Praesēns ir imperfectum coniūnctīvī

Tema	Lotynų kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Būdamas konjunktyvo ir optatyvo mišiniu, lotyniškasis konjunktyvas pagrindiniame sakinyje gali turėti net kelias sintaksines reikšmes: a) Coniūnctīvus potentiālis reiškia galimumą, negriežtą tvirtinimą (praesēns coni. — dabartyje, imperfectum coni. — praeityje): hoc nōn dīcam — to aš, gal būt, nesakyčiau; crēderēs — būtum galėjęs pagalvoti; quis putāret? — kas gi būtų galėjęs pamanyti?
Patalpinta	2005-08-09
Parsisiuntė	110
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Šis konjunktyvas vartojamas ir sąlygos sakiniuose, pvz.:
• sī tempus habeam, veniam — jei laiko turėčiau, gal būt, ateičiau.

b) Coniūnctīvus irreālis vartojamas tik sąlygos sakiniuose tariamam, nerealiam veiksmui dabartyje reikšti (vartojamas imperfectum coniūnctīvī), pvz.:
• sī eum librum habērem, tibi darem—jei tą knygą turėčiau, tau duočiau.

c) Coniūnctīvus optātīvus reiškia pageidavimą, įvykdomą (praesēns coniūnctīvī) arba neįvykdomą (imperfectum coniūnctīvī). Prie coni, optativus dažnai vartojamas žodelis utinam (o kad):
• utinam vīvās octōgintā annōs! — o kad tu gyventum aštuoniasdešimt metų!;
• utinam vīverēs ducentōs annōs!— o kad tu gyventum 200 metų! (neįvykdomas pageidavimas!).

d) Coniūnctīvus hortātivus reiškia raginimą (vartojamas tik praesēns coni. I asmuo pl.):
• discāmus linguās! — mokykimės kalbų!;
• legāmus poētās Rōmānōs! — skaitykime romėnų poetus!

e) Coniūnctīvus iussīvus reiškia liepimą (vartojamas dažniausiai praesēns coni. III asmuo, rečiau II asmuo, nes II asmeniui reikšti dažniau vartojamas modus imperātīvus); coniūnctīvus iussīvus yra mandagesnė liepimo forma negu modus imperatīvus (plg. ir lietuvių kalbos tariamosios nuosakos vartojimą). Pvz.:
• suum quisque nōscat ingejaium! — kiekvienas tegu pažįsta savo gabumus!;
• scrībant litterās ad mē! — tegu jie parašo man laišką!;
• scrībās ad mē — gal ir man parašytumei.

f) Coniūnctīvus prohibitīvus reiškia draudimą (vartojamas praesēns coniūnctīvī III asmuo su neiginiu nē):
• nē veniat crās ad mē!—tegu jis rytoj neateina pas mane;
• discipulī nē sint pigrī! — mokiniai te nebūnie tingūs!

g) Coniūnctīvus concessivus reiškia nuolaidą dabartyje (vartojamas praesēns coni.); neiginys - nē; dažnai prie coni. Concessīvus eina beasmenis veiksmažodis licet; pvz.:
• nē sit summum malum dolor, malum certē est — nors skausmas nėra didžiausia blogybė, vis dėlto tai yra blogybė;
• fremant omnēs licet, dīcam, quod sentiō — nors visi murmėtų, vis tiek pasakysiu, ką aš manau.

h) Coniūnctīvus dubitātīvus reiškia abejojimą ir vartojamas klausiamuosiuose sakiniuose (praesēns coni. — dabarčiai, imperfectum coni. — praeičiai reikšti); neiginys — nōn; pvz.:
• quid faciam? — kas man daryti?; quid facerem? — ką aš turėjau daryti?;
• rogem tē? nōn rogem? — ar turėčiau prašyt tave, ar neprašyt?

Raktiniai žodžiai

• konjunktyvas
• imperfectum
• anglu zodynas sakiniams