Narkomanas šeimoje

Tema	Sociologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Kas vartoja narkotikus, tas arba nesupranta gyvybės vertės ir prasmės, arba jas prarado ir kelia gyvybei pavojų, kartais net mirtiną, daugybė perdozavimo atvejų yra sąmoningos savižudybės. Narkomano mąstymas tampa nihilistinio pobūdžio, ir daug nesvarstydamas jis verčiau renkasi nebūtį nei gyvenimo pilnatvę.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	9263
	Parsisiųsti17 KB

Išsamus aprašymas

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo "dievukus" ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės. Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o paaugliai priešinasi tėvų konservatyvumui. Šiuo tėvų ir vaikų konfliktu dažnai pasinaudoja narkotikų prekeiviai ir siūlo vaikams pabandyti narkotikų. Apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui. Paanalizavus priežastis, paaiškėja, kad neretai tėvai patys būna kalti, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus. Tačiau, kaip parodė apklausos, mažiausiai apie narkotikus, jų poveikį ir vartojimo priežastis žino tėvai, todėl dažnai, užuot išsiaiškinę ir ieškoję kontaktų su savo paaugliais, atstumia juos.

Dažniausiai Lietuvoje pastaruoju metu į narkotikų liūną patenka 12-13-14-15 metų paaugliai.

Yra duomenų, kad Vilniaus mokyklose kas trečias šio amžiaus berniukas vartoja narkotikus (2000m).

Klaipėdos mokyklose yra apie 23,9 proc. išbandžiusių narkotikus paauglių (1999m).

Pvz. Amerikos mokslininkai iš Brown universiteto priėjo išvados, kad narkotikai vaisiaus vystymąsi veikia taip pat kaip ir rūkimas.
Mokslininkai, praėjus 48 valandoms po gimimo palygino 27 naujagimių, kurių mamos vartojo narkotikus arba rūko ir 29 "nerūkančių" mamų kūdikių būseną ir elgesį. Paaiškėjo, kad rūkančių mamų kūdikių centrinė nervų sistema yra jautresnė ir netgi kenčia nuo nikotino priklausomybės. Jų tyrinėtojai mano, kad būtina peržiūrėti įstatyminę bazę, kad rūkančias nėščias moteris būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Galbūt netgi atimti motinystės teises, taip kaip narkotikų vartojimo atveju. (Na Lietuvoje tas dar toli)

Pagrindinės priežastys, nulemiančios narkotikų vartojimą: blogi santykiai su tėvais, tėvų skyrybos, konfliktai su mokytojais, draugų spaudimas, nelaiminga meilė, nesugebėjimas atsispirti grupės įtakai, svaiginimasis alkoholiu, klaidingos žinios apie narkotikus ir daug kitų. Priklausomybė nuo narkotikų vidutiniškai net 250 kartų stipresnė, negu priklausomybė nuo alkoholio.
Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad šiandien beveik visi vaikai daug žino apie narkotikus, yra juos matę savo akimis, ne vienam yra buvę jų pasiūlyta. Atvirkščiai, didžioji dauguma tėvelių labai mažai žino apie narkotikus, nėra jų matę (nes suaugusiems jų niekas nesiūlo) ir negalvoja apie tai, kad Jų vaikui vieną dieną gali būt pasiūlyti narkotikai diskotekoje, mokykloje, kieme ar net bendraklasio gimtadienio šventėje.
Psichologai atžymi keletą aplinkybių, kurios įtakoja vaikų patekimą į vartojančių arba pritariančių narkotikų vartojimui vaikų grupę: nepilna šeima; per didelis tėvų užimtumas; sunkus abiejų ar vieno iš tėvų charakteris; bent vieno iš tėvų nukrypimas nuo žmogiškųjų elgesio normų šeimoje; per didelė tėvų globa; blogi šeimyniniai santykiai, neteisingas pasiskirstymas šeimoje socialinėmis rolėmis; vienas vaikas šeimoje (neturi brolių ir seserų); ankstyvas (12 - 13 metų) atsiskyrimas nuo tėvų; lengvai gaunami ir nekontroliuojami pinigai, kurie skiriami vaikui.

Yra ir medicininiai - psichologiniai faktoriai: sunkūs, chroniniai susirgimai, kuriais vaikai sirgo vaikystėje ir dėl ko jie buvo per daug globojami ir lepinami; daugkartiniai galvos smegenų sutrikimai; alkoholizmo ir narkomanijos atvejai šeimoje arba giminėje; sunkūs psichinių ligų atvejai šeimoje

Dėl medicininių ir psichologinių priežasčių silpnesnis vaiko organizmas nesugeba atsispirti negatyviam aplinkos poveikiui ir surasti pakankamai jėgų nugalėti sunkius gyvenimo išbandymus. Šis žmogus stengiasi pabėgti nuo gyvenimo sunkumų, ir narkotikai pradžioje padeda tai padaryti. Šie vaikai gali tapti narkomanais, išbandę narkotikus tik vieną kartą.

