Pilietis ir įstatymas pagal Sokratą

Tema	Filosofija
Tipas	Analizė
Aprašymas	Sokratas - vienas iš pirmųjų filosofų, kurių pagrindinis objektas - žmogus. Sokratas atmetė gamtos mokslus, nusprendæs, kad jie nenaudingi žmogui. Juk net jei žmogus suprastų, kaip vyksta gamtos reiškiniai, jis vis tiek negalėtų nieko pakeisti. Todėl Sokratas visą savo dėmesį sutelkė į žmogų ir mokslai apie žmogų jam atrodė daug svarbesni : jie padeda žmogui pažinti save ir savo darbus, aiškina santykį tarp valstybės, piliečio ir įstatymo.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	1109
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Sokratas buvo vienas iš tų filosofų, kurie savo filosofiją taikė praktiškai, t.y. visas jo elgesys niekada neprieštaravo toms idėjoms, kurias jis aiškino kitiems. Tai akivaizdžiai atsispindi nagrinėjant Sokrato teismo procesą bei jo atsisakymo pabėgti iš kalėjimo motyvus.
Kaip tikriausiai visi žinome, prieš Sokratą buvo iškeltas teismo procesas. Sokratas bandė įrodyti, kad jam pateikti kaltinimai yra neteisingi, tačiau jam tai nepavyko, valstybė ir įstatymai atsisuko prieš jį ir Sokratas buvo nuteistas mirties bausme. Draugai suorganizavo pabėgimą iš kalėjimo. Kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti valstybės pilietis? Pabėgti iš kalėjimo, t.y. nusižengti įstatymams, tačiau nenustoti filosofavus ar, nepaisant viso to, paklusti įstatymams, kokie neteisingi jie beatrodytų? Sokratas pasirinko pastarąjį variantą, nes tik toks poelgis neprieštaravo jo etikai, kuri teigė, kad bet kokiu atveju “ neteisingas poelgis yra blogis ir gėda tam, kas jį padaro “( Platonas. Kritonas, 49 b ). Sokratas manė, kad “ nereikia nei atsakyti į neteisingumą neteisingumu, nei daryti kam nors bloga, nors ir būtų tekę nuo ko nors nukentėti. “( ten pat, 49 c-d ). Tuo labiau negalima neteisingai elgtis valstybės įsakymų atžvilgiu, nes tik jų dėka egzistuoja valstybė, žmogus tampa piliečiu ir jam užtikrinamos tam tikros teisės. Taigi, būdamas valstybės piliečiu , žmogus turi palaikyti valstybės įstatymus, o ne prieštarauti jiems. Kaip negalima eiti prieš tėvą ar motiną, taip ir prieš valstybę ar jos įstatymus, net jei žmogus patyrė iš jų skriaudą, kad ir tokią, kaip nepelnyta mirties bausmė.
Jei žmogui nepatinka įstatymai, jis gali palikti tą šalį ir išsikraustyti kitur. Tačiau Sokratas išgyveno Atėnuose 70 metų ir jeigu neišvyko iki šiol, vadinasi, jam patiko ir įstatymai, ir visa valstybės santvarka, o jeigu taip, tai jis tuo pačiu pasižadėjo tų įstatymų laikytis. Vadinasi, jis negali tų įstatymų nesilaikyti dabar, kai jie atsisuko prieš jį patį.
Iš kitos pusės, Sokratas teigė, kad jei dabar pabėgtų iš kalėjimo, tai tuo pačiu prisipažintų kaltas. Be to, jam, visą gyvenimą mokiusiam žmones teisybės ir geradarystės, dabar nederėtų prieštarauti pačiam sau, savo mokymui ir, bijant mirties, bėgti iš kalėjimo.
Ir dar, kurgi jam rasti naują tėvynę, jei savojoje jis ėjo prieš jos įstatymus?

Išvados. Kai kurios Sokrato idėjos, kaip ir piliečio atsakomybė prieš valstybę ir įstatymą, išliko aktualios iki šių dienų. Mano manymu, jis buvo teisus, sakydamas, kad pilietis turi paklusti savo valstybės įstatymams. Juk įstatymai tam ir kuriami, kad juos vykdytų, nes priešingu atveju tų įstatymų visai nereikėtų. Bet ar gali būti taip, kad įstatymas yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas žmonėms? Manau, kad taip, juk įstatymus kuria taip pat žmonės, o žmonėms būdinga klysti. Bet jei įstatymas yra blogas, tai dar nereiškia, kad jo reikia nepaisyti. Tokiu atveju, Sokratas siūlo ne bandyti apeiti tą įstatymą, o stengtis jį pakeisti.
Kaip matome, Sokrato mintys ir idėjos iš tiesų nesensta. Jo mokymas padarė didžiulę įtaką visai vėlesnei filosofijai, nemažai filosofų toliau plėtojo jo idėjas.

Raktiniai žodžiai

• pilietis
• sokratas
• sokrato mintys