Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių poreikiai

Tema	Medicina
Tipas	Tyrimas
Aprašymas	Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. PSO duomenimis (2001 metų pranešimas) 450 mln. žmonių turi psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie sudaro 12% visų ligų pasaulyje. Šie sutrikimai turi poveikį ne tik patiems žmonėms, bet ir jų šeimoms bei bendruomenėms. Mokslo pasiekimai rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimai yra sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos rezultatas.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	1726
	Parsisiųsti619 KB

Išsamus aprašymas

Lietuvoje tik dabar pradedama susivokti, kad psichikos sveikata – tai viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, ir kad ši problema turi būti sprendžiama ne tik psichiatrijos įstaigose, o esant tarpžinybiniam bendradarbiavimui, kuris apimtu ne tik pasidalinimą informacija, bet ir formuotų bei vykdytu vietos savivaldų ir organizacijų programas, susijusias su vaikų ir paauglių sveikatos problemų sprendimu (Konferencijos medžiaga., 2002).
Vertinant visuomenės sveikatos perspektyvas, pagrindiniai veiksniai, siekiant sumažinti psichikos sutrikimų naštą, turėtų būti:
 Psichikos sveikatos bendruomenėje vertinimas ir stebėjimas, įtraukiant pažeidžiamas vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių grupes.
 Sveikos gyvensenos skatinimas ir psichikos bei elgesio sutrikimų rizikos veiksnių (tokių kaip: nestabili aplinka šeimoje, prievarta) mažinimas.
 Stabilaus šeimyninio gyvenimo, susitelkimo ir žmonijos raidos rėmimas. (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys., 2002)
Siekiant priartinti psichiatrinę pagalbą bendruomenei ir vykdyti psichikos ligų prevenciją nuo 1996 metų Lietuvoje pradėti steigti psichikos sveikatos centrai pirminiame asmens sveikatos priežiūros lygyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti psichikos sveikatos priežiūros centrų nuostatai. Dalis centrų yra somatinių gydymo įstaigų sudėtyje, kiti veikia kaip atskiras juridinis vienetas. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni juridiškai nepriklausomi ir keturiasdešimt aštuoni somatinės asmens sveikatos priežiūros sudėtyje esantys centrai.
PSC organizacinė struktūra sudaryta iš suaugusiųjų padalinio bei vaikų ir paauglių padalinio. Centre dirbama komandiniu principu. Komandoje dirba: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytoja. Visi specialistai turi reikiamą kvalifikaciją darbui. Profesionalus socialinis darbas psichikos sistemoje atsirado kaip poreikis propaguoti sveiką gyvenseną, vykdyti prevencinę globą (tam, kad išvengti hospitalizacijos), teikti socialinę paramą pagrįsta bendruomenės tinklo sudarymu. (Sutton C., 1999).
1.1. Klaipėdos Psichikos sveikatos centras

Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras įsteigta 1999 12 14 Klaipėdos miesto Tarybos sprendimu, reorganizuojant VŠĮ Klaipėdos PSPC ir steigiant VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą.
Centras sudarytas iš suaugusiųjų padalinio (Galinio pylimo 3b, III a.) ir vaikų ir paauglių padalinio (Taikos pr. 76, III a.)
Pagrindinis Centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuojant ir teikiant specializuotą ir kvalifikuotą priminę psichiatrijos pagalbą.
Vienas iš svarbiausių Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių padalinio socialinio darbuotojo veiklos ypatumų yra tai, kad darbas turi vykti specialistų komandos principu bendradarbiaujant su vaiko tėvais kaip su lygiaverčiais partneriais. Socialinio darbuotojo vaidmuo kartu su specialistų komanda motyvuoti tėvus aktyviai dalyvauti vaikų sveikatos išsaugojime. Vaikų ir paauglių padalinio socialinio darbuotojo tikslas – teikti paramą šeimoms, auginančioms raidos, psichikos ar elgesio sutrikimų turinčius veikus. Socialinio darbuotojo kompetencija – padėti šeimai įveikti sunkumus, kylančius dėl vaiko ligos, psichologinių ar socializacijos problemų. Socialinio darbuotojo klientais taip pat yra ir šeimos, kurios, nustačius vaiko psichikos ar elgesio sutrikimus, nesilaiko specialistų nurodymų.
