Organizavimas 3

Tema	Vadyba
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Į pagalbinę gamybą ir gamybos aptarnavimą įeina įrankių ūkis, remonto ūkis, energetinis ūkis, vidinis transportas, sandėlių ūkis, kokybės kontrolė. Pagrindinis tikslas: užtikrinti pagrindinių procesų nenutrūkstamumą, laiku ir kokybiškai bei minimaliomis išlaidomis atlikti visus reikiamus pagalbinės gamybos ir aptarnavimo darbus, siekiant didžiausio socialinio bei ekonominio efektyvumo.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	2875
	Parsisiųsti14 KB

Išsamus aprašymas

Uždaviniai: numatyti galimus gamybos proceso sutrikimus ir operatyviai juos pašalinti; turi atitikti techninių-ekonominių, technologinių ir organizacinių darbų reglamentą: turi būti lankstūs, mobilūs-pritaikyti prie mobilios pagrindinės gamybos ir apskritai sudaryti geras sąlygas gaminti geros kokybės produkciją minimaliomis pagrindinės gamybos išlaidomis.5.1.Ką apima (kas įeina) pagalbinė gamyba ir gamybos aptarnavimas ir koks jos pagrindinis tikslas, uždaviniai. Į pagalbinę gamybą ir gamybos aptarnavimą įeina įrankių ūkis, remonto ūkis, energetinis ūkis, vidinis transportas, sandėlių ūkis, kokybės kontrolė. Pagrindinis tikslas: užtikrinti pagrindinių procesų nenutrūkstamumą, laiku ir kokybiškai bei minimaliomis išlaidomis atlikti visus reikiamus pagalbinės gamybos ir aptarnavimo darbus, siekiant didžiausio socialinio bei ekonominio efektyvumo. Uždaviniai: numatyti galimus gamybos proceso sutrikimus ir operatyviai juos pašalinti; turi atitikti techninių-ekonominių, technologinių ir organizacinių darbų reglamentą: turi būti lankstūs, mobilūs-pritaikyti prie mobilios pagrindinės gamybos ir apskritai sudaryti geras sąlygas gaminti geros kokybės produkciją minimaliomis pagrindinės gamybos išlaidomis. 5.2. Įrankių ūkio pagrindiniai uždaviniai. Kas juos ir kaip įgyvendina? Uždaviniai: kuo mažiausiomis išlaidomis be pertrūkių ir laiku aprūpinti cechus, barus bei darbo vietas geros kokybės reikiamos nomenklatūros patvariais įrankiais bei technologine įranga. Įgyvendina: įrankių ūkio skyrius, biuras, centrinis įrankių sandėlis, cechų ir barų įrankinės, įrankių cechas, baras, įrankių galandimo baras, dirbtuvės, skyrius; kiti padaliniai. Mažose įmonėse šiuos darbus gali atlikti techninio skyriaus darbuotojai. Kaip įgyvendina: turi numatyti įv.rūšių įrankių ir technologijos įrangos poreikį: stebėti ar tinkamai šis poreikis atliekamas; pagrįsti specialios įrangos projektavimo būtinumą;ją projektuoti; parinkti atitinkamas aprūpinimo įrankiais formas, organizuoti įrankių techninį tiekimą, apskaitą ir sandėliavimą, taip pat jų gamybą ir remontą bei galandimą; nustatyti įrankių ir specialios įrangos restauravimo bei modernizavimo galimybes. 