Politikos paruoštukė

Tema	Politologija
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Politika iš graikų kalbos - valstybės valdymo menas arba žmonių, valdomų t.t. valdžios vidinė organizacija. Politikos ištakos yra klasikinės visuomenės formavimosi etapas. Seniausiose valstybėse: Egipte, Indijoj politika reiškė vieno asmens valios ir interesų vykdymą. 5 a.pr.m.e.
Patalpinta	2005-08-20
Parsisiuntė	2169
	Parsisiųsti32 KB

Išsamus aprašymas

Graikijoj atsiranda individuali nuosavybė ir valdžia yra padalinama į valdžią nuosavybei ir valdžią žmonėms. Tai pirmą kartą įtvirtino romėnų teisė. Tiek Romoj tiek Graikijoj politiniam gyvenime dalyvavo mažuma. 18-19 a. kai vystosi kapitalizmas, atsiranda sąlygos politikoj dalyvaut beveik visiems piliečiams. Kai kuriose valstybėse nuverčiami monarchai, vyksta buržuazinės revoliucijos, kuriamos konstitucijos, parlamentai kaip skirtingus visuomenės sluoksnius atstovaujantys organai, atsiranda visuotinė rinkimų teisė, nors ji galutinai įgyvendinama 20 a. Kad atsirastų politika, reikalingas politinis laukas: Ekonomika - politikos pagrindas, jos pagrindu formuojasi socialinė struktūra (darbininkai, baltos apykaklės), taip pat formuojasi sąmonė, ideologija (vertybių sistema). Politiniam lauke dalyvauja atskiri žmonės, atskiros grupės ir visi be išimties piliečiai. Politikos apibrėžimai: 1) Politika - sąmoninga, tikslinga ir organizuota žmonių veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama paimti, išlaikyti, panaudoti valdžią, siekiant realizuoti valstybinius, nacionalinius, grupinius ar asmeninius interesus ar uždavinius. Politika yra įgyvendinama sprendimais, įstatymais, politinių bei teisinių normų priėmimu, politinių partijų ir judėjimų organizavimu ir kt. veiksmais. 2) Politika tai savo interesų suvokimas ir valdžios siekimas tiem interesam įgyvendinti. (schematiškai ratas atrodo taip: Interesai siekis valdžios valdžia ir vėl į interesus. T.y. partija ar socialinė grupė turi interesus ir juos suvokia. Valdžios siekiama kad juos įgyvendinti. Pasiekus valdžią, ją reik išlaikyt, galim įgyvendint savo interesus).
Politikos mokslas ir objektas. Politikos studijos prasidėjo dar senovės Graikijoj. Platonas ir Aristotelis savo veikaluose kėlė politinius klausimus, jie laikomi politinės filosofijos pirmtakais. Politikos mokslas buvo susijęs su teise, istorija, filosofija, psichologija. Tačiau tuo metu politika buvo tų mokslų priedas. Savarankiškas politikos mokslas prasideda 18 a. Amerikoje, ji pirmoji sukūrė konstituciją 1776m ir tikėjo, kad tą konstituciją laikui bėgant bus galima tobulinti. Tuometinis prezidentas Tomas Džefersonas įkūrė Virdžinijos universitetą su teisės ir viešos politikos katedra. Tikslas buvo supažindinti piliečius su jų teisėmis ir padėti jiems įgyvendinti įsipareigojimus valstybei. Politikos mokslas nėra labai tiksli disciplina, nėra visuotinai priimtų teorijų. Politikos mokslas - plati disciplina ir ji užsiima įvairiais klausimais:
• Politikos teorija (idėjos, vertybės…)
• Politinių institucijų funkcionavimas (parlamentas, teismai…)
• Politinis elgesys (rinkimai, partijos…)
• Viešoji politika (valstybė politika…)
• Lyginamasis politikos mokslas
• Tarptautinė politika
• Politikos mokslo tikslai:
• politinis pasaulio pažinimas
• mokslinių išvadų ir prognozių taikymas, realios politikos poelgiams.
Politikos mokslas, įgyvendindamas tikslus, aprašinėja politinę tikrovę, atkreipdamas dėmesį į esamas problemas, aiškinamoji pakopa- kodėl ir kaip yra, prognozavimas- kada išanalizavus esamą situaciją ir praeity pastebėtas tendencijas, daromos t.t. prognozės, instrumentinė pakopa- atsakoma į praktinius klausimus, kokie turi būti sprendimai, norint pasiekti t.t rezultatus.
Lietuvoje politikos mokslas pradėtas dėstyti 1989m., o iki jų buvo mokslinis komunizmas.
Valstybė. Valstybės kilmės teorijos.
Yra 2 teorinės mokyklos, kurių viena aiškina, kad valstybė yra tokia pati sena kaip ir visuomenė, kita valstybės atsiradimą sieja su t.t. visuomenės santykių raida. Istoriškai pirmoji teorija aiškinanti valstybės atsiradimą, yra teistinė teorija. Atstovas Tomas Akvinietis, teorijos mintis, ta, kad valstybė yra Dievo kūrinys.
Kitos teorijos pagrindinė mintis- varžantis dėl valdžios, naudojant jėgą yra sukuriama valstybė.
Sutarties teorijoje išskiriamos dvi žmogaus būsenos: prigimtinė ir civilizuota. Kuomet žmonės gyvena prigimtinėje būsenoje, gyvena pagal principą “visi yra priešai”, tam kad visuomenė galėtų vystytis, sudaroma visuomenės sutartis, sutariam, kad bus sukuriama valdžia, kuri prižiūrės tos valstybės žmonių gyvenimą. Atsiradus valstybei, žmogus gyvena civilizuotoje būsenoje.
Struktūralizmo teorija: valstybė įsivaizduojama kaip t.t. mechanizmas, kiekvienas padalinys atlieka konkrečią funkciją, kurios reikalingos mechanizmui funkcionuoti.
Marksistinė teorija: mintis ta, kad valstybės atsiradimas siejamas su klasių atsiradimu ir darbo pasidalijimu.
Valstybės sąvoka ir funkcijos.
Valstybė yra ypatinga visuomenės politinė organizacija, pasižyminti 5 bruožais:
• Viešoji valdžia, nors manoma, kad valdžia atitrūkusi nuo visuomenės, tačiau ji apima visus visuomenės narius. Valstybė skirtingai nei kitos politinės organizacijos atstovauja visą visuomenę.
• Teritorinis vientisumas- atsiradus valstybei, giminystės ryšius pakeičia teritoriniai ryšiai. Valstybė yra teritorinė organizacija
• Specialus prievartos aparatas- valdžia savo autoritetui palaikyti atskirais atvejais gali naudoti prievartą.
• Teisė- iki valstybės atsiradimo visuomenės gyvenimą reguliavo papročiai ir tradicijos. Teisė tai žmonių elgesio reguliavimas t.t. normomis ir taisyklėmis, kurias įtvirtina ir saugo valstybė. Teisė į visus žmones žiūri abstrakčiai: visi žmonės traktuojami vienodai.
• Suverenitetas- tai reiškia, kad valstybė savo reikalus sprendžia ir tvarko nepriklausomai ir savarankiškai nuo kitų valdžių. Suverenitetas atsiranda kartu su valstybe. Praradus suverenitetą valstybė nustoja egzistuoti, jos suvereni valdžia pereina kitai valdžiai.

Raktiniai žodžiai

• valstybes kilmes teorijos
• politikos teorija
• valstybės kilmės teorijos