Nors šeimos narių dalyvavimas ir yra deklaruojamas, tačiau realiai sprendimus priima gydytojas. Iki šiol sveikatos apsaugos sistemoje prioritetas buvo skiriamas medicininiam ligų gydymo modeliui. Patirtis parodė, kad panaudojus nemedicininių sveikatos priežiūros specialistų potencialą, taikant reabilitacijos, socializacijos, prevencijos metodus efektyviau pasiekiamas bendras tikslas – išsaugojama vaikų sveikata, stiprinama tėvų kompetencija.
PSC vaikų ir paauglių padalinyje dirba du socialiniai darbuotojai. Socialinis darbas kuruojamas vyriausiojo socialinio darbuotojo. Sudarytos geros sąlygos darbui, įrengtas kabinetas, kuriame lankytojai konsultuojami individualiai. Darbuotojai turi pakankamai resursų tokiai darbo veiklai kaip konsultacijos, informacijos teikimas bei pasikeitimas. Naudojantis internetiniu ryšiu yra galimybė susipažinti su miesto naujienomis, valstybės įstatymais, kitų PSC socialinio darbo veiklą. Tačiau kaip parodė apklausa ši informacija psichikos paslaugų vartotojus ne visada pasiekia. Socialiniai darbuotojai stiprindami savo profesines pozicijas turėtų teikti daugiau informacijos apie paslaugas.
Ne visi lankytojai žino, jog socialinis darbuotojas yra juos aptarnaujančios komandos narys. Kontaktas dažniausiai užsimezga telefonu. Iš anksto susitariama dėl vizito į namus. Tačiau labai svarbu palaikyti užsimezgusius glaudžius santykius, leisti tėvams suprasti, jog socialinis darbuotojas yra jų pagalbininkas.
PC vaikų ir paauglių padalinio socialiniams darbuotojams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir visų socialinių darbuotojų. Tačiau yra ir papildomi reikalavimai. Būtinos šių sričių žinios ir įgūdžiai:
- Vaiko raidos psichologijos.
- Vaikos raidos ir psichikos sutrikimų diagnostikos.
- Asmenybės psichologijos.
- Bendravimo psichologijos.
- Teisinės žinios.
- Darbo su šeima metodai.
Socialinio darbo procese ne visi etapai efektyviai planuojami. Socialinės anamnezės rinkimui neretai apsiribojama komandos narių pranešimais. Pats pagalbos proceso inicijavimas taip pat laukiamas kaip gydytojo nuoroda.
Pasirinkti tinkamą pagalbos būdą trukdo tai, jog šeimos nariai nėra įtraukiami į problemų sprendimo procesą.
Dažniausiai tėvai yra informuojami apie tai, ką socialinis darbuotojas pats siūlo. Užrašuose neatspindima visa problemų sprendimo eiga, pagalbos efektyvumo įvertinimas. Apklausa parodė, jog tėvai ieško įvairių pagalbos būdų savo vaikams. ½ apklaustųjų pasitiki socialiniu darbuotoju kaip PSC specialistų ir kreiptųsi į jį esant problemoms. Pasirenkant specialistą tėvai labiausiai vertintų jo gebėjimus bendrauti su vaiku, patirtį bei įgūdžius.
Socialinis darbuotojas savo darbą derina su kitais komandos specialistais: keičiasi informacija apie kliento būklę, aptaria darbo proceso eigą, numato tolesnes veiklos kryptis.
Socialinių darbuotojų PSC vaikų ir paauglių padalinyje darbo ypatumams galima priskirti tai, jog jų klientai yra ne tik vaikai, turintys problemų, bet ir visa šeima. Todėl bendraujant kyla sunkumai dėl to, jog neretai šeima atvyksta jau sukaupusi neigiamą bendravimo su įvairiomis institucijomis patirtį.
