Žilvitis, Aušrė, Berželis, Smilga". Šiandien kai kurių kūrėjų tikrų vardų net nežinome. Didžiausia vertybė - Tėvynė, o kovos tikslas - tėvynės laisvė. Tėvynė eilėse iškyla kenčianti, vargstanti, pavergta, bet jos laisva ateitimi net nesuabejojama. Eilėraščiuose kreipiamasi į Dievą, prasmingiausia mirtis - už tėvynę.
Žymiausias rezistencijos poetas yra B.Krivickas. 1993 m. išleisti "Broniaus Krivicko Raštai". Ypatingas sunkaus laiko žmogaus likimas poeto apmąstomas gamtos ir kultūros sankryžose (eilėr. "Rudens melodijos"). Poetui buva įdomi soneto forma. B.Krivicko sonetas sutelktas į dvasinius išgyvenimus, nuramintas tylaus ryžto, lemties, amžinųjų žmogaus klausimų. Poeto kūryboje svarbus Dievo įvaizdis. Kai širdis tyra, perėjusi atgailos ugnį, žmogus pajunta Dievo malonę, meilę.
Ne vienas B.Krivicko kūrinys išreiškia herojinę teisiųjų kovos dvasią, aukština garbingą, išdidžią mirtį - pergalės mirtį. 1994 m. išleista D.Glemžaitės knyga "Mes mokėsim numirti". Poetė kalba apie namo nebesugrįžtančius brolius, ištuštėjusias sodybas.

Raktiniai žodžiai

• partizanu kuryba
• rezistentu kuryba
• rezistencijos literatura