Prekės gyvavimo ciklo analizė

Tema	Vadyba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Šiuolaikinėje rinkoje tikrai gausu įvairių prekių ir paslaugų. Bet augantis vartotojų apetitas, dideliu greičiu besivystanti technologinė pažanga ir auganti konkurencija vis sparčiau skatina įmones kurti naujus produktus bei paslaugas, kad patenkintų vartotojų poreikius. Bet sėkmingai įvedusi naują prekę į rinką, įmonei labai svarbu žinoti jos gyvavimo ciklą, jį sudarančius etapus. Pereidama tam tikras stadijas, prekės pardavimo mastas, o tai pat ir gaunamas pelnas, kinta, pradedant nuo jos atsiradimo rinkoje iki išėjimo.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	5364
	Parsisiųsti43 KB

Išsamus aprašymas

Rinkos sąlygomis pradeda galioti nuostata, kad prekės pardavimas tampa svarbesniu ir vis sudėtingesniu reiškiniu nei jos sukūrimas ir pagaminimas. Todėl esama prekės padėtis jos gyvavimo cikle verčia įmonę imtis tam tikros marketingo strategijos, kuri labiausiai tinka esamoje prekės gyvavimo ciklo stadijoje, o ji savo ruožtu įtakoja prekės efektyvumą kituose jos gyvenimo ciklo etapuose. Marketingo strategijos įgyvendinimui įmonė renkasi tokias marketingo priemones, kuriomis siekia padaryti poveikį pirkėjų elgesiui ir būtent konkrečių veiksmų naudojimas priklauso nuo rinkos situacijos, pačios įmonės pobūdžio ir jos marketingo tikslų. Labai svarbų vaidmenį įmonės strategijos formavime ir įgyvendinime turi įvairūs įmonės struktūriniai padaliniai. Į strateginio sprendimo parengimo ir priėmimo procesą be įmonės vadovų, funkcinių sričių specialistų, įtraukiami klientai, tiekėjai ir konkurentai.
Rašydama šį kursinį darbą, bandžiau išsamiai išnagrinėti prekės gyvenimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant marketingo strategijų taikymui kiekviename prekės gyvavimo ciklo etape.
Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje glaustai pateikiau, kas tai yra prekė, kas ją sudaro bei jos svarbą rinkodaroje.
Antroje dalyje pateikiau ir išsamiai nagrinėjau prekės gyvavimo ciklą (PGC), stengiausi detaliai aprašyti kiekvieną šio ciklo etapą ir kuo jis ypatingas bei svarbus rinkodaros specialistui, kokius svarbius uždavinius iškelia pačiai įmonei.. Taip pat bandžiau išsiaiškinti, kokie pasitaiko ir nuo ko priklauso netipiški prekių gyvavimo ciklai šiuolaikinėje rinkoje.
Trečioje dalyje ypatingą dėmesį skyriau marketingo strategijoms, kurios kiekviename atskirame prekės gyvavimo cikle yra savitos. Bandžiau nagrinėti, nuo kokių aplinkybių priklauso vienokios ar kitokios strategijos pasirinkimas įmonėje; atsižvelgiau į atskirų marketingo komplekso elementų svarbą įmonei siekiant marketingo tikslų.
Ketvirtoje dalyje stengiausi pateikti ir išanalizuoti bendras Lietuvoje esančių farmacinių kompanijų ir konkrečiai pasirinktos firmos „Mitela“, su kurios veikla teko pačiai išsamiai susipažinti, naudojamų strategijų prekės gyvavimo ciklo stadijose tendencijas. Šioje dalyje taip pat bandžiau pateikti savo pastebėjimus apie konkrečiai minėtoje firmoje daromas klaidas.
Rašant praktinę darbo dalį, teko susidurti su informacijos gavimo problema. Dėl šių priežasčių darbe nepateikiau išsamių statistinių duomenų, o visa pateikta medžiaga remiasi mano asmenine darbo patirtimi šioje sferoje. Teorinėje dalyje rėmiausi šešiomis letuvių ir užsienio autorių parašytomis knygomis bei internetiniu puslapiu.