Praktikos metu teko užmegzti ryšius su įstaigos klientais, gydytojos pavedimu tekdavo lankytis pas pacientų/klientų išsiaiškinti socialinę padėtį, kur šiuo metu vaikas mokinasi, kokioje klasėje, kokia dabartinė vaiko sveikata, kokių problemų dabar iškyla, kad galėtų būti suteikta reikiama pagalba ar informacija, iškviesti reikalui esant klientą į priėmimą, kadangi jokios prievartos negali būti, tai yra asmeninis tėvų apsisprendimas ar atvesti vaiką ar ne. Į mano pareigas įėjo lankymasis po namus, kadangi tėvai grįžta iš darbo vakare, tekdavo vaikščioti į namus vakarais, nes jau daugelis būdavo grįžę iš darbų. Analizavau įstaigos dokumentaciją (t.y. korteles), kreipiamasi dėl įvairiausių sutrikimų t.y. mikčiojimas, šlapinimasis naktimis, tamsos baimė, hiperaktyvumas ir kt. sutrikimais.
Klientas G., kurio gyvenimo sąlygos labai skurdžios, trise gyvena 1 kambarėlyje bendrabučio tipo, turi sesutę 2,5 metukų, kuri yra nuo kito tėvo. Buvęs mamos sugyventinis iškėlė ultimatumą: jis arba jos sūnus. Mama sako, kad nebuvo nė ko galvoti, sūnus svarbiau. Neturi vaikui vežimėlio, todėl negali niekur toli vaikščioti ir pinigų talonėliams nėra, ir todėl negalinti lankytis PSC. G. mama kreipėsi į PSC, kai jos sūnus išgėrė ir gulėjo ligonininėje, jis neturi jokio užimtumo, o mokslo metams pasibaigus nebeturės išvis jokios veiklos. Buvo pasiūlyta vaikui eiti į Moksleivių Saviraiškos Centrą (MSC) ir lankyti jam patinkantį būrelį. Pasidomėjus ką mėgsta, paaiškėjo, jog labai patinka žvejoti. Buvo pasiūlyta mamai ateiti į PSC ir kartu nueiti į MSC, kad vaikas išsirinktų būrelį,kurį jis nori lankyti. Kadangi mamos pajamos mažos, atnešus pažymėjimą už būrelį nereiktų mokėti. Vaikas buvo nuvestas, labai norėjo lankyti keramikos būrelį ir tuo pačiu keturiom dienom važiuoti į žvejybos stovyklą. Nors tai labai paprastai suderinama, tačiau mama vaikui liepė pasirinkti tiktai vieną būrelį. Vaikas tą pačią dieną norėjo ateiti į būrelį, tačiau mama pareiškė, kad tik nuo pirmadienio. Bet pirmadienį niekas nepasirodė, paskambinus mama pareiškė, jog vaikas nieko nenori lankyti, nors girdėjosi, kaip vaikas šaukė, jog nori eiti.
Kiek teko lankytis kitose šeimose, tėvai socialinę darbuotoją priimdavo įvairiai, vieni supykdavo kad kažkas domisi kaip laikosi jų vaikas, kiti labai geranoriškai priimdavo, išsakydavo savo problemas ir padėkodavo, kad jų nepamiršo. Aplankius vieną šeimą, kurioje buvo pasiteirauta, kaip laikosi pacientė, kokia dabartinė jos sveikatos būklė, kur mokosi, kokioje klasėje, buvo kalbėta su tėveliu, tačiau, kai sužinojo mama, kad pas juos buvo lankytasi, skambino į PSC ir aiškinosi kokią mes teisę turime domėtis kaip jų duktė gyvena. Nemaloni situacija, kai tėvai nepripažįsta, jog ne viskas gerai. Sužinojus apie vaiko sutrikimą, tėvai dažnai išgyvena krizę, patiria daug nusivylimo, pykčio. Ne kiekviena šeima, spręsdama savo problemas, turi pakankamai motyvacijos bendradarbiauti, o tai sunkina palankaus kontakto užmezgimą.
