MOKU.LT pradinis puslapis

Opaligė

Tema Medicina
Tipas Konspektas
Aprašymas Opaligė — nereta ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų liga. Sergamumas opalige tūkstančiui vaikų l,2±0,3. Beveik 40% suserga ikimokyklinio amžiaus vaikų. Berniukai ir mergaitės iki 12 metų serga vienodai dažnai.
Patalpinta 2005-07-08
Parsisiuntė 794

Išsamus aprašymas

Susirgti opalige didelės įtakos turi netinkama mityba, genetiniai faktoriai, stresinės situacijos, gydymas ulcerogeniniais medikamentais ir kt. Skiriamos trys opaligės etiologinių faktorių grupės: 1) faktoriai, neigiamai veikiantys bendrą organizmo reaktyvumą; 2) mažinantys gleivinės atsparumą; 3) skatinantys agresijos faktorių poveikį.
Klinika. Opaligei būdinga cikliškai recidyvuojanti eiga. Klinika priklauso nuo opos lokalizacijos ir vaiko amžiaus. Opa dažniausiai atsiranda dvylikapirštės žarnos stormens srityje. Kai opa yra dvylikapirštėje žarnoje, vyrauja „alkio" skausmai, ypač naktį, rėmuo, hiperacidiškumo reiškiniai, skausmai piloroduodeninėje srityje. Kai būna skrandžio opa, skausmai atsiranda po valgio, vyrauja dispepsiniai reiškiniai, skauda epigastriumo srityje. Hiperacidiškumo nebūna.Šviežios opos stadijoje būna raiškūs „alkio" skausmai. Po valgio praėjus 3—4 valandoms, pradeda skaudėti piloroduodeninėje srityje (vidurinėje pilvo dalyje tarp bambos ir krūtinkaulio kardinės ataugos). Skausmai gali iradijuoti į dešinę ar kairę pilvo pusę. Jų pobūdis įvairus, pavalgius sumažėja. Būdinga piloroduodeninės zonos odos hiperestezija, vietinis skausmingumas. Ligoniai atsirūgsta rūgščiai, kartais vemia, juos vargina rėmuo.Šioje stadijoje budingas didelis bazinis skrandžio sulčių rūgštingumas. Tiriant rentgenologiškai, matomi tiesioginiai ir netiesioginiai opos simptomai: niša, uždegiminis volas, gleivinės raukšlių konvergencija, skrandžio tonuso bei evakuacijos pakitimai. Tiriant endoskopu, matoma paburkusiais kraštais, ovali, įvairaus didumo opa, kurios dugne yra pilkų apnašų. Aplink gleivinė hiperemiška, gali būti erozijų. Šviežios opos stadija trunka 2 savaites ir ilgiau.
Antrojoje (opos epitelizacijos) stadijoje skausmų intensyvumas ir ritmas silpnėja. Silpnėja rūgštinės dispepsijos požymiai. Tiriant endoskopu, matomas besivalantis opos dugnas, mažėja opos kraštų paburkimas ir gleivinės pakitimai. Šios stadijos trukmė — 2— 3 savaitės.
Trečiojoje opos defekto gijimo (remisijos) stadijoje skausmai ir dispepsijos požymiai neryškūs, gleivinės defektas užgijęs, bet gleivinė dar būna pakitusi.
Klinikinės endoskopinės remisijos stadijoje (ketvirtoji stadija) gali likti dvylikapirštės žarnos pakitimai (stormens deformacija).
Opaligės komplikacijos yra šios: kraujavimas iš opos, penetracija, perforacija, dvylikapirštės žarnos stormens deformacija.