5.3. Kaip nustatomas įrankių poreikis ir kas jį nustato? Įrankių ir įrangos poreikis gamybos programai nustatomas vadovaujantis jų sunaudojimo normomis. Jos nustatomos įv.būdais, atsižvelgiant į gamybos tipą, naudojamų įrankių ypatumus, jų eksploatavimo sąlygas. Gaminant masiškai ir didelėmis serijomis, taikomos labiau detalizuotos, o vietinės ir gamybos mažomis serijomis sąlygomis – sustambintas normas. Tiksliausiai nustatoma tiesioginio apskaičiavimo metodu: kiekvienos rūšies, tipo ir matmens įrankių poreikis apskaičiuojamas atskirai, nes jų patvarumo normos skiriasi. Taikant supaprastintą įrangos apskaičiavimo metodą, apskaičiuojama kiekvienos rūšies įrankių sunaudojimo norma tam tikro tipo įrengimų 1000 valandų darbo laikui. Dar labiau sustambinta yra patyrimo statistinis metodas, kai nustatomas įrankių sunaudojimo limitas litais 1000 gamybos apimties litų, normavalandžių. Norma paprastai nustatoma, pakoregavus praėjusių metų pasiektą lygį. Įrankių pirkimo-gamybos struktūrą nustato patyręs už šį darbą atsakingas darbuotojas. 5.4. Kokios būna įrankių atsargos ir kaip jos apskaičiuojamos? Kad būtų galima be pertrūkių aprūpinti gamybą įrankiais ir įranga, įmonėje tam tikslui sudaromos atsargos. Jų yra išskiriami 3 lygiai: minimali atsarga, užsakymo taškas, maksimali atsarga. Minimali atsarga (draustinė-rezervinė) – tai toks minimalus įrankių kiekis, kuris nuolat turi būti įmonės sandėlyje, kad įmonė galėtų ritmingai dirbti, ir sutrikus normaliam įrankių tiekimui. Ji nustatoma, atsižvelgiant į tai, koks įrankių dienos poreikis (nd) ir kiek dienų reikia įrankiams skubiai pristatyti arba skubiai pagaminti (tsk): Nmin=nd*tsk. Užsakymo taškas - tai toks įrankių ir įrangos kiekis, kuriam esant reikia užsakyti eilinę partiją: Nut=nd*tu+Nmin, tu – dienų skaičius, reikalingas įrankiams normaliai pristatyti ar pagaminti, t.y. įrankių atsargų papildymo periodiškumas dienomis. Maksimali atsarga – tai toks maks.įrankių ir įrangos kiekis, kurį įmonei ekonomiškai tikslinga turėti, kad galėtų nuolatos tolygiai ir nenutrūkstamai tenkinti gamybos poreikius, net ir laikinai sutrikus tiekimui : Nmax=Np+Nmin, Np-gaunamas įrankių partijos dydis, vnt.Gaunamųjų įrankių ir įrangos partija sudaro vadinamąją einamąją įrankių atsargą, kuri normalaus tiekimo laikotarpiu mažėja nuo maksimaliosios atsargos lygio iki minimalios atsargos lygio. 5.6. Kaip gali būti organizuojamas įrankių išdavimas į darbo vietas ir paėmimas iš jų? Įrankiai ir įranga darbininkams išduodami bei iš jų paimami centralizuotai arba decentralizuotai. Centralizuotai į darbo vietas įrankiai tiekiami, kai gaminama masiškai ir didelėmis serijomis. Į darbo vietas pristato bei iš jų paima įrankinės darbuotojai.Yra 2 centralizuoto darbo vietų aprūpinimo įrankiais ir įranga formos: aktyvioji ir priverstinė. Aktyvusis aprūpinimas – kai pagal iš anksto sudarytą įrangos keitimo grafiką įrankinėje sukomplektuota įranga pristatoma į darbo vietas, kur pakeičiama į planuotą įrangą. Priverstinio įrangos keitimo formos atveju panaudotas įrangos komplektas periodiškai pagal grafiką pakeičiamas nauju, nepriklausomai nuo jo tikrosios būklės. Decentralizuotai darbininkams įrankiai išduodami rankinėse, jie patys pasiima ir grąžina. Nuolat naudoti darbininkams įrankiai išduodami pagal įrankių knygutes arba pagal raštiškus meistro reikalavimus. Laikinai naudoti įrankiai išduodami pagal žetonus, kurių darbuotojas keletą gauna kartu su tabelio numeriu. Įrankinės darbuotojas, išduodamas įrankį, žetoną pakabina į įrankio vietą arba padeda ant stelažo vietoj prašomo įrankio.
