Nereumatinis miokarditas

Tema	Medicina
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Nereumatinis miokarditas — tai miokardo uždegimas, kuris atsiranda sergant arba persirgus infekcine liga. Jis taip pat gali būti grynai alerginis arba atsirasti sergant jungiamojo audinio liga.
Patalpinta	2005-07-08
Parsisiuntė	186
	Parsisiųsti9 KB

Išsamus aprašymas

Miokardito priežastis gali būti virusai (Koksakio, Icho, gripo, raudonukės, poliomielito, infekcinės mononukleozės) ir įvairios bakterijos (streptokokai, stafilokokai, pneumokokai, salmonelė, tuberkuliozės mikobakterijos ir kt.). Miokarditą gali sukelti įvairūs alergenai (medikamentai, maistas, vakcinos, serumai ir kt.).
Atsižvelgiant į priežastį, miokarditas būna pūlinis, infekcinis alerginis, toksinisalerginis.
Klinika. Miokardito simptomai labai įvairūs. Kūdikiams ypač sunki virusinio (Koksakio A ir B) miokardito eiga. Ligos pradžioje kūdikiai išblykšta, pasidaro neramūs, vangūs, vėliau oda pasidaro „marmurinė", atsiranda cianozė, dusulys, tachikardija, paduslėja širdies tonai, elektrokardiogramoje nustatomi ryškūs miokardo pažeidimo požymiai. Ligai progresuojant, atsiranda stazė mažajame kraujo apytakos rate, ligonių būklė dar labiau pablogėja, klinikinis vaizdas būna panašus į pneumonijos. Pirmųjų mėnesių kūdikiams miokarditas gali būti kartu su neurotoksikoze. Vyresniems vaikams miokardito eiga dažnai būna lengvesnė.
Sergant streptokokine infekcija (angina, skarlatina, lėtiniu tonzilitu), neretai atsiranda nespecifinis infekcinisalerginis miokarditas, kuris kai kuriomis savybėmis skiriasi nuo reumatinio kardito. Infekciniualerginiu miokarditu susergama nuo streptokokinės ligos pradžios praėjus kelioms dienoms, o reumatu — po 2—3 savaičių. Be to, nereumatinis miokarditas apsiriboja tik miokardo pažeidimu, nesutrikdydamas kitų vidaus organų veiklos. Skiriant ligoniams desensibilizuojančią terapiją, gaunamas geras ir greitas efektas.
Savotiškas nereumatinio miokardito variantas yra idiopatinis miokarditas, dar vadinamas Abramovo—Fidlerio miokarditu, pirminiu, izoliuotu, piktybiniu miokarditu. Daugelis mokslininkų mano, kad idiopatiniu miokarditu suserga ligoniai, sensibilizuoti virusinės ar stafilokokinės infekcijos. Vis dėlto iki šiol ligos etiologija neaiški.
Idiopatiniam miokarditui būdinga izoliuotas miokardo pažeidimas, kai išplitusios kardiosklerozės fone nustatomi gausūs distrofiniai bei infekciniai uždegiminiai miokardo pakitimai, taip pat trombozės. Skiriami trys histologiniai miokardito tipai: uždegiminis infiltracinis, distrofinis ir mišrus.
Idiopatinis miokarditas prasideda staiga: atsiranda dusulys, tachikardija, blyškumas, cianozė, sumažėja arterinis kraujospūdis. Greit progresuoja širdies nepakankamumas: paduslėja širdies tonai, išsiplečia širdies ribos, išryškėja aritmija, sistolinis ūžesys,
galopo ritmas. Pulsas dažnas, gali atsirasti patinimai, ascitas, stazė plaučiuose. Elektrokardiogramoje konstatuojami difuziniai miokardo pakitimai. Neretai būna paroksizminė tachikardija, ekstrasistolija, įvairios blokados bei kiti ritmo sutrikimai. Tiriant rentgenu, matyti kardiomegalija. Mažiems vaikams tokių miokarditų eiga neretai būna žaibiška, vyresniems — poūmė, lėtinė ar latentinė. Kokia bebūtų idiopatinio miokardito forma, patologinis procesas nuolat progresuoja, didėja širdies dekompensacija, terapija glikozidais duoda menką efektą.
Diferencinė diagnostika. Nereumatinį miokarditą reikia diferencijuoti nuo reumokardito. Pastaruoju susergama po persirgtos ūminės streptokokinės ligos praėjus 2—3 savaitėms. Dažnai būna ir kitų reumato požymių: endokarditas, perikarditas, poliartritas. Be to, esti didelis ENG ir dideli prieš streptokokinių antikūnų titrai (ASLO, ASH, ASK).
Sunku diferencijuoti nereumatinį miokarditą nuo perikardito. Pastarajam būdinga (tiriant rentgenu) trikampio formos širdies šešėlis, neretai matomi dvigubi jos kontūrai; elektrokardiogramoje registruojami pakilę S—T segmentai ir vėlesnėse stadijose būdinga S—T segmento bei T dantelio dinamika. Neaiškiais atvejais diagnozę gali patvirtinti perikardo punkcija.
