Psichopatologija

Tema	Medicina
Tipas	Konspektas
Aprašymas	1 Studijuojant psichopatologiją pirmiausia reikia išmokti ir įvertinti sutrikusios psichikos simptomus ir jų derinius sindromus. Nustatant ir įvertinant simptomus svarbu neužmiršti, kad yra simptomai, kurie pasireiškia sergant ne tik psichikos liga, bet ir sveikiems žmonėms. Todėl vertinant tiriamojo psichiką yra įsimintina, kad normos ribos yra labai plačios. Nežinant bendrosios psichopatologijos, neįvertinant asmenybės visumoje, galimos grubios klaidos.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	1299
	Parsisiųsti45 KB

Išsamus aprašymas

SUVOKIMAS-tai aplinkos, pasaulio, bei savęs pažinimas jutimo organais.
Tai yra tiesioginis pažinimas. Dirgikliams veikiant regos, klausos, uoslės, lytėjimo organams kyla šių dirgiklių pojūtis. Pats pojūtis yra suvokimo sudėtinė dalis.Pojūtis tai materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių, atskirų savybių atspindys veikiant mūsų jutiminius organus, todėl pats suvokimas yra grindžiamas pojūčiu, bei jų deriniais. Suvokimo pilnumui reikšmės turi ne tik patys pojūčiai, bet ir žmogaus intelektas, gyvenimo patirtis, emocinė jo būsena. Suvokimui gali trukdyti bloga nuotaika, nusilpusi atmintis, mažas ar prarastas intelektas. Suvokimui įtakos turi ir dirgiklio intensyvumas, jei jis stiprus-suvokimas bus raiškesnis ir atvirkščiai. Paties pojūčio atsiradimą lemia absoliutus pojūčio slenkstis, kuo mažesnis pojūčio slenkstis, tuo pakanka mažesnio dirgiklio, kad kiltų pojūtis ir atvirkščiai.

SUTRIKIMAI

HIPERESTEZIJA-tai sustiprėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas. Gali būti įvairių psichozių pradžioje, po sunkių išgyvenimų.
HIPOESTEZIJA-tai susilpnėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas. Atrodo, kad garsai sklinda iš labai toli, kad šviesa neryški, kad maistas neturi įprasto kvapo. Dažniausiai pasitaiko labai išsekusiems žmonėms, depresiškiems, apatiškiems žmoniems.

ANALGEZIJA-būna išnykęs arba susilpnėjęs skausmas. Būna sergant šizofrenija, isterija, hipnozės seanso metu ir kt.Sergant šizofrenija būna, kad dėl šito sutrikimo ligoniai žaloja save, nejaučia jokio skausmo.
AGNOZIJA-tai negalėjimas pažinti, suvokti daiktų, reiškinių, savo kūno dalių. Agnozija gali būti regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo.

HIPERPATIJA-tai sustiprėjęs suvokimo emocinis išraiškingumas, kai aplinkos daiktai, reiškiniai, žmogus, pati gamta suvokiama ypač raiškiai, spalvingai, viskas atrodo kaip saulėtą dieną. Būdinga maniakiniam sindromui.

HIPOPATIJA-tai yra priešinga hiperpatijai. Susilpnėjęs suvokimo emocinis išraiškingumas, viskas ligoniui atrodo neįdomu. Būdinga esant depresijai.

SINESTEZIJA-kai 1 analizatoriaus jaudinimas yra persidavęs į kitą analizatorių (pvz.; spalvinė klausa, sudirginam klausos analizatorių iš jo jaudinimas plinta į regos, dėl to garsai yra lydimi spalvų). Būna silpno nervinio tipo žmoniems arba lakios vaizduotės žmonėms.

SENISTOPATIJA (kančia, negalia)-tai keisti, nemalonūs, sunkiai nusakomi pojūčiai, ir ligonis tiksliai jų apibūdinti nesugeba. Jie sako “kažkur, kažkaip, tartum”. Būdinga šizofrenijai, esant depresiniams sindromams.