Diagnozė. Vaikams diagnozuoti opaligę nelengva. Opaligė dažnai nustatoma tada, kai jos nėra, ir atvirkščiai. Opaligei diagnozuoti padeda šie tyrimai: 1) gerai, kryptingai surinkta anamnezė ir objektyvus ligonio tyrimas; 2) kraujo, šlapimo, išmatų klinikiniai tyrimai, išmatų reakcija su benzidinu; 3) frakcinis skrandžio sulčių tyrimas vartojant įprastą dirgiklį, jei yra indikacijų,— stiprų dirgiklį (histaminą arba pentagastriną), nustatomas pH; 4) ezofagogastroduodenofibroskopija; 5) skrandžio ir dvylikapirštės žarnos rentgenologinis tyrimas.
Diferencinė diagnostika. Opaligę reikia diferencijuoti nuo simptominių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Jos atsiranda, kai esti audinių hipoksija ir sutrinka mikrocirkuliacija. Serga įvairaus amžiaus vaikai. Pasitaiko net naujagimiams, kai būna CNS patologija. Dažniausia simptominių opų priežastis — gydymas ulcerogeniniais medikamentais (kortikosteroidais, acetilsalicilo rūgštimi, rezerpinu). Jos gali atsirasti sunkiai nudegus, sergant meningitu, kepenų ciroze, lėtinėmis plaučių ligomis, po žarnų rezekcijos ir kt. Berniukai ir mergaitės serga vienodai. Dažniau suserga vaikai, kurie yra sirgę ūminėmis virškinimo sistemos ligomis. Simptominėms opoms būdingi profuziniai kraujavimai, dėl kurių vaikai patenka į chirurginius skyrius. Skiriama kraujavimą stabdančios priemonės, medikamentai, skatinantys gleivinės regeneraciją. Vaikai operuojami retai.
Opaligė diferencijuojamą ir nuo lėtinio rūgštinio gastrito (duodenito, gastroduodenito), kuriuo sergant būna ryškesni skrandinės dispepsijos požymiai. Lėtinis rūgštinis gastritas paūmėja pažeidus dietą, režimą. Skausmas būna ne toks intensyvus kaip sergant opalige, o ligos remisijos — ilgesnės, paūmėjimai — trumpesni. Tiriant endoskopiškai ir rentgenu, opos bei jos netiesioginių požymių nebūna.
Sergant lėtiniu gastritu, kai esti sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, vyrauja skrandinės dispepsijos požymiai (šleikštulys, vėmimas, atsirūgimas oru ar pūvančio kiaušinio kvapu). Diagnozuoti padeda rentgenologinis ar endoskopinis tyrimas, skrandžio biopsijos duomenys. Opaligė diferencijuojama nuo funkcinių skrandžio ligų. Jomis sergant, skausmai būna trumpi, mažiau susiję su dietos pažeidimu, lokalizuojasi epigastriume ir po dešiniuoju šonkaulių lanku. Diagnozę padeda nustatyti skrandžio sekrecijos, rentgenoskopinis, ^endoskopinis tyrimai, skrandžio gleivinės biopsijos duomenys.
Tulžies pūslės ir latakų diskinezijos atveju skausmai juntami po dešiniuoju šonkaulių lanku. Jie sustiprėja suvalgius riebaus maisto. Palpuojant būna teigiami Merfio, Ortnerio ir kiti simptomai. Diagnozei nustatyti atliekama frakcinis duodeninis zondavimas, biocheminis tulžies tyrimas, tulžies pūslės echoskopija, cholecistografija.
Gydymas. Opaligei gydyti svarbiausia yra režimas ir dieta. Sergantys opalige vaikai gydomi stacionare. Čia sudaromas optimalus režimas (rami aplinka, pailgintas dienos ir nakties miegas, dažnas patalpų vėdinimas, vėliau — racionalus poilsio ir užsiėmimų organizavimas). Kai būna šviežios opos stadija, vaikas turi gulėti lovoje 3—4 savaites. Antrojoje ligos stadijoje lovos režimas skiriamas 2—3 savaitėms, o trečiojoje — iki praeina skausmai. Taigi stacionarinis gydymas trunka nuo 5 iki 8 savaičių.
Pirmojoje opaligės stadijoje skiriama la dieta 7—10 dienų, antrojoje — 5—7, trečiojoje — 3—5 dienas. Paskui 10—14 dienų skiriama lb, po jos 6—12 mėnesių — 1, vėliau dar 12 mėnesių — 5 dieta.