5.7. Remonto ūkio pagrindiniai uždaviniai ir kas juos realizuoja? Pagrindiniai uždaviniai: išaiškinti susidėvėjusius įrengimus, mašinas, mechanizmus; atlikti planinius ir avarinius remontus bei techninius aptarnavimus; kiek galima sutrumpinti prastovas dėl remonto; montuoti naujau įsigytus, gautus ar pačių pagamintus įrengimus; atlikti įrengimų modernizavimą; laiku užsakyti iš kitur gaunamas atsargines detales, mazgus; organizuoti jų tiekimą, saugojimą; organizuoti negaunamų detalių ir mazgų gamybą savo įmonėje; planuoti ir organizuoti techninio aptarnavimo ir remonto darbus; paruošti ir įgyvendinti priemones, didinančias remonto darbų efektyvumą; palaikyti ryšius su įrengimų tiekėjais. Realizuoja: visi įmonės padaliniai , kurie organizuoja įrengimų priežiūrą, remontą bei techninį aptarnavimą, numato netikėtus įrengimų gedimus; imasi priemonių, kad jų būtų išvengta. 5.8. Apibūdinkite kurią nors remonto sistemą, jos esmę, žinomus normatyvus. Daugelyje įmonių veikia planinio profilaktinio remonto ir racionalaus eksploatavimo (PPR) sistema. Tai visuma organizacinių ir techninių priemonių, skirtų įrengimams planingai bei profilaktiškai apžiūrėti, aptarnauti ir remontuoti, kad jie per greit nesudiltų ir nuolat būtų tinkami dirbti, kad neįvyktų avarijų. PPR sistemoje pagal darbų turinį ir apimtį išskiriami 3 rūšių remontai: mažasis, vidutinis ir kapitalinis. Pagrindiniai PPR normatyvai yra : remonto sudėtingumo kategorija, remonto vienetas, remonto ciklas, jo struktūra, laikotarpio tarp remontų trukmė, darbo imlumo, medžiagų, atsarginių detalių sąnaudos normatyvai. Remonto sudėtingumo kategorija apibūdinama įrengimo mechaninės ir elektrinės dalies remonto darbų sudėtingumu, kurį lemia įrengimo konstrukciniai ir techniniai ypatumai. Mechaninės dalies etalonu laikomos tekinimo-sriegimo staklės 1K62, kurios priskiriamos 11-ai remontinio sudėtingumo kategorijai. Elektrotechninių įrengimų elektrinės dalies etalonas yra 0,6kW galios asinchroninis variklis trumpai sujungtu rotoriumi. Įrengimų mechaninės ir elektrinės dalies remontinio sudėtingumo grupė parodoma atitinkamuose normatyvuose, jei tokių nėra – pagal analogiją, pritaikius atitinkamus koeficientus. 5.9. Kas tai yra remonto ciklas, jo struktūra? Kas į jį įeina ir kaip jis nustatomas? Remonto ciklas – tai laikas nuo įrengimo eksploatacijos pradžios iki pirmo kapitalinio remonto arba tarp dviejų gretimų kapitalinių remontų. Į remonto ciklą įeinančių remontų skaičius bei jų nuoseklumas sudaro remonto ciklo struktūrą. Į remonto ciklą įeina kapitaliniai, einamieji, vidutiniai remontai bei apžiūros. Remonto ciklo trukmė gali būti apskaičiuota taip: Trc=Trcn*k1*k2*k3*k4*…, kur Trcn – normatyvinė remonto ciklo trukmė, staklių valandomis, k1– koef., įvertinantis gamybos tipo įtaką, k2– koef., įvertinantis apdirbamąją medžiagą, k3– koef., įvert.įrengimų eksploatavimo sąlygas, k4-koelf.,įvert.įrengimo masės charakteristikas. 5.10. Kas numatoma planuojant remonto darbus? Kas ir kaip pavaizduojama planuose? Planuojant remonto darbus numatomi planuojamieji aptarnavimai bei remontų rūšys, jų darbo imlumas, kiekvieno įrengimo planinės prastovos, kiekvieno cecho ir visos įmonės remonto darbų apimtis. Taip pat numatomas remontui reikalingų medžiagų, atsarginių dalių, detalių kiekis, jų vertė, darbuotojų skaičius, visos remonto išlaidos. Šių planų pagrindu sudaromos užduotys remonto tarnybos darbuotojams, atliekamas techninis ir organizacinis remonto darbų paruošimas. 