Organizacijos žinių valdymo modelis

Tema	Informatika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Šiuo metu viena iš ypač sparčiai besivystančių informacinių technologijų yra žinių valdymas. Vis dažniau organizacijose ieškoma būdų atvaizduoti turimas žinias, užtikrinti įmonės darbuotojams priėjimą prie jų, apsaugoti organizacijos žinių bazę nuo išorinio pasaulio intervencijos. Organizacijose iškyla žinių valdymo problema. Taigi, šiame straipsnje mėginsiu apžvelgti žinių valdymo modelio esmę, sudarymo principus, žinių valdymo procesus, ŽVM reikšmę organizacijos veikloje.
Patalpinta	2005-05-19
Parsisiuntė	2587
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Galima išskirti tokius organizacijos žinių valdymo tikslus:
1. Padidinti įmonės darbuotojų žinių kiekį;
2. Padidinti jų galimybes dalintis organizacijoje tomis žiniomis;
Šie tikslai kartu yra ir kiekvienos šiuolaikinės organizacijos tikslai. Organizacijos žinių valdymui turi būti sudaromas žinių valdymo modelis (ŽVM).
Organizacijos žinių valdymo modelis (ŽVM) [1] yra hierarchinis taisyklių tinklas, kuris įgalina agentą paaiškinti ir prognozuoti įvykius bei sąveikos modelius įmonės žinių ir žinių valdymo procesuose ir įmonės aplinkoje. ŽVM modelis atvaizduoja ar modeliuoja įmonės natūralią žinių valdymo sistemą (NŽVS), kurios neapibrėžia joks projektas. Kompiuterinė (arba dirbtinė) ŽVS konceptuaiai skiriasi nuo kitų organizacijos komponentų. Kompiuterinę ŽVS sudaro kompiuteriai, programinė įranga, komunikacijos priemonės. Jos tikslas – palaikyti žinių ir žinių valdymo procesus, vykstančius natūralioje ŽVS. Galima išskirti tokius pagrindinius žinių valdymo procesus:
1. Žinių kūrimas ir rinkimas;
2. Žinių saugojimas atmintyje ir jų valdymas;
3. Žinių modifikavimas ir versijų valdymas;
4. Žinių saugumo užtikrinimas ir prieigos prie jų apribojimas;
5. Žinių perdavimas, paskirstymas, platinimas
Organizacijos Žinių Modelis turi remtis egzistuojančiu organizacijos modeliu ir jį papildyti:
OŽVM’e turi būti įvertinti: aktoriai-žinių gamintojai ir vartotojai; žinių objektai; žinių apdorojimo funkcijos. Žinių modelis turi apimti tiek struktūrizuotus, tiek nestruktūrizuotus duomenis, saugomus duomenų bazėse, duomenų sandėliuose (angl.: warehouses), dokumentų valdymo sistemose ar tobulesnėse turinio bei žinių valdymo sistemose.
Organizacijos žinių modelis turėtų parodyti, kokie yra subjektai, kokias žinias jie platina, kokios žinių apdorojimo funkcijos yra organizacijoje. Veikanti žinių valdymo sistema turi suteikti galimybę kiekvienam vartotojui: sužinoti, kur ir kokios žinios organizacijoje egzistuoja; rasti ir skaityti tas žinias; pačiam kurti ir platinti žinias. Tokio lygio galimybes teikia programinė įranga, vadinama informacijos portalais.
Organizacijos informacijos portalai [2] yra taikomosios programos, kurios “atrakina” organizacijoje saugomą informaciją vidinei ir išorinei prieigai ir suteikia vartotojui vieną kanalą, kuriuo jis gali pasiekti visą personalizuotą informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui. Tai integruotos programos, kurios sujungia, suderina, valdo, analizuoja ir skirsto informaciją organizacijos viduje ar išorėje. Jos apima veiklos analizę, turinio valdymą, duomenų sandėlius ir centrus, duomenų valdymą. Informacijos portalo vartotojas naudojasi interneto naršykle. Savo darbastalyje jis mato jam reikalingus organizacijos asmenis, žinių turinį, gali pamatyti tas žinias, susisiekti su tais žmonėmis, bendrai kurti žinias, jas platinti, mokytis. Tokių programų paketų dar nėra daug. Tačiau link tokių sistemų vystosi dokumentų valdymo sistemos, kurių aukštesnis lygis yra turinio valdymo sistemos ir po to – žinių valdymo sistemos.
Kompiuterizuojant įmonės žinių modelį, susiduriama su integravimo problema. Kompiuterinė žinių valdymo sistema turi užtikrinti vieningą prieigą prie įvairiausių informacijos šaltinių; struktūrizuotų ir nestruktūrizuotų duomenų bazių, multimedia, įvairiausių failų,. Tai reiškia, kad reikia integruoti įvairias programas ir duomenų bazių valdymo sistemas. Šį faktą reikia įvertinti, pasirenkant paketą žinių modelio realizavimui.
Šiuo metu pilna paketų analizė dar neatlikta. Lietuvoje labiausiai paplitęs dokumentų valdymo paketas yra Lotus Notes, kuris dar netenkina žinių valdymo sistemoms keliamų reikalavimų, tačiau šis paketas vystomas ir su juo jau daug ką galima padaryti.

Raktiniai žodžiai

• žinių valdymas
• ziniu valdymas
• žinių objektai