Opalige sergančiam vaikui svarbu pilnavertis, jo amžių atitinkantis maistas, t. y. jame turi būti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Ligonis maitinamas reguliariai 5—6 kartus per dieną. Dažnai valgant nedidelėmis porcijomis, reguliuojamas virškinimo sistemos spaudimas, mažėja agresijos faktorių poveikis skrandžio gleivinei, gerėja jos regeneracija. Skiriant dietą, atsižvelgiama j vaiko apetitą, skonį. Kai kuriems vaikams galima duoti ir mažiau mechaniškai tausojantį maistą.
Iš vitaminų teigiamai veikia A, B1, B6, B12, C, U ir kt., kurie stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina motorinę ir sekrecinę virškinimo trakto funkcijas. Gleivinės regeneraciją ypač skatina vitaminai A ir U. Pastarojo skiriama po 0,05—0,1 g 3—4 kartus per dieną po valgio. Gydymo trukmė— 1—1,5 mėnesio. Vaikams dažniau skiriami polivitaminai peroraliniu būdu.
Antacidiniai preparatai ir adsorbentai vartojami atsižvelgiant į opos lokalizaciją, skrandžio sulčių sekrecijos ypatybes, virškinimo sistemos motorikos pakitimus. Antacidiniai preparatai neutralizuoja HC1, mažina pepsino aktyvumą, reguliuoja skrandžio bei dvylikapirštės žarnos motoriką. Adsorbentai sudaro gleivinės apsauginę plėvelę, aktyvina gleivių sekreciją, mažina lygiųjų raumenų spazmus, veikia antiseptiškai. Iš šios grupės preparatų teigiamai veikia Magnesii trisilicas, kurio skiriama po 0,25—0,5 g 3—4 kartus, Aluminium hydroxyde — po 0,2—0,4 g 4—6 kartus per parą. Vaikams dažniau skiriami sudėtiniai preparatai.
Almagelio ir almagelio A sudėtyje yra aliuminio hidroksidogelio, magnio hidroksido gelio, dsorbitolio, skonį gerinančių medžiagų. Almagelio A preparate yra gleivinę anestezuojančių medžiagų, todėl jis skiriamas skausmams malšinti. Almagelio duodama po arbatinį šaukštelį 1—2 val.. po valgio 3 kartus per dienąir prieš miegą. Gydoma apie 1 mėnesį. Įrodyta, kad, ilgai skiriantalmagelį, sutrinka maisto medžiagų ir kitų vaistų rezorbcija, todėl jį tikslinga skirti kursais po 2 savaites (Tamulevičiūtė D.,1978). Sis sudėtinis antacidinis preparatas neutralizuoja iki optimalaus lygio (pH 4,0—5,0) padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, slopina pepsino aktyvumą, sudaro apsauginę plėvelę. Dsorbitolis gerina tulžies išsiskyrimą, slopina gastrino sekreciją. Kaikuriems vaikams, geriantiems almagelį, susilaiko viduriai. Tada skiriama 0,25 g magnio oksido. /
Vikalino tabletėse esantis bismutas adsorbuoja pepsiną, stimuliuoja gleivių sekreciją. Magnio ir natrio karbonatai neutralizuoja HC1. Vikalinas atleidžia lygiųjų raumenų spazmus, mažina uždegimą, kraujagyslių sienelių laidumą, tonizuoja žarnų motoriką. Jo skiriama po l/2—1 sutrintą tabletę (užgerti šiltu vandeniu) 3—4 kartus per dieną. Gydymo trukmė— 1—1,5 mėn. Panašiai veikia ir kiti šios grupės preparatai. Iš kitų antacidų vartojama Fosfalugel, Gelusillak, DeNol ir kt. (7 lentelė).