5.11. Kaip gali būti organizuojami remontai? Priklausomai nuo remonto darbų centralizavimo laipsnio, įmonėje išskiriamos 3 remonto organizavimo formos: centralizuota, decentralizuota ir mišri. Centralizuota: visi planiniai remonto aptarnavimo darbai atliekami remonto cecho jėgomis. Decentralizuota: visi remonto darbai atliekami cechų remonto tarnybos, cechų remonto dirbtuvės jėgomis, vadovaujant cechų mechanikams. Mišri: visi gaišlūs darbai atliekami remonto cecho jėgomis, o kiti darbai – remonto tarnybos bei cechų remonto dirbtuvės jėgomis. Remonto organizavime išskiriami 2 etapai: paruošiamasis ir įrengimo remonto. Paruošiamojo etapo metu kruopščiai pasiruošiama įmonės remonto darbams ir konstrukciniu ir technologiniu ir materialiniu požiūriu. Įrengimų remonto etapas gali būti atliekamas 3 būdais: remiantis standartine, poapžiūrine bei periodine remonto sistema. Remonto darbai dažniausiai organizuojami brigadiniu principu. Labai efektyvios specializuotosios ir kompleksinės brigados. 5.12. Kaip nustatysite reikiamas Jūsų veiklai energijos rūšis ir jų apimtis? Pramonės įmonėse energetikos ūkio sudėtis priklauso nuo gamybos masto, produkcijos energijos imlumo, technologijos procesų, jų mechanizavimo ir automatizavimo lygio, regiono, kuriame yra įmonė, aprūpinimo sąlygų. Būtinas kuro ir elektros energijos kiekis gamybai nustatomas atsižvelgiant į konkrečias gamybos sąlygas bei optimalius įrengimo darbo režimus. Pramonės įmonėse naudojamos sustambintos bei diferencijuotos energijos sąnaudų normos. Sustambintos energijos naudojimo normos nustatomos barams, cechams, įmonėms. Įmonėse energijos sunaudojimo normos dažniausiai nustatomos gaminamos produkcijos natūriniam, sąlyginiam natūriniam vienetui arba 1000-čiui litų produkcijos. Diferencijuotose energijos normose nustatoma kiek energijos gali būti sunaudota tam tikriems agregatams, detalėms, produkcijos vienetui. Dėl laiko stokos dažniausiai naudojamai svarbiausių rūšių energijai taikomos diferencijuotos, o kitai – sustambintos formos. Praktiškai energijos poreikis dažnai apskaičiuojamas patyrimo statistiniu būdu, imant pagrindu pakoreguotą praėjusių metų lygį. Esant energijos deficitui, energijos ištekliams nustatomi limitai, kuriuos viršijus, mokamos baudos.
5.13. Kokie medžiagų ūkio pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir kas juos sprendžia? Du pagrindiniai tikslai: 1.racionalus sandėliavimas, medžiagų valdymas ir paskirstymas, nedideli medžiagų ūkio kaštai 2. aukštas aprūpinimo ir tiekimo lygis. Pagrindiniai uždaviniai: aprūpinimas, valdymas ir sandėliavimas bei medžiagų paskirstymas. Tinkamas šių uždavinių sprendimas leidžia sumažinti įrengimų, darbuotojų prastovas, padidinti gamybos tolygumą, likviduoti viršpamaininius, o kartu mažina negamybines išlaidas, užtikrina darbo našumo didėjimą ir produkcijos savikainos mažėjimą. Sprendžia medžiagų ūkis. 5.14. Kai g.b. nustatomas reikiamas medžiagų kiekis (kokiais būdais ir kaip)? Medžiagų kiekis planuojamas įv.metodais, kurie pasirenkami priklausomai nuo paskirties ir medžiagų vartojimo ypatybių.Dažniausiai planuojama tiesioginio apskaičiavimo, patyriminiu statistiniu, analogijos metodu, tipinių atstovų, dinaminių koeficientų metodais. Skaičiuojant tiesiogiai pagal nustatytus naudojimo normatyvus gaminamos produkcijos žaliavų ir medžiagų poreikis (Mm) g.b. apsk.pagal f.:Mm=nt*ni, Ni-i-ojo gaminio metinė gamybos apimtis; ni-medžiagos naudojimo norma i-tajam gaminiui; i=1,2,3,…m-gaminių nomenklatūra, kam naudojama ši medžiaga. Dinaminių koeficientų metodas tinka pagalbinių ir pagrindinių medžiagų poreikiui apskaičiuoti.Mm=Mf*ig*im; Mf-faktiškas medžiagų sunaudojimas praėjusiu laikotarpiu, ig- gamybos programos pakitimo indeksas; im-medžiagų sunaudojimo normų vidutinio sumažėjimo indeksas.Taikant analogijos metodą, nauji gaminiai atitinkamais koeficientas prilyginami tiems gaminiams, kurių medžiagų sunaudojimo normos jau pagrįstos: Mm=nmb*Nn*kmg; nmb-medžiagų sunaudojimo norma analogiškam baziniam gaminiui; Nn-planuojamoji naujo gaminio gamyba; kmg-koef.,įvertinantis naujo gaminio medžiagos sunaudojimo ypatybes.