Fibroelastozė ir nereumatinis miokarditas turi daug bendrų bruožų, ypač Abramovo—Fidlerio miokarditas. Fibroelastozė dažniausiai būna kūdikiams. Stebint ligonius, kardiomegalija progresuoja, ir, gydant juos gliukokortikoidais bei glikozidais, gaunamas menkas efektas. Diagnostikai labai padeda elektrokardiografinis tyrimas. Sergant fibroelastozė, konstatuojama kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri nuolat progresuoja, o sergant miokarditu (išskyrus Abramovo—Fidlerio), elektrokardiograma dinamikoje laipsniškai normalėja. Neaiškiais atvejais padeda ilgas stebėjimas: sergant fibroelastozė, rentgenologiniai bei elektrokardiografiniai pakitimai progresuoja ir ligonių būklė blogėja, o sergant miokarditu (išskyrus Abramovo—Fidlerio), ligonių būklė gerėja, elektrokardiografiniai ir rentgenologiniai pakitimai regresuoja.
Prognozė. Nereumatinio infekcinioalerginio miokardito prognozė gera, Gali likti tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, ekstrasistolės, kurios ypač recidyvuoja persirgus bet kokiomis interkurentinėmis ligomis. Idiopatinio (Abramovo—Fidlerio) miokardito prognozė bloga.
Gydymas. Ligoniams skiriamas lovos režimas 1 mėnesį, jei reikia,— ir ilgiau. Vaikai maitinami įvairiu, vitaminingu, turinčiu daug mikroelementų, maistu. Papildomai duodama vitamino C iki 0,3 g per dieną ir B grupės vitaminų. Ribojama druska, skiriama 10 dieta pagal Pevznerį.
Vaikams, sergantiems bakteriniu miokarditu, skiriami antibiotikai atsižvelgiant į ligą sukėlusių bakterijų rūšį. Stafilokokiniam miokarditui gydyti duodama priešstafilokokinės plazmos arba gamaglobulino. Parazitinio, tuberkuliozinio, bruceliozinio, riketsinio miokardito atveju skiriamas specifinis gydymas. Sergantieji virusiniu miokarditu gydomi interferonu, priešgripiniu gamaglobulinu, o kai esti bakterinės komplikacijos,— papildomai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai: penicilinas, ampioksas, eritromicinas, linkomicinas, gentamicinas ir kt.
Taip pat skiriama desensibilizuojanti terapija: acetilsalicilo rūgšties po 0,25 g arba amidopirino po 0,15 g vieniems amžiaus metams per parą. Vartojami ir indometacinas arba metindolis, brufenas, voltarenas pagal vaiko amžių. Gydymo kursas — 2— 4 savaitės.
Stipriausią desensibilizuojantį veikimą turi gliukokortikoidai. Dažniausiai skiriama prednizolono po 1 mg/kg kūno masės per parą, rečiau — triamsinolono ar deksametazdno. Gydymo trukmė— 1—2 mėnesiai.
Taip pat skiriami antihistamininiai preparatai: dimedrolis, pipolfenas, suprastinąs, diazolinas, pernovinas, tavegilis atsižvelgiant į ligonių amžių. Gydymo trukmė — 4—5 savaitės.
Metaboliniai sutrikimai gydomi vitaminais B1, B6, B15, kokarboksilaze, pananginu, kalio chloridu, kalio orotatu, riboksinu, inozinu.
Kartais geras efektas gaunamas vartojant anabolinius hormonus: retabolilį, nerobolį, metandrostenoloną.
Atsiradus skausmams širdies plote, skiriama papaverinas, nošpa, sustakas, nitrongas, izoptinas ir kt., o sutrikus širdies ritmui,— antiaritminiai vaistai: inderalis, obzidanas, anaprilinas, difeninas, ritmodanas, lidokainas, kalio druska, izoptinas, kordaronas, etmozinas, meksitilis, etimizolis su linetoliu ir kt.
Atsiradus širdies nepakankamumui, skiriami širdį veikiantys glikozidai (žr. širdies nepakankamumo gydymą).
Labai svarbu, sergant ūminiu miokarditu ir jam aprimus, infekcijos židinių (lėtinio tonzilito, sinusitų, kariozinių dantų ir kt.) sanavimas. Iš pradžių ligoniai gydomi konservatyviai, o miokarditui aprimus, jei reikia,— operuojami.
Ligoniams išvykus iš stacionaro, rekomenduojama bent vieną mėnesį vartoti acetilsalicilo rūgštį arba kitą panašaus veikimo preparatą (metindolį, brufeną ar voltareną). Kai esti tonzilogeninės kilmės miokarditas, profilaktiškai skiriamas bicilinas5 į raumenis kartą per mėnesį (dozės kaip reumato profilaktikai). Gydymo trukmė — 1 metai. Paskui dar 2—3 metus pavasarį ir rudenį skiriami priešrecidyviniai sezoniniai bicilino kursai.
Persirgusieji miokarditu dispanserizuojami reumokardiologiniame kabinete 2—3 metams.

Raktiniai žodžiai

• miokarditas
• riboksinas
• anaprilinas