Praktikos metu buvo atlikinėjimas ir tyrimas. Anketos nebuvo nešiojamos į namus tėvai jas užpildydavo įstaigoje, kai atvesdavo vaiką pas gydytoją. Tiriamasis buvo reikalingas praktikos vadovei, tad aš prisidėjau prie tiriamojo atlikimo. Tiriamojo pavadinimas – socialinio darbuotojo veikla Psichikos Sveikatos Centre vaikų ir paauglių padalinyje.
Tyrimo tikslas:
Išanalizuoti tėvų, auginančių vaikus ar paauglius su raidos, psichikos ar elgesio sutrikimais, nuomonę apie gaunamas socialines paslaugas ir apžvelgti socialinio darbuotojo veiklos sferą. Išsiaiškinti šios veiklos poreikius PSC vaikų ir paauglių padalinio psichikos sveikatos paslaugų vartotojams.
Tyrimo uždaviniai:
1. Aptarti Klaipėdos PSC veiklos ypatumus.
2. Išanalizuoti socialinio darbuotojo vaidmenį ir veiklą darbe su raidos, psichikos ar elgesio sutrikimus turinčiais vaikais ir paaugliais.
3. Įvertinti socialinių paslaugų poreikius PSC vaikų ir paauglių padalinyje.
Tyrimo objektas:
Socialinio darbuotojo veikla PSC vaikų ir paauglių padalinyje.
Tyrimo dalykas:
Veiksniai, sąlygojantys socialinio darbuotojo veiklą,socialinės pagalbos proceso ypatumai.
Tyrimo hipotezė:
Tėvų, besikreipiančių į PSC vaikų ir paauglių padalinį, objektyvios informacijos stygius apie teikiamą socialinių darbuotojų pagalbą.
Tėvų anketavimas vyko 10 dienų, kiekvienai anketai užpildyti reikėjo nuo 5-7 minučių. Anketos pristatymui buvo skiriamos 2-3 minutės.Anketa sukurta praktikos vadovės socialinės darbuotojos Natalijos (žr. pried. Nr.1) . Apklausa anoniminė. Anketavimo vykdymas ir organizavimas suderintas su centro administracija. Konsultuotasi su komandos psichologe kaip pasiekti geriausio komunikavimo konkrečioje situacijoje. Anketoje pateiktoje tėvams yra šių tipų klausimai:
• Paprasti klausimai, į kuriuos reikia atsakyti taip/ne.
• Klausimai, kuriuose pažymint prie atsakymo esantį langelį, reikia įvertinti atsakymą.
• Klausimai, kuriuose reikia trumpai įvertinti pasirenkant vieną ar kelis galimus atsakymus, pažymint prie atsakymų esantį langelį.
• Klausimai atviri, susiję su poreikių nustatymu, prašant atsakyti įrašant savo sugalvotą atsakymą.
PSC vaikų ir paauglių padalinio psichikos paslaugų vartotojai yra vaikai, paaugliai bei jų tėvai. Būtent gera šeimos globa yra pilnaverčio psichinio vystymosi sąlyga. Tačiau raidos, psichikos, elgesio sutrikimus gali sąlygoti genetiniai veiksniai, paveldimumas, menkas šeimos narių emocinis ryšys.