Visi gerai žino, kas tai yra prekė – kad tai yra daiktas ar paslauga, kurie gali būti parduodami rinkoje tenkinti kieno nors norus ar poreikius. Moksliškiau, tai rinkodaros komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu bei keitimu. Tačiau marketinge šio paprasto supratimo nepakanka; čia būtina prekę išanalizuoti giliau. Ši išsami analizė reikalinga tam, kad išsiaiškinti, kas būtent skatina pirkti ir vartoti prekes. Vartotojus domina būtent tai, kaip viena ar kita prekė sugebės patenkinti jų poreikius, kokią jie gaus iš tų prekių naudą.
Yra skiriami trys prekių „sluoksniai“:
1. Pirminė arba „gryna“ prekė
2. „Apčiuopiama“ prekė
3. „Išplėsta“ prekė

„Gryna“ prekė (angl. Core product ) – tai pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį. Pavyzdžiui, svarbiausia telefono paskirtis – palaikyti ryšį su aplinkiniu pasauliu, lemputės – skleisti šviesą, muilo – nuplauti nešvarumus. Bet nėra tokių prekių, kurios turėtų tik pačią esmę. Drauge atsiranda tam tikrų apčiuopiamų savybių, kurios priskiriamos antrąjam prekės lygmeniui. „Apčiuopiama“ prekė (angl. Tangible product ) apima jos formą, svorį, spalvą, kvapą, technines charakteristikas. Nuo šių savybių priklauso, kiek gera yra ir ta „gryna“ prekė, kaip pajėgia patenkinti poreikius. Trečiąjam lygmeniui – „išplėstai“ prekei (angl. Augmented product ) – priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, jos suvokiamos tik protu. Šiam lygmeniui galima priskirti prekės vardą ir su juo susijusį prestižą, įvairias garantijas, techninio aptarnavimo sąlygas bei įvairias prekę lydinčias pardavėjo paslaugas: įpakavimą, pristatymą, patarimus ir kt. Būtent „išplėstos“ prekės savybės dažniausiai nulemia pirkėjo pasirinkimą pirkti vieną ar kitą konkuruojančią prekę.
Taigi, rinkodaros specialistui prekė – tai ištisa veiklos sritis, kurią galima ir būtina gerai pažinti, tobulai valdyti. Rinkodaros specialistai priima sprendimus, keičiančius visų trijų prekės „sluoksnių“ savybes. Kadangi prekė gali turėti įvairių paslaugos, daiktinės prekės ar jų junginio savybių, verslininkas turi galvoti apie prekę kaip apie visų šių savybių visumą ir apie tai, kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus bei poreikius ši prekė yra skirta tenkinti.