ILIUZIJOS-(jutimų apgaulė) tai tikrovėje esančio objekto arba dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas.Yra fizinės iliuzijos (šaukštelis įmerktas į stiklinę, o jis atrodo lūžęs); fiziologinės iliuzijos- jos priklauso nuo mūsų analizatoriaus veiklos, jos būna ir sveikiems žmonėms [prasilenkiantys traukiniai mūsų atžvilgiu].
Klaidingas suvokimas gali kilti iš bet kurio analizatoriaus (regos, klausos, uoslės, skonio, litos). Jos dažniausiai pasitaiko tada, kai žmogus yra emocinėje įtampoje t.y. afekto būsenoje. Arba sirgdamas psichikos liga yra baimingas. Tokios iliuzijos yra vadinamos afektogeninėmis ( vienišas, nedrąsus žmogus, eidamas mišku ir bijodamas,lapų šlamėjimą gali suvokti kaip pavojų).
Prie klaidingų iliuzijų yra verbalinės iliuzijos būdingos depresiniams ligoniams, kai patalpoje esančių kaimynų kalba suprantama, kaip įspėjimas ligoniui. Prie klaidingų iliuzijų priklauso pareidolija. Šios iliuzijos paprastai kyla tarp miego ir budrumo fazėje, kai žmogus žiūrėdamas į sieną ar kilimą pamato fantastinius vaizdus. Pareidolija dažnai būna delyrinio sąmonės sutrikimo pradžioje arba ūminės šizofrenijos atveju.
Taigi iliuzijos būna ne tik sutrikus psichikos veiklai, bet ir sveikiems žmonėms,bet sergant psichikos liga jos būna intensyvesnės, gausesnės, iškreipia aplinkos pažinimą ir ligonis jų koreguoti negali t.y. būna nekritiškas jų atžvilgiu.

HALIUCINACIJOS(HALIUCINACIO-KLIEDESYS)-tai tariamas nesamų daiktų jutimas. Tai suvokimas be išorinio dirgiklio bei realaus objekto. Tai yra sunkus suvokimo sutrikimas nei iliuzijos (iliuzijai atsirasti nereikia suvokimo). Haliucinacijos yra skirstomos regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo, vidaus organų ir bendro jutimo. Haliucinacijos skirstomos į:
1. Tikrosios-jos yra ryškios, vaizdžios, įtikinančios ir visuomet yra ligonio išorėje. Ligonis mato daiktus, žmones, žvėris kambaryje, už lango, lauke, bet ne savyje.
2. Psiaudo (netikrosios)-suvokiamos kūne, dažniausiai galvoje ir atrodo kažkieno tai sukeltos.
Tikrosios haliucinacijos skirstomos į:

REGOS haliucinacijos. Dažniausiai jos pasirodo ne atskirais elementais, bet ištisiniais vaizdais, ligonis lyg tuo metu mato įvykstančius įvykius, gyvates, šmėklas, kurios jį supa, puola ir sukelia siaubą. Regos haliucinacijos gali būti spalvotos arba nespalvotos.

KLAUSOS haliucinacijos. Jų metu ligonis girdi balsus, kurie jį įžeidinėja, smerkia, kartais giria, girdi šnabždesius ant lubų, už sienos, už lango. Balsai būna pažįstami ir nepažįstami. Pagal turinį balsai būna dažniausiai:
Įsakomieji-balsai liepia nevalgyti, save žaloti, mušti,užmušti.
Pranašaujantys-balsai kalba apie ligonio ateitį, netgi numato kiek jam liko gyventi, koks tolesnis jo šeimos likimas.
UOSLĖS haliucinacijos. Ligonis jaučia nemalonius jausmus, pūvančios mėsos, chemikalų, nuodų, malonūs kvapai jaučiami rečiau.
SKONIO haliucinacijos. Jaučiamas nemalonus skonis burnoje. Ligoniui dėl to gali atrodyti, kad maistas yra užnuodytas.Uoslės ir skonio haliucinacijos dažnai būna kartu.
LIETIMO haliucinacijos. Ligonis jaučia kaip ant odos ar po ja šliaužioja vabalai. Kartais jis odą pjausto tam, kad tariamai iškrapštytų skruzdeles ar kirmeles. Ligonis gali jausti, kad po kūną šliaužioja gyvatės (Baltoji karštinė).
VIDAUS ORGANŲ (visiralinės) haliucinacijos. Ligonis vidaus organuose: plaučiuose, skrandyje, širdyje, žarnyne jaučia kokius nors daiktus arba gyvūnus (pvz.; varlę, gyvatę, vėžį ir kt.). Jie juda jo viduje ir ligonis dažnai nurodo netgi jų judėjimo kryptį.
KŪNO (BENDROSIOS) haliucinacijos. Ligonis jaučia, kad jo smegenys perpjautos, žarnynas sutrūkęs.