Anticholinerginiai preparatai blokuoja impulsų laidumą periferinėse parasimpatinių nervų sinapsėse (atropinas, metacinas, platifilinas) arba vegetaciniuose ganglijuose (spazmolitinas). Sudėtinio veikimo mechanizmu pasireiškia kvateronas, bantinas, probantinas ir kiti ganglioblokatoriai.
Dažniausiai skiriamas periferinis M cholinoblokuojantis preparatas atropinas, kuris atleidžia spazmus, sumažina skrandžio sulčių sekreciją, HC1 kiekį. Nuo jo susilpnėja skrandžio turinio evakuacija, dėl to ilgiau veikia antacidiniai preparatai. Atropino sulfatas skiriamas 20—30 min. prieš valgį 2 kartus per dieną. Dozuojama individualiai (vidutinė terapinė dozė,— kol pradeda truputį džiūti burna) pagal amžių. Iš pradžių vaistas duodamas parenteraliniu, o vėliau — peroraliniu būdu. Kadangi atropinas sukelia pašalinius reiškinius, vaikams dažniau duodamas sintetinis šios grupės preparatas — metacinas. Metacinas dozuojamas taip: iki 6 metų vaikams — 1 mg, vyresniems — 2 mg 2—3 kartus per parą. Gydymo kursas — 7—10 dienų. Skiriant parenteraliniu būdu, dozės mažesnės. Vartotini ir kiti atropino grupės preparatai (Extr. belladonnae, Platyphyllinum, Bellataminalum ir kt.).
Vaikams duodama ir probantino po 1/2—1 tabletę 3 kartus per dieną prieš valgį ir nakčiai. Šiuo preparatu gydoma tol, kol praeina skausmai.
Ganglioblokatoriai (kvateronas, benzoheksonis) opaligei gydyti skiriami tik stacionare. Dozuojami individualiai pagal amžių. Gydant šiais preparatais, užkietėja viduriai, todėl kartu skiriami vidurius laisvinantys vaistai.
Novokainas yra sudėtinis preparatas, priklauso vietinių anestetikų grupei. Viena iš jo sudėtinių dalių yra dietilaminoetanolis, kuris veikia kaip savotiškas ganglioblokatorius — blokuoja impulsus ir simpatiniuose, ir parasimpatiniuose ganglijuose. Todėl yra panašus į atropino grupės preparatus. Nuo kitos novokaino sudėtinės dalies — paraaminobenzoinės rūgšties (vitamino H)—gerėja audinių trofika, greičiau gyja opos. Peroraliniu būdu skiriamas novokainas sukelia skrandžio gleivinės interoreceptorių nejautrą, sumažina skausmus, šleikštulį, vėmimą (Tamulevičiūtė D., 1965). Skiriama 0,25% novokaino tirpalo po 15—30 ml prieš valgį.
Skausmui malšinti vartojami miotropiniai preparatai (papaverinas, nošpa). Skrandžio sekrecijos jie neveikia. Virškinimo sistemos motoriką reguliuoja cerukalis, reglanas, kurio skiriama jaunesniojo amžiaus vaikams po 0,5—1,0 mg/kg kūno masės per parą, vyresniems — po 1—2 tabletes prieš valgį. Gydymo trukmė — 2 savaitės. Gastroduodeninės srities motoriką reguliuoja eglonilis.
Reparantai — tai preparatai, skatinantys epitelio regeneraciją. Jiems priklauso pirimidino grupės dariniai (metiluracilis, metacilis, pentoksilis). Sie preparatai stimuliuoja gleivinės regeneraciją, baltymų, nukleino rūgščių ir antikūnų sintezę. Metiluracilis dozuojamas taip: iki 1 metų vaikui — 0,05 g, 1—3 metų — 0,08, 3— 8 metų — 0,1— 0,2, 8—12 metų — 0,3—0,5, vyresniems kaip 12 metų — 0,5 g. Skiriama 3—4 kartus per dieną po valgio. Gydymo kursas — 2—4 savaitės.