Sėkmingai įvedus naują prekę į rinką, ji pradeda vadinamąjį prekės gyvenimo ciklą. Visos naujos prekės kartoja vis tą pačią raidą. Susidaro nuolat pasikartojantis ciklas, kurį svarbu išmanyti kiekvienam rinkodaros specialistui. Prekės gyvavimo ciklo teorija yra viena plačiausiai marketingo praktikoje naudojamų teorijų, kuria remiantis dažnai galima paaiškinti prekių sėkmes ir nesėkmes, planuoti marketingo veiksmus. Įmonės privalo kurti naujus produktus dėl sparčiai besikeičiančio vartotojų skonio, technologijų ir konkurencijos sąlygų. Remiantis knygos „Rinkodaros principai“ autorių pateiktais duomenimis, 1999 metais Europos šalių rinkoms buvo pristatyta 195 naujų rūšių dezodorantų, 791 naujos rūšies desertų, 765 rūšių vyriškų ir moteriškų kvepalų, 241 rūšis vaisių ir daržovių produktų, 1002 rūšys plaukų priežiūros priemonių, 314 rūšių vitaminų ir dietinių maisto priedų ir t.t. Bet nepakanka vien tik kurti naujus produktus. Pristačius rinkai naują prekę, būtina ja rūpintis visuose prekės gyvenimo ciklo etapuose. Nemaža dalimi gyvavimo rinkoje sėkmė priklauso nuo rinkodaros specialistų pastangų ir naudojamų priemonių.
Bendrai produkto gyvenimo ciklas iškelia įmonėms du pagrindinius uždavinius: pirma, tai pastovus naujų produktų kūrimas, nes su laiku visos prekės pasensta ir nebetenkina vartotojų vis naujų poreikių; antra, teisingai pasirinkti produkto gyvavimo ciklo strategijas.
Pirmąjį uždavinį bendrovė gali išspręsti įsigydama naują produktą dviem būdais:
1. Nusipirkti visą įmonę, patentą, licenciją gaminti kieno nors kito gaminį.
2. Sukurti naujus produktus bendrovės mokslinių tyrimų padalinyje.
Pasirenkant rinkodaros strategijas esamai PGC koncepcijai labai svarbu suvokti, kad strategija yra ir produkto gyvavimo ciklo priežastis, ir pasekmė. Pagal esamą produkto padėtį PGC galima parinkti geriausią strategiją, o priimta strategija daro poveikį produkto sėkmei rinkoje vėlesniuose gyvavimo ciklo etapuose.
Prekės gyvavimo ciklas (product life cycle) – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo rinkoje iki jos išnykimo ir priklauso nuo to, kaip priima ir įvertina naują produktą pirkėjai.
Paprastai jis vaizduojamas grafiku, kur yra dvi kreivės, atspindinčios prekės pardavimo masto ir pelno, gaunamo parduodant prekę, pokyčius.

Produkto gyvavimo ciklas tiesiogiai priklauso nuo to, kokia vartotojų kategorija tam tikru metu jį perka bei vartoja. Todėl PGC kreivė atrodo panašiai kaip ir pirkėjų paplitimo kreivė.
Kaip matyti iš 2 paveikslo cikle dažniausiai skiriamos 5 stadijos:
1. Produkto kūrimo etapas.
2. Įvedimas, pateikimas rinkai.
3. Augimas.
4. Branda.
5. Smukimas arba nykimas.
Toks skirstymas remiasi pardavimo apimties kitimu bei vartotojų elgesio pokyčiais per visą produkto gyvavimo laiką. Prekės gyvavimo ciklą galima naudoti kaip marketingo priemonę planuojant išteklių paskirstymą bei veiklos strategiją įmonėje.
Prieš tai buvo kalbėta apie tipišką, vidutinį sėkmingos prekės gyvenimo ciklą. Tačiau kartais pasitaiko, kad produkto gyvavimo ciklo kreivės forma nukrypsta nuo tipiškos S formos. Taip atsitinka, kai prekė greitai užkariauja rinką ir greitai numiršta, arba ilgą laikotarpį lieka brandos stadijoje. Kai kurie produktai pasiekę smukimo stadiją nemiršta dėl pardavimo skatinimo arba produkto perpozicionavimo į kitus rinkos segmentus, ir vėl patiria augimą. Būna prekių, kurios rinkoje būna neilgai, tačiau per tą laiką pasiekia didžiules pardavimo ir pelno apimtis. Tai dažniausiai prekės, priklausančios nuo madų ir sparčiai tobulėjančių technologijų. Pavyzdžiui, PGC kreivės forma labai priklauso nuo tuo laikotarpiu vyraujančio stiliaus, kaip esminio ir išskirtinio raiškos būdo, ir mados. Labiausiai išsiskirianti, nepanaši į standartinę PGC kreivę yra vienadienės mados produktų gyvavimo ciklo kreivė. Tam įtakos turi tai, kad jos greitai ateina, entuziastingai sutinkamos, greitai pasiekia populiarumo viršūnę ir lygiai taip pat greitai išnyksta.
Būna atvejų, kai didžiausias pelnas gaunamas ne brandos, o augimo stadijoje arba po brandos stadijos gali vėl eiti augimo stadija. Tai netipiški reiškiniai, priklausantys nuo taikomų rinkodaros priemonių.

