Naujausioji novelistika

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Šiuolaikinė novelistika gana įvairi. Jos kūrėjai gyvenime randa įvairių problemų: ir universalių, ir aktualių šiandienai. Jaunieji novelistai prabyla apie asmenybės standartizaciją ir dvasinę apatiją, apie maksimalizmo nuvertinimą ir vidutinybės pateisinimą bei įteisinimą, apie žiaurumo psichologijos plitimą ir liguistą pirmavimo sindromą.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	335
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Rašytojai vis geriau įsižiūri į tą visuomenės dalį, kuri sudaro daugumą - į miestiečio buitį ir psichiką. Šalia jėgos, žiaurumo, susvetimėjimo, dvasinio aklumo klausimų novelistai gilinasi į tai, kas iš tiesų tauru, - meilės, gerumo, jautrumo esmę. Ypač tai aktualu moterims novelistėms (J.Ivanauskaitė, A.Kapočiūtė). Bet negalime sakyti, jog jos gyvenimą vaizduoja tik tokį kokio trokšta jautri moteriška siela. Atvirkščiai, šias idėjas moterys novelistės kelia rodydamos situacijas, kuriose taip labai pasigendame žmogiškųjų ryšių, žmogiškų santykių. Jaunųjų novelistų kūrybai būdingas sustiprėjęs dėmesys stiliui ir šiek tiek sumažėjęs minčiai. Noras atrodyti sudėtingam verčia iš nedidelio dalyko daryti didelį, sukuriama reikšmingumo poza. Kūrinys dažnokai dirbtinai ištęsiamas, efektas nublanksta. Tačiau problemos sprendžiamos gilios ir sudėtingos - bendražmogiškosios problemos. Novelistikos žanras šiandienos skaitytojų ne itin mėgiamas. Gal todėl, kad pasigendama išraiškos paprastumo, dvasios skaidrumo, o gal todėl, kad apskritai literatūrą pats gyvenimas stumia tolyn nuo mūsų. Pernai knygynuose pasirodė jaunos novelistės A.Kapočiūtės novelių rinkinys "Traukinys Ryga - Simferopolis". Tai kol kas vienintelė autorės knyga. A.Kapočiūtė renkasi logišką komponavimo sistemą - knygą pradeda garvežys, baigia pašto vagonas, o tarp jų yra novelės - vagonai. Traukiniu keliauja nemaža įvairių žmonių su savo istorijom ir problemom. Pačių novelių - vagonų veikėjai nebūtinai keliauja traukiniu, atvirkščiai, daugeliu atvejų traukinys net neminimas. A.Kapočiūtės veikėjų kelionė dažnai vidinė, kai neišsitenkama įprastoje aplinkoje. Tuos nesąmoningai iš kitų išsiskiriančius žmones lydi neišvengiamas lemties šešėlis. Jie išgyvena, jaučia, mato daugiau, negali susilieti su pilka aplinka, - gal tuo ir laimingesni? Daugelis ieško meilės, laimės, bet dažniausiai juos persekioja neaiškumas, nerimas. Tik autorė pernelyg ilgai ištęsia improvizacijas nerimo ir ramybės tema, tai dvelkia monotonija, atsiranda novelėse tos pačios nuotaikos. Autorei pavyksta efektingos, netikėtos pabaigos (nov. "Kažkur toli dangų remia kalnai", "Mano miestas ir jo gyventojai"). Autorė nevengia realybės ir fantastikos, todėl istorijos gali sudominti ir detektyvo, ir fantastikos mėgėjus. Novelėse yra net pasakos elementų (nov. "Kada prapliups vasaros lietus"). Novelėse yra trūkumų, bet jauna autorė tikrai įdomiai kuria žmonių paveikslus: paprastus, kasdieniškus, atvirus, geraširdiškus, abejingus ir žiaurius, dvasiškai aklus. Tuo ir patraukia jaunos novelistės rinkinėlis.

Raktiniai žodžiai

• novelistika
• lietuviu novelistai
• novelistai