Nutukimas

Tema	Medicina
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Nutukimas — tai liga, kuria sergant organizme vyksta sutrikimai, turintys daug bendra su senėjimo procesu. Nutukusieji daug dažniau serga arterine hipertonija, cukriniu diabetu, ateroskleroze, tulžies pūslės akmenlige ir daugeliu kitų ligų.
Patalpinta	2005-07-08
Parsisiuntė	1638
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Svarbiausios nutukimo priežastys — tai gausus valgymas, hipokinezė ir konstitucinis polinkis. Jos sudaro 97% visų nutukimo atvejų. Kur kas rečiau nutukimo priežastis gali būti endokrininės ligos, navikai, tam tikrų smegenų dalių pažeidimas.
Patogenezė. Nutukimo patogenezės esmę sudaro tai, kad maisto suvartojama daugiau, negu jo reikia organizmui. Persivalgant sustiprėja lipogenezė, padidėja adipocitų skaičius ir jų didumas, padaugėja gliukozės kraujyje, suintensyvėja insulino sekrecija ir jo koncentracija, o tai savo ruožtu skatina apetitą ir dėl to persivalgoma. Taigi susidaro užburtas ratas, kurį nutraukti reikia didelių pastangų — ir medikų, ir ligonių. Nutukimo patogenezėje svarbų vaidmenį vaidina konstitucinis polinkis ir hipokinezė.
Klinika. Svarbiausias, bet ne vienintelis nutukimo kriterijus yra kūno masė. Tačiau didelė masė gali būti tada, kai esti didelis ūgis, ir tai nebus nutukimas, jei organizmas susiformavęs harmoningai. Kitas kriterijus — riebalinio audinio vešėjimas, kurį galima nustatyti matuojant kaliperiu odos raukšlės storį, įvertinant riebalų susikaupimą įvairiose kūno vietose: ant pilvo, šlaunų, sprando ir kitur. Remiantis kaliperio duomenimis ir specialiais grafikais bei formulėmis, nustatomas riebalų procentas organizme, o paskui ir absoliutus jų kiekis kilogramais.
Nutukimo diagnozei nustatyti labai svarbu anamnezė: ką vaikas valgo, kiek valgo, kaip greitai auga kūno masė, kada prasidėjo nutukimas, ar nėra hipokinezės, ar šeimoje nėra nutukusių asmenų ir kt.
Paprastai nutukę vaikai yra mažiau judrūs, daug kuo skundžiasi: greitu nuovargiu, dusimu, širdies plakimu, skausmais širdies plote. Dėl sumažėjusio imuniteto nutukę vaikai linkę sirgti įvairiomis plaučių ligomis (bronchitu, pneumonija), alerginėmis odos ligomis ir kt.
Skiriami 4 nutukimo laipsniai: I° nutukimas būna tada, kai kūno masė esti didesnė už normą 15—25%; II°— 25—50%; III°— 50—100% ir IV0—daugiau kaip 100%.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Dažniausiai nutukimas yra konstitucinis egzogeninis ir egzogeninis. Jie sudaro 97% visų nutukimo atvejų. Be šių nutukimo formų, dabar dar pasitaiko apie 50 sindromų, kuriems būdingas nutukimas.
33 lentelėje pateikta dažniau pasitaikančių nutukimo formų diferencinė diagnostika.
Prognozė. Nutukimo prognozė dažnai yra nepatenkinama. Geros prognozės sąlyga — tai tvirtas ligonio nusistatymas, besąlygiškas visų gydytojo nurodymų vykdymas ir kompleksinis gydymas. Pažeidus bent vieną iš šių grandžių, nutukimas progresuoja arba recidyvuoja.
Gydymas. Nutukimo gydymas — sudėtinga problema. Statistikos duomenys rodo, kad 80% nutukusių vaikų būna nutukę ir užaugę, faktoriai, lemiantys nutukimą, dažnai sunkiai pašalinami. ' Svarbiausia kliūtis radikaliai gydyti nutukimą yra susiformavęs stereotipas vaiko šeimoje. Su įsigalėjusiu vaiko stereotipu, t. y. su įprasta neracionalia mityba, labai mažu judrumu, turi būti kovojama ilgą laiką — ištisais metais. Kad nesikauptų riebalai, reikia organizuoti tinkamą vaiko dienos režimą, racionalią mitybą, daugiau dėmesio skirti jo sportui, judrumui.
Svarbiausi nutukimo gydymo principai yra šie.
1. Dietoterapija. Ji pagrįsta mažesniu maisto kaloringumu. Paros maisto racionas apskaičiuojamas 225—600 kalorijų mažiau, negu priklauso normaliai. Šitokia dieta gali būti skiriama ilgai. Svarbu, kad kūno masė mažėtų pastoviai ir ilgai. Dietoterapija neturi sutrikdyti vaiko fizinio bei psichinio formavimosi, maistas turi būti skanus, sotus ir įvairus. Dabar vaikų nutukimui gydyti rekomenduojami perspektyvūs, specialūs, mažai kaloringi maisto produktai, pavyzdžiui, lieso pieno milteliai, preparatas „Redukal" ir kt. Šie produktai yra pilnaverčiai, juose subalansuoti maisto ingredientai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai.
Totalinis badavimas vaikų nutukimui gydyti nerekomenduotinas.
2. Fizinė kultūra. Nutukusieji linkę į hipokinezę, todėl kova su ja yra ypač svarbi. Fiziniai pratimai teigiamai veikia kardiovaskulinę, kvėpavimo, endokrininę ir kitas sistemas, normalizuoja medžiagų apykaitą, padidina imunitetą. Nutukusiems vaikams geriausiai tinka ilgai trunkantys fiziniai krūviai: dviratis, pasivaikščiojimai, tenisas, badmintonas, žaidimai su sviediniu, pačiūžos, slidės, plaukymas ir kt. Nuo to daugiau eikvojama energijos ir mažėja kūno masė.
Psichoterapija — svarbus nutukimo gydymo būdas. Reikia įtikinti vaikus, kad kūno masės mažėjimas priklauso nuo jų pačių, t. y. noro sublogti, nuo didesnio fizinio aktyvumo. Labai svarbu ir nutukusių vaikų atitinkama aplinka (suaugusiųjų ir bendraamžių). Nutukusiojo draugai turi būti mėgėjai žaisti judrius žaidimus, jis pats pajėgus pakelti didesnius fizinius krūvius, nemėgėjas saldumynų, turįs normalų apetitą.
Medikamentinė terapija. Vaikams anoreksiniai medikamentai nerekomenduotini. Tik vyresniems vaikams, kai kitos gydymo priemonės nepadeda, skiriami anoreksiniai preparatai, turintys silpną pašalinį veikimą.
Chirurginis gydymas. Kartais daroma tuščiosios ir klubinės žarnos anastomozė, kuri sumažina virškinimo ir rezorbcijos pajėgumą. Tačiau tai kraštutinė ir pavojinga priemonė.

Raktiniai žodžiai

• nutukimas
• nutukimo priezastys
• nutukimo gydymas