Tipiškame prekės gyvavimo cikle galima išdėstyti ir atskiras kiekvienos firmos prekes pagal jų savybes. Tai padeda planuoti prekių asortimentą. Ta pati prekė gali būti visai kitoje gyvavimo ciklo stadijoje skirtingose rinkose. Tokie skirtumai pastebimi skirtingose šalyse ir daro didelę įtaką tarptautiniame marketinge
Remiantis PGC galima apibūdinti produktų klasę (automatinės skalbimo mašinos), produktų rūšį (pagal skalbimo mašinos matmenis) arba prekės ženklą („Ardo“). Visų šių grupių PGC labai skiriasi. Ilgiausias PGC yra produktų klasės, nes daugumos pardavimų dydis ilgai laikosi brandos etape. Produktų rūšies gyvavimo ciklas dažniausiai atitinka PGC standartą, o prekės ženklo gyvavimo ciklas turi savybę sparčiai kisti.

Tai pati pirmoji produkto gyvavimo ciklo stadija. Šis etapas prasideda nuo to momento, kai įmonė suranda naujo produkto idėją ir pradeda ją diegti. Produkto kūrimo metu pardavimo pajamos nulinės, o investicijų sąnaudos didelės.
Kad įmonė turėtų ką naujo sukurti ir pagaminti, ji pirmiausia turi surasti daug idėjų, iš kurių santykinai tik nedidelė dalis tinka pasirinktam verslui. Pagrindiniais naujų produktų idėjų srautų šaltiniais gali būti: įmonės darbuotojai, klientai, konkurentai, skirstytojai ir tiekėjai. Idėjų atrankos etape labai svarbu pastebėti ir atrinkti tik geras idėjas ir atmesti netinkamas, nes tolimesniuose produkto kūrimo etapuose sąnaudos sparčiai auga, o bendrovei svarbu, kad naujasis produktas būtų pelningas.
Atrinkus patrauklią produkto idėją, tolimesnis bendrovės žingsnis būtų produkto koncepcijos, įvaizdžio ir rinkodaros strategijos kūrimas. Produkto koncepcija – tai išsamus naujo produkto idėjos variantas, išreikštas prasmingomis vartotojui produkto charakteristikomis. Produkto įvaizdis – tai realaus ar potencialaus produkto suvokimas vartotojų sąmonėje. Rinkodaros strategiją sudaro trys dalys:
• 1-oje aprašoma tikslinė rinka, prekės pozicionavimas, pardavimas, rinkos dalis, planuojamas pelnas keleriems ateinantiems metams;
• 2-oje apibūdinama numatoma produkto kaina bei pirmųjų metų paskirstymo grandinės ir rinkodaros biudžetas;
• 3-ioje aprašomos ilgalaikės planuojamos pajamos, siekiamas pelnas ir rinkodaros komplekso strategija.
Jei produkto koncepcija išlaiko verslo testą, prasideda produkto kūrimo etapas. Jei įmonės vadovybė nuspręs pradėti naujo produkto gamybą ir pateikimą į rinką, tai šiame etape įmonė turi būti pasiruošusi patirti dideles sąnaudas. Kitu atveju, nesugebėjusi atlaikyti tokių išlaidų, jos vietą rinkoje nedelsiant užims konkurentai.

