Necukrinis diabetas

Tema	Medicina
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Necukriniam diabetui būdinga: a) stiprus troškulys; b) gausus šlapinimasis ir c) mažas šlapimo santykinis tankis.
Patalpinta	2005-07-08
Parsisiuntė	436
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Minėtų klinikinių simptomų priežastis yra antidiuretinio hormono, ADH, trūkumas, kuris atsiranda, kai pažeidžiama hipotalamo sritis arba užpakalinė hipofizės skiltis. Tai gali būti dėl: a) supraseliarinių arba intraseliarinių navikų (kraniofaringiomos, cistos); b) granulomatozinio proceso (leukeminių infiltratų, Hendo—Siulerio—Krisčeno ligos arba histiocitozės); c) virusinėsmikrobinės etiologijos uždegimų (meningito, encefalito); d) smegenų traumų arba kraujavimų; e) 40— 50% atvejų pasitaiko vadinamosios idiopatinės necukrinio diabeto formos, kai nenustatoma organinių priežasčių. Paveldimas neurohormoninis necukrinis diabetas pasitaiko retai. Jis atsiranda anksti ir skiriasi nuo idiopatinio necukrinio diabeto tik tuo, kad juo serga tam tikrų šeimų nariai. Literatūroje aprašyti atvejai, kai kartu su neurohormoniniu necukriniu diabetu būna tokios genetinės ligos: Lorenso—Muno—Bidlio—Barde sindromas, pjautuvo pavidalo eritrocitų anemija, regos nervo atrofija ir cukrinis diabetas.
Klinika. Prasidėjęs troškulys ir gausus gėrimas bei šlapinimasis dažnai iš pradžių lieka nepastebėti ir įvertinami retrospektyviai, jau ligai įsigalėjus. Tačiau ši simptomatika gali pasireikšti ir audringai. Svarbiausias simptomas yra nuolatinis troškulys. Sergantys necukriniu diabetu vaikai geria tiesiog iš vandentiekio čiaupo; uždraudus taip daryti, jie liguistai geria bet kokį vandenį, skystį (iš vonios, gėlių vazos, balos, net savo šlapimą). Krinta į akis gausus, taip pat naktinis šlapinimasis. Per parą ligoniai išgeria ir šlapimo išskiria daugiau kaip 4 1, o kartais 15 1 ir daugiau. Apribojus gėrimą, vaikai gali pradėti karščiuoti, pasidaro neramūs ar vangūs, atsiranda traukuliai, slopinimas iki sąmonės netekimo, ryškūs dehidracijos simptomai: minkšti akių obuoliai, sausa gleivinė, dėl hipovolemijos sutrinka kraujotaka. Ir vėliau jie gausiai šlapinasi, net netekę sąmonės. Ryškiai didėja kraujo osmosas, natrio kiekis, hematokrito vertė. Šlapimas būna šviesus, jo santykinis tankis— 1001—1006, ne daugiau kaip 1008. Davus skysčių per os arba parenteraliniu būdu, ligonio būklė greitai pagerėja. Diagnostikai vartojamas koncentracinis mėginys, kurio metu sergantiems necukriniu diabetu šlapimo santykinis tankis nepakyla aukščiau 1008. Vaikams dėl to, kad gali atsirasti minėti dehidracijos požymiai, atliekant mėginį, gerti draudžiama ne parą, o paprastai 6—8 vai., ir stebima ligonio būklė, matuojama temperatūra, kraujospūdis. Pradėjus skaudėti galvą, pakilus temperatūrai, mėginį reikia nutraukti. Vazopresino mėginys daromas įleidžiant į veną 0,2—0,5 VV vazopresino arba 2—4 VV aliejinio vazopresino į raumenis sudarant jo depą. Sio mėginio metu turi pakilti šlapimo santykinis tankis ir sumažėti jo kiekis apie 25%. Mėginys su depo preparatu pavojingas sergantiesiems ryškia psichogenine polidipsija — gali sukelti vandens intoksikaciją. Patikimesnis ir nepavojingas yra adiurekrino intranazalinis testas. Įtariant naviką, tiriamas akių dugnas, akiplotis, daroma kaukolės rentgenogramos, EEG, kompiuterinė tomografija, jei reikia,— angiografija.
Diferencinė diagnostika. Necukrinį diabetą reikia diferencijuoti nuo inkstinio necukrinio diabeto (diabetes insipidus renalis). Pastarajai ligai būdinga tai, kad inkstų distalinių vingiuotų ir tiesiųjų surenkamųjų kanalėlių membrana būna rezistentiška ADH, kurio sekrecija pakankama. Si liga pasireiškia jau kūdikystėje karščiavimu, eksikoze, kūno masės mažėjimu, hipersalemija, progresuojančia somnolencija. Suleidus ADH, ligonio būklė nepagerėja. Berniukai serga inkstiniu necukriniu diabetu, paveldimu pagal X chromosomą (Rimoin, Schimke, 1971). Pasitaikančios lengvos formos mergaitėms aiškinamos X chromosomos inaktyvavimu pagal Liono hipotezę. Ligoniai gydomi duodant daug skysčių, saluretikais, ribojama valgomoji druska.
Necukrinis diabetas diferencijuojamas ir nuo cukrinio diabeto (diabetes mellitus), kuris pasireiškia panašia simptomatika (poliurija, polidipsija, kūno masės mažėjimu), bet šlapimo santykinis tankis būna didelis dėl išsiskiriančios gliukozės, kraujyje nustatoma hiperglikemija.
Necukrinį diabetą taip pat reikia diferencijuoti nuo lėtinio inkstų nepakankamumo, nes poliurinėje fazėje jis irgi pasireiškia gausiu šlapinimusi, troškuliu, šlapimo santykinis tankis būna nedidelis a 1008—1010. Šią ligą nuo necukrinio diabeto padeda diferencijuoti pakilęs kraujospūdis, būdingi metaboliniai sutrikimai (kraujyje padaugėja liekamojo azoto, šlapalo, kreatinino ir kt.), šlapimo pakitimai (atsiranda baltymų, cilindrų). Sergančius adenoiditu vaikus taip pat gali kankinti troškulys, taigi ir poliurija bei nikturija. Juos ištyrus, galima teisingai diagnozuoti ligą. Nereikia pamiršti ir psichogeninės polidipsijos.
Gydymas. Gydoma necukrinį diabetą sukėlusi liga. Idiopatinio necukrinio diabeto ir visais kitais šios ligos atvejais būtinai skiriamas ilgai trunkantis substitucinis gydymas. Vartojami antidiuretinio hormono preparatai. Vienas iš jų — adiuretinas j nosį. Tai vandeninis ldezamino18dargininovazopresino tirpalas (0,1 %ml šio tirpalo atitinka 0,1 mg). Jo lašinama po 1—4 lašus
kartus per dieną. Dozė parenkama individualiai. Jei reikia, galima lašinti 3 kartus. Vartojamas ir adiurekrinas milteliais (po 0,005—0,03 g) į nosį; galima pagaminti tepalą. Veikimo trukmė—8 val. Kai esti nosiaryklės uždegimas, galima injekuoti 0,1—0,6 ml pituitrino į poodį ar raumenis. Veikimo trukmė.—8—10 val. Yra ir ilgesnio veikimo aliejinis pitresinotanato tirpalas (depo preparatas). Iš pradžių jo skiriama 1—2 VV, jei reikia,— iki 3 VV. Intervalai tarp injekcijų priklauso nuo dozės, vidutiniškai — 48—72 valandos.

Raktiniai žodžiai

• necukrinis diabetas
• diabetas
• polidipsija