Prieveiksmis

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Prieveiksmis yra nei linksniais nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas prieveiksmis dažniausiai eina prie veiksmažodžio ir ji paaiškina (daug skaito) Kartais prieveiksmis aiškina būdvardį arba dalyvį. Prieveiksmiai nerodo nei skaičiaus, nei gimines, todėl sakinyje jie yra šliejami prie veiksmažodžio, būdvardžio ar dalyvio.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	1292
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Sakinyje prieveiksmiai eina aplinkybėmis, nes gali atsakyti I įvairius aplinkybių klausymus (Kur,kada,kaip,kiek,kodėl?)
Pagal tai I kuriuos klausymus prieveiksmiai atsako, kuria aplinkybe gali eiti sakinyje, skiriami prieveiksmiu skyriai. (Vietos,Laiko,Budo,Kiekybes,Priežasties)
Būdvardinės galūnes -(i)ai -yn (gražus-gražiai gražyn) Daiktavardinės galūnes –op –in –ie (vakaras-vakarop, šalis-šalin, namas-namie) Dalyviniai galūnes –(i)ai (padūkęs:padūkusiam-padūkusiai) Įvardiniai -aip –ada –iek (tas-taip,tada,tiek) Skaitvardiniai -iese -eja (penki-penkiese, dveji-dveja) Mišrios darybos sudurtiniai: pernakt, šiąnakt,pirmąkart. Sudėtiniai: iš mažens, iš tolo.
Klystame kirčiuodami dviskiemenius prieveiksmius kurie kilę iš būdvardžių su galūne –us Kai šaknis ilga prieveiksmis išlaiko kirčio vieta ir priegaide: tylų-tyliai, blogą-blogai. Kai šaknis trumpa ar kai joje yra balsis a kirčiuojamas prieveiksmio galas: tikslų-tiksliai, ramų-ramiai. Taip pat ir visi prieveiksmiai išreiškiantys skonį: karčiai…
Laipsniavimą-kaip ir būdvardžiai jie turi nelyginamąjį (gerai,blogai), ankstesnįjį (geriau,blogiau), aukščiausiąjį (geriausiai,blogiausiai) laipsni. Aukščiausias laipsnis dar sustiprinamas dalelyte “kuo” (kuo mažiausiai valgyk) 8. Prielinksnis yra nesavarankiška, nekaitoma kalbos dalis, kuri paprastai eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo žodžio rysi su kitais žodžiais.
Kadangi prielinksniai nekaitomi ir neatsako I jokius klausymus, todėl vienas pats jokia sakinio dalimi neina. Kartu su linksniu sudarydamas žodžiu jungini prielinksnis sakinyje dažniausiai eina įvairiomis aplinkybėmis.
Senybiniai- yra patys seniausi, naudoti jau žiloje senovėje prielinksniai. Tai trumpi vienskiemeniai žodžiai, kuriu kilmes iš dabartines kalbos žodžiu negalime nustatyti. Šiems prielinksniams būdinga tai, kad jie kartais sutinka su veiksmažodžio priešdėliu ir yra bendros kilmės. Naujybiniai- atsirado vėliau ir yra kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai prieveiksmiu. Jų dauguma yra daugiaskiemeniai ir nesunkiai matosi iš ko jie padaryti (tarp-tarpas) Tiek naujybiniai tiek senybiniai vartojami kartu su linksniais ir tik drauge atsako I klausymus.
Lietuviu kalbos prielinksniai dažniausiai vartojami su vienu is trijų linksnių: Kilmininku, Galininku, Įnagininku. po prielinksnis vartojamas net su visais trimis (kilm,gal,inag) linksniais. Prielinksnis už vartojamas su dviem linksniais (gal,inag) Prielinksnis ant nevartojamas reiškiant:

1)veiksmo priemone (ant smuiko)
2)vieta kai žymimas ne paviršius (ant autobuso)
3) laika (ant rytojaus)
4)veiksmo tikslą, siekimą, paskirtį (davė $ ant pietų)

Prielinksnis pas netinka: a)nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti (pas ja gražios…) b)su veiksmažodžiais gauti,imti,įsigyti,kreiptis,klausti,prasyti…
Prielinksniai aplink ir apie kartu su galininku dažniausiai žymi vieta , aplink kuria judama bėgama, kuria is keliu pusiu kas nors supa. (susispietę aplink/apie stalą)
Tik prielinksniu apie žymimas apytikris laikas,kiekis (apie kilogramą)
vartojame kai norime pasakyte apie ką kalbame apie ką galvojame.
Jungtukas yra nesavarankiška nekaitoma kalbos dalis , kuri jungia sakinio dalis arba sakinius. (mergaite stovėjo ir šypsojosi) Jungtukais I rišlų tekstą yra siejami ir ištisi sakiniai. Jungtukai ne tik jungia sakinio dalis ar sakinius, bet dažniausiai rodo ir tam tikrus jų reikšmės santykius (melagis pasauli pereis bet nesugris) Pagal tai kokio savarankiškumo sakinius jungia, jungtukai skirstomi I sujungiamuosius ir prijungiamuosius.
Sujungiamieji jungtukai ir,o,bet,teciau,arba,ar,tad,taigi… jungia vienarūšes sakinio dalis arba savarankiškus, klausimais nesusijusius sakinius.
Prijungiamieji jungtukai kad,jog,ar,kol,jei,jeigu,nes… jungia priklausomus sakinius, kurie paprastai atsako I sakinio daliu klausimus.
Jungtuko funkcijas sakinyje dažnai atlieka kai kurios dalelytes (ar,nei,tarsi) Prielinksniu ir jungtuku gali būti ir iki, ligi

Raktiniai žodžiai

• prieveiksmis
• prieveiksmiai
• prielinksnis