2.2. Įvedimas

Įvedimo stadija – tai laikotarpis, kai rinkoje pasirodžiusios prekės pardavimo mastas po truputį didėja. Tai prekės įvedimas į rinką.
Kadangi prekė yra visiškai nauja, tai daugelis vartotojų apie ją dar nieko nežino ir nepažįsta, todėl ir nuperka mažai. O ta dalis vartotojų, kurie jau spėjo sužinoti apie naują prekę, neskuba jos pirkti, nes neturi nei savos, nei pažįstamų sukauptos vartojimo patirties, nemato aplink naują prekę vartojančių žmonių. Dauguma pirkimų – bandomojo pobūdžio. Dažniausiai naujas prekes perka vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Ir jeigu šios prekės pateisina jų lūkesčius, tai paskleidžia savo teigiamą nuomonę aplinkiniams. Tokiu būdu vis daugiau atsiranda vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę, nors gal ir ne taip sparčiai kaip to norėtų pardavėjas. Pamažu pradeda didėti ir pardavimo mastas.
Šioje stadijoje įmonė paprastai pelno negauna, nes naujos prekės įvedimas į rinką reikalauja daug pastangų ir lėšų. Ypač daug lėšų įmonė skiria rėmimui, ypač reklamai, nes pagrindinis jos tikslas šioje stadijoje yra, kad kuo daugiau potencialių pirkėjų sužinotų apie naują prekę ir susidomėję surizikuotų ją nusipirkti. Dar didesnis paskatinimas pirkėją įsigyti prekę yra įmonių dažnai naudojamos didelės nuolaidos, aktyvus pardavimo agentų darbas, intensyvi reklama ir kita.
Daug lėšų reikia ir prekės gamybai, kuri šiuo laikotarpiu dar galutinai nesuderinta: daug kas tik bandoma, nemažą produkcijos dalį tenka išbrokuoti. Gaminama nedidelėmis partijomis, o tai visada yra brangiau už masinę gamybą. Dėl šios priežasties prekės gamybos kaštai būna dar gana dideli.
Įvedimo stadijoje įmonės investicijos paprastat būna didesnės nei prekės pardavimo pajamos ir įmonės veikla tuo laikotarpiu dažniausiai būna nuostolinga. Kaip galime matyti iš 2 paveikslo, pelno kreivė yra žemiau nulinio taško, kas ir rodo nuostolius.

2.3. Didėjimo arba augimo stadija

Augimo stadija prasideda tada, kai įmonė didelėmis pastangomis įstengia įtikinti vartotojus prekės naudingumu ir vis daugiau vartotojų pripažįsta šią prekę. Padėtis ima sparčiai keistis: pradeda daugėti pirkėjų, pirmieji pirkėjai perka prekę pakartotinai ir didesniais kiekiais. Tad augimo etapas – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas sparčiai didėja. Taip pat sparčiai pradeda didėti ir pelnas dėl vis didėjančios pardavimo apimties. Dėl įgytos patirties ir vis didesnėmis partijomis išleidžiamos produkcijos mažėja sąnaudos gamybai. Sumažėja ir neracionalių, neefektyvių marketingi išlaidų, klaidų, nes sukaupiama vis daugiau informacijos apie vartotojų elgesį ir poreikius. O žinant situaciją rinkoje, marketingo priemonės tampa vis efektyvesnės, nukreiptos į tikslinį rinkos segmentą.
Įmonei šiuo laikotarpiu labai svarbu išlaikyti sparčiai didėjantį pardavimo mastą ir pritraukti kuo daugiau potencialių pirkėjų. Prekę ima pirkti ne tik naujovių mėgėjai, bet ir visi kiti vartotojai. Dabar susilaiko tik konservatyviausieji pirkėjai. Palaipsniui pardavimo apimtis pradeda artėti prie natūralaus maksimumo, nedaug tesiskiriančio nuo tos rinkos potencialo.
Šiame etape atsiranda ir pavojų, nes pasirodę rinkoje nauji konkurentai gali pasiūlyti vartotojams patobulintus naujo produkto variantus su naujomis savybėmis.