Oksiferiskorbonas taip pat priklauso reparantams. Sis preparatas yra geležies, natrio, gulono, aloksano rūgšties mišinys. Nuo oksiferiskorbono mažėja skausmas, greičiau randėja opos. Gydymo kursui skiriama 20 injekcijų į raumenis. Gydymo kursai kartojami 2—3 kartus per metus.
Gastrofarmas stimuliuoja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės regeneraciją, reguliuoja virškinimą žarnose. Jo skiriama po '/a—1 tabletę 3 kartus per dieną prieš valgį. Prieš nuryjant tabletes reikia sukramtyti. Gydymo trukmė—1—1,5 mėnesio.
Gastrocepinas slopina gastrino sekreciją, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą ir pepsino kiekį. Tai — acetilcholino receptorių blokatorius.
Likviritonas pasižymi priešuždegiminiu, antispazminiu ir antacidiniu veikimu. Tai saldymedžio šaknies preparatas, skiriamas po 0,1 g 3 kartus per parą. Gydymo trukmė —3—4 savaitės.
Opos gyja nuo karbenoksolono grupės preparatų — KavedS, AlcidV ir kt. Gleivinės epitelio regeneraciją skatina šaltalankio ir kiti aliejai, kurių skiriama po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną. Gydymo trukmė — 2—4 savaitės.
Solkoserilis — raguočių deproteinizuotas kraujo ekstraktas, neturintis antigeninių savybių. Preparatas skatina epitelizaciją, audinių regeneraciją, medžiagų apykaitą. Ypač geras efektas gaunamas, kai šio preparato suleidžiama pro endoskopą apie opą ir kartu apipurškiama šaltalankio aliejumi.
Alantonas, išskirtas iš didžiojo debesylo, mažina kraujagyslių sienelių laidumą, eksudacinius procesus, slopina skrandžio sulčių proteolizinį aktyvumą. Preparato skiriama po 0,05—0,1 g 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo trukmė— 1—1,5 mėnesio.
Opaligė taip pat gydoma H2 histamino receptorių blokatoriais (cimetidinu, tagometu, belametu, ranitidinu ir kt.). Sie preparatai mažina skrandžio sulčių sekreciją ir rūgštingumą. Cimetidino dozė jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams — 400—600 mg, vyresniems— 400—800 mg per parą; skiriama po 1 tabletę (200 mg) po pietų, vakarienės ir prieš miegą. Gydymo trukmė — 3—4 savaitės. Labilios nervų sistemos vaikams skiriami sedatyviniai preparatai, trankviliantai.Gydant opaligę, nereikia skirti daug preparatų (ne daugiau kaip 3—4 vaistus). Tos pačios grupės skiriamas tik vienas vaistas, bet pakankamos trukmės kursais. Vėliau vieni preparatai keičiami kitais.
Gydomoji mankšta — svarbi opaligės, kompleksinio gydymo grandis. Ji gerina CNS funkcijas, didina organizmo atsparumą, skatina virškinimo sistemos kraujotaką, reguliuoja skrandžio sulčių sekreciją. Ligos pradžioje gydomąją mankštą vaikai daro gulėdami lovoje, vėliau — palatoje ir kabinete.
Fizioterapines procedūras galima skirti antrojoje opaligės stadijoje (prieš tai įsitikinus, ar iš opų nekraujuoja). Tai šiluminės procedūros, parafino, purvo, ozokerito terapija, elektroforezė su kalciu, bromu, novokainu, papaverinu, variu ir kitos elektroprocedūros. Opaligei gydyti skiriamos mineralinės ir kitos vonios. Gerų rezultatų gaunama gydant ultragarsu.
Opaligės reabilitacija. Svarbiausia yra pirminė opaligės profilaktika. Didelis dėmesys kreipiamas į rizikos faktorius, kurie gali būti opaligės atsiradimo priežastis. Tai genetiniai faktoriai, nėštumo ir gimdymo patologija, režimo, maitinimo klaidos, fizinės raidos sutrikimai, persirgtos ligos, lėtiniai infekcijos židiniai, ulcerogeninių medikamentų vartojimas ir kt. Rizikos grupės vaikams koreguojami režimo ir maitinimo nukrypimai, skiriamos gydymo ir profilaktinės priemonės.