Daugianomenklatūrinės gamybos medžiagų poreikis nustatomas pagal tipinį objektą:
Mm=nmt*Ntv; nmt-medžiagų sunaudojimo normos tipiniam objektui; Ntv-gamybinės progr.apimtis.Tikslus poreikio apskaičiavimas reikalauja daug laiko, todėl šį procesą reikia kompiuterizuoti. 5.15. Kokias žinote medžiagų atsargas ir kaip jos g.b. nustatomos? Gamybos atsargos, priklausomai nuo jų paskirties ir jų dydį lemiančių veiksnių, skirstomos į einamąsias, paruošiamąsias ir draustines (rezervines). Einamoji atsarga tenkina einamąjį gamybos poreikį tarp eilinių tiekimų.Jos dydis priklauso nuo medžiagos vidutinės paros sunaudojimo normos bei tiekimo periodiškumo. Maksimali einamoji atsarga nustatoma, vidutinę paros sunaudojimo normą padauginus iš vidutinės tiekimų trukmės. Paruošiamoji atsarga apskaič.: Ap=npr*tp; Ap-paruošiamoji atsarga; npr-paros sunaudojimo norma; tp-medžiagos paruošimo gamybai trukmė, dienomis. Draustinė atsarga (Ad) apskaič.: Ad=npr*tsk; tsk-skubaus medžiagų pristatymo trukmė, dienomis. Įmonėse g.b.sudaromos sezoninės medžiagų atsargos. Išskiriama maksimali, minimali, vidutinė atsarga bei užsakymo taškas.Vidutinė atsarga apskaičiuojama: Av=(Amin+Amax)/2. Užsakymo taškas apskaič.:Aut=Ad+Ap+tu*npr; tu-laikas nuo užsakymo momento iki eilinės medžiagų partijos gavimo, dienomis. 5.16. ABC grafiko esmė ir jo taikymas. ABC grafikas yra l.svarbi medžiagų valdymo pagalbinė priemonė. Jis leidžia nustatyti skirtingų medžiagų skirtingus valdymo lygius. ABC analizė atliekama pagal medžiagų atsargų būklę tam tikram laiko momentui ir pagal medžiagų sunaudojimą per tam tikrą laiką. Analizė atliekama tokia tvarka: suskirstomos visų rūšių medžiagos pagal kiekį ir vertę; nustatomas kiekvienos medžiagos sunaudojimo lygis, palyginti su bendru medžiagų sunaudojimu; medžiagos rūšiuojamos pagal naudojimo lygį; išskiriamos apibendrinančios naudojimo vertės; vaizduojamas skaičiuotinas, grafinis rezultatas. ABC analizės rezultatas – tai visų medžiagų rūšių suskirstymas pagal didėjantį sąnaudų lygį, rodantį atskirų medžiagų reikšmingumą, palyginti su bendromis sąnaudomis. ABC analizė gali būti pritaikoma ne tik tiekimui, bet ir realizavimui. Ji leidžia diferencijuoti darbų apimtį priklausomai nuo numatyto rezultato efektyvumo. 5.17. Kaip organizuojamas sandėlių ūkis? Išskiriami 2 pagrindiniai sandėlių organizavimo etapai: 1.sandėlių planavimas ir įrengimas 2.medžiaginių vertybių gavimo,saugojimo ir išdavimo organizavimas.Planuojant sandėlius reikia parinkti sandėlių tipus ir nustatyti sandėlių pajėgumą, numatant centralizavimo ar decentralizavimo, automatizavimo, mechanizavimo lygį bei optimaliai įkomponuoti sandėlius įmonės generaliniame plane. Pagrindinis sandėlių valdymo uždavinys – sekti ir tvarkyti visas sandėliuojamas medžiagas. Vadinasi, turi organizuoti atsargų valdymą, jų papildymą, medžiagų išdavimą į darbo vietas, medžiagų apskaitą. Sandėlių darbo organizavimo pagrindinės operacijos: medžiagų kontrolė ir priėmimas į sandėlį, jų paruošimas saugoti ir saugojimas, apskaita ir išdavimas. Medžiaginės vertybės cechams išduodamos pagal medžiagų reikalavimus arba limitines korteles. Sandėliuose atliekama kiekybinė ir vertinė kontrolė – tai inventorizacija ir medžiagų gavimo bei išdavimo kontrolė. Ji atliekama bent kartą per metus. Organizacinės sandėliavimo priemonės turi užtikrinti, kad medžiaginės vertybės būtų gaunamos ir išduodamos griežtai vadovaujantis principu “pirmas į – pirmas iš”. Pramonės įmonėse ekonomiškai tikslinga plačiau diegti tipinius automatizuotus sandėlius bei automatizuotą sandėlių valdymo sistemą, kuri turi užtikrinti patikimą medžiaginių vertybių atsargų apskaitą bei atiduotų į gamybą medžiagų kontrolę. 5.18. Kokie pagrindiniai vidinio transporto uždaviniai? Įmonės transporto pagrindiniai uždaviniai: nustato gabenamų krovinių apimtį; pagrindžia esamomis sąlygomis tinkamiausių transporto priemonių ir pakrovimo bei iškrovimo mechanizmų poreikį; tinkamai organizuoja krovinių transportavimą; mechanizuoja ir automatizuoja transporto operacijas; šalina gamyboje dėl transportavimo nesklandumų pasitaikančias prastovas.
