Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliai"

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	B.Radzevičius - didžiulio talento rašytojas, moderniosios prozos kūrėjas. Jo proza atvira, nuoširdi. Ji primena išpažinčių dienoraštį, atsiminimus. Kūryboje tikrovės pasaulis sudvasintas, rašytojas siekia prasismelkti į aplinkos gelmę, pajusti, kas yra tikra, žmogiška, dvasinga.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	1355
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Rašytojas gilinasi į žmogaus dvasines problemas, tai išskirtinai sudvasinta proza. B.Radzevičius parašė romaną "Priešaušrio vieškeliai", po jo mirties išleistas apsakymų rinkinys "Link Debesijos", vėliau "Žolė po šerkšnu" (apysaka, novelės).
"Priešaušrio vieškeliai" – romanas, išleistas palyginti mažu tiražu, mažai kieno iš anksto lauktas, nedaugelio dėmesį atkreipęs. Tačiau meniniu žodžiu, giliu dvasingumu, subtilia asmenybės vidinio pasaulio analize, tiksliu socialinės tikrovės perteikimu romanas gali lygiuotis į geriausias prozos knygas.
Romaną autorius kuria pagal elementarų maketą: užeikime į vieną, antrą trobą, pažiūrėkime, kas ten per žmonės, koks jų gyvenimas. Tokia ir romano pradžia. “Užtruksime čia ilgai, reikės į kiekvieną daiktą ar veidą atidžiai įsižiūrėti," - rašo autorius.
Pasakotojui palikta stebėjimo aukštumėlė, iš kurios matyti visas valstiečio buities ciklas (ugnies kūrimas, girnų ūžesys, šienapjūtė). Pasakojimas dėstomas lėtai, iškyla vis nauji socialiniai tipai (banditų įniršis, buožės godumas ir klasta, vidutinioko atsargumas). Randame kūrinyje ir epopėjiniam romanui būdingų bruožų: gausūs aprašymai, dienoraščių citatos. Tačiau visas veiksmas nukreiptas atskleisti, kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, ką reiškia vienas ar kitas įvykis žmogaus brendimui. Pirmiausia pakliūname į pokario kaimą. Veiksmas nusitęsia iki 1965-ųjų. Laiko jutimas pilnas trapaus poetiškumo. Žmones autorius vertina moralės, žmoniškumo kriterijais. Svarbiausia autoriui - žmogus. Svarbi romano tema - Daukinčių giminės kronika, atskleidžiami visų Daukinčių gyvenimai. Jie ginčijasi, nesutaria, atrodo labai skirtingi, bet iš tiesų yra savi, neperskiriami, surišti genais, giminės tema įjungta į pagrindinę romano temą - Juozo Daukinčio dvasinio brendimo istoriją. Pagrindinio veikėjo kelias atskleidžiamas nuo vaikystės, rodomas gamtoje, mokykloje, tarp savų, rodomas jo brendimas. Juozą Daukintį kuria visa aplinka, gimtinė, gamta, žmonės, šeimos tradicija. Jo pasaulis kilęs iš bendravimo su medžiu, akmenimis, gyvulėliais. Tai uždaras, savas pasaulis. lš tėvo Juozas Daukintis perima dorovinius pagrindus: būtinumą suprasti kitą žmogų, meilę artimui, asmenybės laisvės nuostatą. Jis stengiasi suprasti žmogų, jo galimybes, nepripažįsta galutinių tiesų, abejoja. Juozas Daukintis išeina iš tėviškės lydimas tėvo sielos grožio, tėviškės įpareigotas: "Būk, išlik". Daukintis - ne idealas, ne pavyzdys, moralinis etalonas, o žmogus - jautrus, atviras. tikras, bet kartu moralistas, savimyla, nepakantus. Pagrindinis herojus ir pasakotojas yra vienas žmogus, kuris iš prisiminimų, užrašų, dienoraščio, apmąstymų pina savo gyvenimo istoriją. Mieste jis nepritampa, neranda pusiausvyros ir savyje.

Raktiniai žodžiai

• radzevicius priesausrio vieskeliai
• priesausrio vieskeliai
• priešaušrio vieškeliai