PSIAUDOHALIUCINACIJOS
Tai sutrikęs suvokimas, kai matomi vaizdai arba girdimi garsai atrodo nerealūs, netikri. Jie kyla vidiniame ligonio pasaulyje, jo viduje, todėl atsiradus tokiom haliucinacijom ligonis sako, kad mato be akimis, bet smegenimis, protu; girdi ne ausimis, bet vidine klausa.
Psiaudo haliucinacijos gali būti:

1. REGOS-jų metu ligonis mato ryškių spalvų judančias figūras, žmonių veidus, šie vaizdai būna ligonio viduje.
2. KLAUSOS-jų metu ligonis paprastai sako, kad balso negirdi, bet aiškiai suvokia žodžius, kurie yra jo viduje, pilve ar kt.
Dažniausiai ir pasitaiko šios dvi psiaudo haliucinacijos. Jos paprastai atsiranda susirgimui įsigalėjus. Todėl susirgimo pradžioje būna tikrosios haliucinacijos po to psiaudo haliucinacijos.
Haliucinacijų nustatymas. Paprastai apie jas pasako patys ligoniai, jas gali rodyti ir savotiškas ligonių elgesys (prasidėjus klausos haliucinacijai ligonis kalbasi su savimi arba dairosi iš kur garsas sklinda, arba užsikemša ausis vata, kad negirdėtų, prasidėjus uoslės- gali išskirti gausiai seilių).

MĄSTYMO SUTRIKIMAI
Mąstymas yra aukščiausia ir sudėtingiausia žmogaus psichinės veiklos organas. Pojūčių ir suvokimų pagalba žmonės pažįsta aplinką tiesiogiai, o mąstymo pagalba žmonės nustato ryšius tarp daiktų ar reiškinių, išsiaiškina reiškinių atsiradimo priežastys. Mąstymas yra specifinė žmogaus psichinė savybė, neatsiejama nuo žodžių ir kalbos. Mąstymo pagalba formuojasi supratimas, tai daiktų ir reiškinių bendrųjų ir esminių savybių pažinimas.
Mąstymo supratimo formavimas paremtas:
1. ANALIZE- (kažką analizuojam), tai nagrinėjimo daikto ar reiškinio suskaldymas į jo sudėtines dalis.
2. SINTEZĖ-išskaidytų dalių jungimas į vieną visumą.
3. PALYGINIMAS-nustatoma panašumai ir skirtumai tarp daiktų ir reiškinių.
4. APIBENDRINIMAS-tai kelių daiktų ar reiškinių jungimas pagal bendruosius ir emocinius pojūčius.
5. APSTRAKTAVIMAS-tai lyg ir apibendrinimas, tik jo metu atitrūkstama nuo daiktų, konkrečių, esminių savybių.

Šių mąstymo pagalba susidaro sąvokos, tai daiktų ir reiškinių bendrųjų savybių žodinė išraiška. Sąvoka, turinys jau toliau atsispindi priimtuose sprendimuose.
Sprendimas-tai pasisakymas apie ką nors, kokių nors santykių tarp daiktų ar reiškinių. Vienokiu ar kitokiu požymiu teigiamas ar neigimas. Iš kelių sprendimų jau susidaro protavimas. Išprotavimas gali būti indukcinis-kada iš kelių konkrečių faktų, dėsnių, prielaidų prieinama bendra išvada.Dedukcinis išprotavimas-kai tam tikras sprendimas priimamas einant nuo kažko bendro (neuroleptikams būdinga prieš psichozinis poveikis, haraperidolis yra neuroleptikas, haraperdolis turi prieš psichozinį poveikį.
Yra skiriama:
Abstraktus mąstymas- tai logiškas mąstymas, jam labai būdingas apibendrinimas.
Konkretus-remiasi vaizdiniais.