5.19. Krovinio balanso esmė, taikymo sritys. Krovinių apyvartai apskaičiuoti įmonėje sudaromi krovinių apyvartos balansai, kuriuose vertikaliai nurodomi krovinio siuntėjai, o horizontaliai – jų gavėjai. Balansus reikia sudaryti pagal krovinių rūšis atskiriems cechams, sandėliams ir visai įmonei. Vadovaujantis krovinių apyvartos balansais bei įmonės generaliniu planu sudaromos tarpcechninių krovinių srautų schemos. Jų analizė padeda išvengti neracionalių vežiojimų, pasiekti, kad kroviniai būtų gabenami tiesiasroviškai. 5.20. Kaip gali būti organizuojami krovinių pervežimai? Sudaroma bendra techniškai ir ekonomiškai pagrįsta visų transportavimo ir pakrovimo bei iškrovimo operacijų technologija, t.y. nustatoma ne tik krovinių nomenklatūra, bet ir gabenimo maršrutai. Priklausomai nuo krovinių srautų skiriami tarpcechiniai ir vidiniai cechų-tarpoperaciniai krovinių pervežimai. Tarpcechiniai pervežimai darbų centralizavimo požiūriu gali būti centralizuoti, necentralizuoti ir mišrūs. Vidaus cecho tarpoperaciniai krovinių pervežimai organizuojami atsižvelgiant į gamybos tipą bei gaminamos produkcijos ypatumus. Siekiant sumažinti įmonės vidaus transporto darbų apimtį, reikia stengtis cechus ir sandėlius įmonės teritorijoje išdėstyti gamybos proceso eigos nuoseklumu, kuo labiau priartinti sandėlius prie cechų vartotojų. Įmonėse yra 2 maršrutinės krovinių pervežimo sistemos: švytuoklinė ir žiedinė. Parenkant maršrutinio krovinių pervežimo sistemą, reikia atsižvelgti į transportavimo ir krovimo darbų technologiją ir parinkti ekonomiškiausią pagal pasirinktą optimalumo kriterijų. Švytuoklinė krovinių pervežimo sistema dažn.naudojama vienodam krovinių srautui gabenti tarp dviejų punktų. Efektyvesnė abipusės švytuoklės forma. Žiedinė sistema naudojama kroviniams vežioti tarp keleto ar daugiau pastovių punktų, tarp kurių yra vienodi krovinių srautai (cikliniai maršrutai). Organizuojant tarpcechinį krovinių pervežimą pagal maršrutines sistemas, stambiose įmonėse sudaromi krovinių gabenimo tvarkaraščiai. 5.21. Kaip g.b. apskaičiuojamas reikiamas transporto priemonių skaičius? Transporto priemonės įmonėje parenkamos atsižvelgiant į krovinių transportabilumą ir jų gabenimo sąlygas. Parinkus transporto priemonės rūšį, numatoma, kiek tokių priemonių reikės kiekvienam krovinių srautui. Nustatoma vidutinė paros krovinių apyvarta (Qpr) tonomis: Qpr=Qm*kan/Ddn; Qm-metinė krovinių apyvarta; kan–koef., įvertinantis apyvartos netolygumą; Ddn-darbo d.skaič.per metus. Įvertinus vidutinę vienos transporto priemonės reiso trukmę (tr)valandomis, transp.priemonės keliamąją galią (qtr) tonomis, transp.priemonės darbo trukmę per pamainą (tpm) valandomis, jos keliamąją galią ir darbo laiko panaudojimą, apskaič.transporto priemonių skaičius: Ntr=Qpr*tr/qtr*tpm*kq*kl; kq-koef.,įvertinantis transporto priemonės keliamosios galios panaudojimą; kl-koef., rodantis, kaip panaudojamas transporto priemonės darbo laikas.

Raktiniai žodžiai

• abc analize
• gamybos proceso organizavimas
• gamybos medžiagų apskaita