2.4.Brandos stadija

Brandos stadija prasideda nuo to momento, kai pardavimo mastas po truputį pradeda mažėti, tik labai nedidelę dalį prekių nuperka nauji vartotojai, pastovūs tos prekės vartotojai perka įprastus kiekius ir jų nedidina. Tad galime sakyti, kad brandos etapas – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti.
Būtent šiuo laikotarpiu įmonė turi ir didelę pardavimo apimtį, ir patį didžiausią pelną.
Brandos stadija pasižymi tuo, kad bendras vartotojų skaičius stabilizuojasi ir beveik nesikeičia, gal tik pradžioje jį kiek papildo atsargiai naujoves vertinantys pirkėjai, o pabaigoje išeinantys naujoves mėgstantys pirkėjai. Pastarieji pasirenka rinkoje atsiradusias naujas, tą patį poreikį tenkinančias prekes.
Brandos stadijos pabaigoje pirkėjų skaičius ir pardavimų apimtis ima po truputį mažėti. Pelnas nustoja augti anksčiau nei pardavimo apimtis dėl maždaug stadijos viduryje atsirandančių vis didesnių išlaidų nuolatiniams klientams išlaikyti. Naudojamos tokios priemonės kaip prekių modifikavimas, kainos mažinimas it kita. Šios priemonės kurį laiką padeda išlaikyti didesnę prekių pardavimo apimtį, bet pelnas dėl to ima tik mažėti. Šiame etape išlieka tik patys stipriausieji, silpnesni konkurentai pasitraukia iš verslo.
Kai kada skiriamos dvi ar trys mažesnės brandos stadijos dalys: lėto augimo, stabilumo ir lėto smukimo. Šios dalys svarbios tik planuojant kai kuriuos marketingo veiksmus.

2.5 Smukimo stadija
Smukimo stadija prasideda, kai prekių pardavimas ir pelnas ima nuolat mažėti, taip pat pradeda mažėti ir nuolatinių pirkėjų skaičius, perkančių tą prekę. Smukimo stadija – tai laikotarpis, kai prekės pardavimo mastas nuolat mažėja. Ištikimiausiais pirkėjais lieka konservatyviausių pažiūrų klientai, bet ir jų skaičius palaipsniui mažėja. Taip atsitinka dėl didelės rinkoje konkurencijos, dėl atsirandančių vis naujesnių ir pranašesnių prekių, dėl techninės pažangos. Pelnas, pradėjęs mažėti brandos stadijos pabaigoje, toliau mažėja ir pasiekia nulį. Dažniausiai įmonės nesiima radikalių priemonių pardavimo apimčiai ir pelnui pakelti; atvirkščiai, pardavimą nutraukia anksčiau nei ji tampa nuostolinga. Tada prekės gyvenimo ciklas ir baigiasi. Čia galimi tokie tradiciniai sprendimai: konkurencija kainų mažinimo pagrindu, išlaidų kontrolės griežtinimas, gamybos mažinimas skverbiantis į kitas šakas, pasitraukimas iš šakos.
Šioje stadijoje labai svarbu nuspręsti, ką toliau daryti su senu produktu: ar nutraukti jo gamybą, ar dar bandyti atgaivinti. Nes keletos firmų veiklos patirtis rodo, kad tinkamai ir atidžiai neišnagrinėjus ir atmetus kaip pasenusias technologijas, padaroma didelė klaida. Bet visumoje nykimo etape tikslinga palaipsniui atsisakyti „silpnų“ gaminių, mažinti kainą, išlaidas reklamai iki lygio, reikalingo tik ištikimiausiems pirkėjams išlaikyti. „Pasenę“ produktai reikalauja daug dėmesio iš vadovų ir rinkodaros specialistų, kurį jie galėtų geriau nukreipti į naujų produktų kūrimą arba kaip dar vis pelningus produktus paversti dar pelningesniais.
Strategijos valdymas – tai nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi firma laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo turimą potencialą. Strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti
Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:
• Veiklos pobūdžio (produkciją gaminančios ir paslaugas teikiančios organizacijos);
• Finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės organizacijos);
• Nuosavybės (valstybinės ir privačios);
• Dydžio (mažos ir didelės organizacijos);
• Diversifikacijos (diversifikuotos ir nediversifikuotos organizacijos).
Strateginėje analizėje pirmiausia svarbu, kokioje gyvavinm ciklo stadijoje yra šaka arba rinkos segmentas. Strateginiai sprendimai skirtingose veiklos šakos plėtros stadijose yra skirtingi.