Tretinės profilaktikos tikslas — apsaugoti vaiką nuo opaligės recidyvų. Jos efektyvumas priklauso nuo visos gydymo sistemos (stacionaras—sanatorija—poliklinika—sanatorinė pionierių stovykla), racionalių reabilitacinių priemonių. Priešrecidyvinio gydymo kursai skiriami atsižvelgiant j kiekvieno vaiko individualias savybes. Pradedant gydymą, 10 dienų skiriamas lovos režimas ir ilgesnis nakties bei dienos miegas. Pirmą savaitę duodama lb dieta, kitas dvi savaites—1, paskui — 5 dieta pagal Pevznerį. Į gydymo kompleksą įtraukiamos fizioterapines procedūros, gydomoji mankšta. Skiriami vitaminai A, B grupės, C, U, pagal indikacijas — antacidai, reparantai, raminamieji medikamentai. Labai svarbu sanuoti lėtinius infekcijos židinius. Priešrecidyvinio gydymo metu tinka šarminiai mineraliniai vandenys („Boržomis", „Smirnovskaja", „Slavianskaja" ir kt.), kurie geriami šilti 1,5—2 vai. po valgio (vienkartinė dozė—3 ml/kg kūno masės).
Dabar siūloma opaligės ir gastroduodenito grupinė dispanserizacijos schema (Mazurin A. V. ir kt., 1982). Vaikai, sergantys lėtiniu gastroduodenitu ir opalige, skirstomi į keturias dispanserines grupes.
Pirmai grupei priklauso ligoniai, kuriems per dvejus metus, neišryškėja klinikinių ligos požymių (tvirtos kompensacijos stadija). Tokie vaikai dispanserizuojami 5 metams tikrinant juos kas 6 mėn., kasmet siunčiami į sanatorines pionierių stovyklas, vietines sanatorijas, mokykloje jiems skiriama pagrindinė fizinio lavinimo grupė.Antrai grupei priklauso ligoniai, kuriems vienus metus nebuvo skausmų, dispepsinių reiškinių (kompensacijos stadija). Tokie vaikai dispanserizuojami 2 metams tikrinant juos kas 3 mėn. Pavasarį ir rudenį skiriami priešrecidyvinio gydymo kursai._ Šios grupės ligonius perkeliant į pirmą dispanserinę grupę, būtinai reikia kliniškai ištirti stacionare. Kasmet vaikai siunčiami į vietines sanatorijas ar sanatorines pionierių stovyklas, mokykloje jiems skiriama paruošiamoji fizinio lavinimo grupė.
Trečiai grupei (subkompensacijos stadija) priklauso ligoniai,, kurie skundžiasi skausmais, dispepsiniais reiškiniais. Gleivinės defektas būna užgijęs. Šios grupės vaikai dispanserizuojami 1 metams, gydomi stacionare, sanatorijoje ir poliklinikoje. Apylinkės gydytojas pirmą pusmetį juos turi tikrinti kas mėnuo, o vėliau — kas 3 mėn. Be to, tokiems ligoniams kas 3 mėn. reikia tirti kraują, o slaptam kraujavimui nustatyti — išmatas. Iš stacionaro vaikai siunčiami į vietines sanatorijas. Poliklinikoje atliekami 2— 3 priešrecidyvinio gydymo kursai, skiriama gydomoji mankšta. Prieš perkeliant tokius ligonius į antrą dispanserinę grupę, jiems ' atliekama kontrolinė endoskopija ir kt.
Ketvirtai grupei (dekompensacijos stadija) priklauso ligoniai, kurių yra ryški opaligės ar gastroduodenito klinika. Jie gydomi stacionare, geriau — specializuotame.


Raktiniai žodžiai

  • skrandzio opa
  • cerukalis
  • skrandžio opa

Darbų paieška

Naujausi darbai


Naudingos nuorodos