MĄSTYMO SUTRIKIMAI

Psichopatologijoje mąstymo sutrikimai pasitaiko gana dažnai, kai sutrinka mąstymo vientisumas, kryptingumas bei tempas sakoma, kad tai mąstymo sutrikimas pagal formą, o mąstymo turinio patologija, kai mintys neatitinka tikrovės vadiname mąstymo sutrikimas pagal turinį.

Mąstymo sutrikimai pagal formą
1. Pagreitėjęs mąstymas-viena mintis veja kitą mintį ir ligonis nespėja žodžiais išsakyti norimas mintis (būdinga maniakiniam sindromui-MDP). Nesulaikomas šnekamumas vadinamas logorėja.
2. Sulėtėjęs mąstymas-ligonis sako, kad mintys labai sunkiai formuojasi, kad plaukia per filtrą kažkokį, į paprastus klausimus atsako sunkiai, pauzėmis, atodūsiais (depresiniam sindromui).
3. Patologiškai smulkmeniškas mąstymas-pasireiškia tuo, kad ligonis nesugeba skirti kas yra esminio ir svarbaus nuo nereikšmingų dalykų. Pasiklysta smulkiose detalėse, būdinga paranojiniam sindromui, sergant epilepsija. Išryškėja lyg ir mąstymo klampumas, sunkiai pereinama nuo vienos minties prie kitos.
4. Perseveracija (lot,perseverent-atkaklus, užsispyręs)- kai ligonis vis grįžta prie ankstesn4s minties, nepaisant, kad jam pateikiamas naujas klausimas (pvz.; paklaustas kokia jo pavardė jis ją pasako, o pateikus kitą klausimą, jis vėl sako savo pavardę).
5. Stereotipija-tai mechaniškas vieno ar kelių žodžių kartojimas. Ligonis lyg sugedęs aparatas kartoja vieną ir tą patį žodį. Būdinga sergant šizofrenija, bei atrofiniams galvos smegenų žievei).
6. Priverstinis mąstymas-ligoniui atrodo, kad prieš jo valią manipuliuojama jo mintimis, kad į galvą įdedamos svetimos mintys.
7. Mąstymo nutrūkimas- ligonis jaučia, kaip staiga nutrūko mintis ir galva tapo visiškai tuščia. Ligonis nutyla, nes neturi ką pasakyti, po atitinkamos pauzės vėl gali atsakinėti į klausimus. Būna sergant šizofrenija.
8. Padrikas mąstymas-nėra ryšio tarp žodžių, yra būdinga tai, kad sakiniai gramatiškai teisingi, bet jie yra beprasmiški. Dažniausiai sergant šizofrenijai.
9. Nerišlus mąstymas-sutrikusi sakinių gramatinė struktūra, ligonis sako tarp savęs nesusijusius žodžius.
10. Rezonieriškas mąstymas- tai tušti nepagrįsti loginių išprotavimų gudravimai, kai kurie autoriai šį sutrikimą vadina filosofine intoksikacija. Toks ligonis užuot atsakęs į paprastą klausimą, iškelia problemą, kurią plėtoja ir neatsakydamas į užduotą klausimą. Būdinga šizofrenijai.
11. Simboliškas mąstymas-ligonis įvairiems žodžiams, reiškiniams suteikia tik jam vienam žinomą reikšmę, simbolius. Simboliai yra žinomi tik jam.
12. Para logiškas mąstymas-tai ligonio išprotavimai nepagrįsti logika. (Pvz.;ligonis pasakoja, kad gavęs inžinieriaus diplomą, dabar susidomėjo medicina ir dabar yra V kurso studentas. Šią medicininę programą studijuoja pagal prancūzų metodą, nes ten nereikia atlikti praktikos. Prancūzų kalbos jis nemoka, bet savo kalba skaito populiariausius medicininius žurnalus). Būdinga šizofrenijai.
13. Autistiškas mąstymas-autizmas tai patologinis žmogaus uždarumas. Jo metu ligonis visiškai nesiskaito su realiai faktais, visa jo realybė yra tai kas yra galvoje, todėl tokių ligonių elgesys būna ne adekvatiškas. Būdinga sergant šizofrenijai.

Raktiniai žodžiai

• psichopatologija
• mastymas
• haliucinacijos