Tyrimui panaudojus 26 klausimų anonimines anketas, į pateiktus klausimus atsakė 56 motinos, 2 tėvai, 2 globėjai. 30 iš 60 tėvų PSC vaikų ir paauglių padalinyje lankosi nuolat, į PSC vaikų ir paauglių padalinį kreipėsi pirmą kartą 15 tėvų, 5 atvyko antrą kartą, ketvirtą kartą apsilankė 10
Be psichinės sveikatos įvertinimo bei gydymo tėvai kreipėsi dėl savo vaikų psichologinių problemų susijusių su bendravimu, elgesiu, patyrus krizę. Tėvai tiesiogiai nesikreipia į socialinį darbuotoją. Tačiau besikreipdami į kitus specialistus įvardija ir tokias problemas, kaip informacijos apie socialines garantijas stoką, mokyklos nelankymas, patirta prievarta, vaiko seksualinis išnaudojimas. Tėvai pirmieji pamato problemas, tačiau ne visi dėl jų kreipiasi ir į kitas institucijas. Socialinio darbuotojo pareiga suteikti tėvams kuo platesnę informaciją apie galimas paslaugas. Apklausos metu išaiškėjo, kad šeimoms svarbu, jog vaikas turėtų visas sąlygas namuose būti saugus, nepatirti skriaudos. Pusė apklaustųjų išskyrė, jog norėtų, kad jų vaikas tinkamai adaptuotųsi aplinkoje, sugebėtų prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių (žr. 4 lent.). Tačiau ne visi tėvai pabrėžia ryšių tarp šeimos narių svarbą. Pastebėta, kad suaugusieji drąsiau kalba apie vaiko problemas, tačiau psichologiškai ginasi, kai paklausiama apie santykius tarp šeimos narių, bendravimą su vaiku. Svarbu leisti tėvams išsipasakoti, atsiverti, siekti gero kontakto, tuomet galima pradėti kalbėti apie korekcijos svarbą visai šeimai, nukreipti pas specialistus.
Pusė apklaustųjų tėvų įvertino savo žinias apie vaiko globą, ugdymą kaip pakankamas (žr. 3 lent.). Nė vienas tėvas nenurodė, jog žino labai daug.
Tai atspindi vyraujantį požiūrį, kad informaciją teikia gydytojas. Socialinis darbuotojas savo kompetencijos ribose galėtų teikti įvairią informaciją, tačiau pats turi inicijuoti kontakto užmezgimą, pasiūlyti savo paslaugas. Pastebėta, jog vis daugiau šeimų kreipiasi dėl savo vaikų problemų, sugeba laiku jas pamatyti, kai vaikams dar nereikia gydymo, o pakanka psichologinės korekcijos. Socialiniam darbuotojui svarbu atlikti šeimos socialinę analizę. Kaip rodo praktika neretai tėvai vieną kartą atėję su kito specialisto siuntimų daugiau PSC nebepasirodo, nors vaiko problemos nėra išspręstos. Atliekant kontrolės funkciją tokias šeimas reikia motyvuoti apsilankyti pas PSC specialistus ar nukreipti į kitas įstaigas, nes vaikui augant, tos problemos tampa daugybinės.Dauguma tėvų 62% norėjo sulaukti didesnio socialinio darbuotojo dėmesio, 17% daugiau dėmesio nepageidavo, 21% į klausimą nepateikė jokio atsakymo (žr. 13 pav.). Kai kurie tėvai nenori, jog kažkoks svetimas žmogus domėtųsi kaip jų vaikui sekasi, mano, kad patys gali susitvarkyti, kiti tiesio neigia, kad vaikas yra ligotas.Labiausiai respondentai tikisi glaudesnio kontakto, tai nurodė 25%, 22% nurodė, jog socialinis darbuotojas daugiau teiktų informacijos apie valstybinių ir visuomeninių organizacijų teikiamą pagalbą. Tarp atsakymų paminėta ir informacijos stoka apie labdaros organizacijas, pagalbos poreikis įdarbinimo klausimais, atstovavimas šeimai institucijose.
Į klausimą “Kas Jums svarbiausia socialinio darbuotojo asmenyje?”, tėvai pateikė įvairius atsakymus (žr. 6 lent.). Amžiui ir išvaizdai tėvai neskyrė pagrindinio dėmesio. Kai kurie į klausimą pateikė kelis atsakymus. Svarbiausia tėvams yra tai nurodė, net 58% gebėjimas bendrauti su vaiku, o 52% nurodė, kad svarbu taip pat patirtis ir įgūdžiai.

Raktiniai žodžiai

• vaiko poreikiai
• vaiku poreikiai
• poreikiai