3.1.Pateikimo rinkai etapo strategijos


Šiame etape įmonė turi didžiausias sąnaudas ir nulinį pelną, nes pardavimai nedideli, o išlaidos paskirstymui ir pardavimo skatinimui – didelės. Todėl reikia daug lėšų tarpininkams pritraukti ir sandėlio atsargoms sukaupti. Skatinimo išlaidos santykinai aukštos, nes reikia informuoti vartotojus apie naują produktą ir leisti jiems jį išbandyti. Šiuo periodu naudojamos pradinės strategijos, kurios būna kaip pirmas žingsnis sėkmingai įgyvendinant svarbesnį produkto pristatymo rinkai strategiją. Galima būtų pateikti keletą tradicinių strateginių sprendimų šiame etape:
• Aktyvi reklama propaguojant naują produktą;
• Naujos prekės realizavimas lengvatinėmis sąlygomis kai kuriems klientams eksperimentiniais tikslais;
• Išlaidų tyrimams ir projektavimui didinimas;
• Siekimas įgauti vyraujančią padėtį rinkoje;
• Nuostolingumo šioje stadijoje galimybė dėl didelių išlaidų investicijoms, tyrimams, projektavimui ir reklamai.
Šiuo periodu įmonė gali naudotis viena ar keliomis strategijomis, nustatant aukštutinę arba žemutinę rinkodaros kintamųjų, tokių kaip kaina, pardavimų rėmimas, paskirstymas ir produkto kokybė, ribą.
Esant ribotai rinkai, beveik nesant konkurencijai ir kai dauguma vartotojų rinkoje jau susipažinę su produktu bei linkę mokėti aukštą kainą, bendrovė gali pateikti rinkai naują produktą aukšta kaina ir neišleisti daug lėšų pardavimų rėmimui. Tai atrankinio įsiterpimo strategija. Pasirinkus tokią strategiją bendrovė rinką pasirengusi užimti lėtai. Bet jei prie didelės kainos, įmonė dar skirs nemažai lėšų ir pardavimo rėmimui, ji rinką užims greitai ankstyvuosiuose produkto pateikimo rinkai etapuose. Tai jau bus intensyvaus marketingo strategija. Šiuo atveju įmonės pasirenka būtent taip vadinamą kainų nugriebimo strategiją, kai nauja prekė pradžioje kainuoja gana brangiai, bet vėliau ji gerokai sumažinama. Tokią aukštą prekės kainą pirkėjai supranta kaip gerą prekės kokybę ir prestižą, o be to, dauguma pirkėjų bet kokį vėlesnį prekės pabrangimą sutinka nepalankiai.
Antru atveju, įmonė rinkai gali pateikti naują produktą žema kaina ir daug išleisdama lėšų rėmimui. Tokią plataus įsiterpimo strategiją įmonei naudinga pasirinkti tuo atveju, kai ji nori rinką užimti greitai ir didelę jos dalį., potencialūs pirkėjai jautriai reaguoja į kainą bei dar nieko nežino apie produktą, konkurencija didelė, o bendrovės vieneto gamybos sąnaudos mažėja didėjant gamybos mastui. Mažą produkto kainą ir nedidelių rėmimo išlaidų strategiją, dar vadinamą pasyvaus marketingo strategija, įmonė pasirenka tada, kai jos ištekliai riboti. Čia bendrovės pasirenka taip vadinamą kainų skverbimosi strategiją, kurios principas yra visiškai priešingas nugriebimo strategijai.

Raktiniai žodžiai

• prekes gyvavimo ciklas
• produkto gyvavimo ciklas
• produkto gyvavimo ciklo teorija