Veikiant minėtiems socialiniams faktoriams, vienaip ar kitaip vaiko asmenybė deformuojasi, atsiranda neteisinga vertybių sistema, neadekvatus socialinis elgesys, sumažėja prieraišumo faktorius, atsiranda tuštumos jausmas, atvedantis prie blogo savęs vertinimo ir atsiskyrėliškumo.
Apie socialinę priklausomybę nuo narkotikų kalbama tada, kai vaikai dar nevartoja narkotikų, bet tam pritaria ir visą laiką sukiojasi tarp narkotikus vartojančių asmenų, mėgdžioja jų elgesį, kalbos manieras ir išvaizdą. Jeigu tėvai laiku neįsikiša ir neatitraukia vaiko nuo bendravimo su minėto elgesio grupe, beveik visi tokie vaikai pradeda vartoti narkotikus.

Paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, labai greitai susiformuoja psichinė priklausomybė. Jinai pasireiškia tuo, kad vaikas vėl ir vėl nori pajusti tą psichinę būseną, kurią jautė, apsvaigęs nuo narkotikų. Vaikas arba nori vėl patirti tą malonumą, kurį jautė, arba trokšta pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir jį kankinančių problemų.

Pirmuoju atveju,nebegaudamas narkotikų, vaikas į jį supančią kasdienybę žiūri kaip į pilką, neįdomią, nereikšmingą. Antruoju atveju - jaučiasi prislėgtas, nelaimingas, nesugebantis išspręsti tų problemų, dėl kurių ir pradėjo vartoti narkotikus.

Priklausomai nuo narkotikų rūšies, jo veikimas pasireiškia skirtingai. Noras išvengti psichologinio ir emocinio diskomforto toks stiprus, kad vaikas nebesugeba atsisakyti vartoti narkotikus ir toliau. Šioje stadijoje jau reikalinga specialistų - psichologų ir gydytojų narkologų pagalba, kuri būna veiksminga tik tada, kai šitokiu vaiku nuolat rūpinasi tėvai, nei minutei nepalikdami sergančio vaiko vieno.

Dar vėlesnėje narkotikų vartojimo stadijoje formuojasi stipri fizinė priklausomybė: nutraukus narkotikų vartojimą, stebimas lengvesnis ar sunkesnis abstinencijos sindromas, kuris pasireiškia įvairiai, bet visais atvejais jaučiamas didelis fizinės būklės diskomfortas. Dažnai tokiam žmogui, negaunančiam narkotikų reikalinga rimta medicininė pagalba.

Nuo to, kurioje stadijoje yra narkotikus vartojantis asmuo, priklauso ir narkotikų vartojimo dažnumas. Asmenys, turintys fizinę priklausomybę nuo narkotikų, juos vartoja kasdien po kelis kartus. Asmenys, turintys psichinę ir socialinę priklausomybę, gali juos vartoti, progai pasitaikius. Bet kuriuo atveju, jei neįsikiša tėvai, narkotikų vartojimas dažnėja, dozės didėja, malonūs pojūčiai, kuriuos suteikia narkotikai silpnėja, o susirgimo sunkumas gilėja.
Narkomanas šeimoje - didelė nelaimė. Narkomanija - praktiškai neišgydoma liga arba gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Lietuvoje kol kas nesukurta efektyvios pagalbos sistema, kad palengvinti paties narkomano ir jo šeimos kančias.

Nėra nepavojingų narkotikų. Asmuo nieko negali kontroliuoti. Nesvarbu,kad rūko retai,tačiau yra rūkymo reguliarumas. Ilgainiui pasikeis jo charakteris,atsiras stipresnės narkotinės medžiagos. Arba tu juos vartoji arba ne. Arba esi narkomanas arba ne.Norint,kad narkomanas suprastų kaip jis giliai atsidūrė,dažnai jam reikia viską prarasti. Jeigu narkomanui dabar reikia nedaug pinigų "kasiakui",vėliau reikės vis daugiau ir daugiau. Darbas ir narkotikai nesuderinami. Šeima ir narkotikai nesuderinami. Pinigai ir narkotikai nesuderinami. Svarbu,kad jis Jūsų ir Jūsų vaikų nenusitemptų vėliau žemyn kartu su savimi.


Iš čia atsiranda medicininės, socialinės ir ekonominės problemos:

• Ilgalaikis tirpiklių uostymas lemia dėmesio, koncentracijos praradimą, didelę depresiją ir nuovargį. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.
• Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų.
• Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichinės ligos.
• Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.
• Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. „Ekstazi“ gali tapti kepenų irimo priežastimi.
• LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.
• Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.

Kaip minėjau, narkotikų vartojimas sukuria ir socialines problemas:

• Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai.
• Pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje.
• Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.
• Narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis.


Tačiau žmonės be narkotikų išrado daugybę siaubingų medžiagų, kurios vietoj sanitarinių sąlygų pagerinimo, atneša dvasinę mirtį. Masė nuodingų garų dusina miestus, o žmonės ir toliau galvoja apie naujų medžiagų sukūrimą, kurios daug labiau žudančios, nei narkotikai. Jau užkrėsta didžioji dalis dirvos, jau užterštas paviršius virš Žemes. Reikia atkreipti dėmesį į visus mokslininkų išradimus. Visų pirma mokslininkai turi būti atsakingi už naujos medžiagos nekenksmingumą. Daugybė metalų naudojama buityje, ne tik gryni, bet ir junginiuose. Lydiniai jau buvo susilaukę žmonijos dėmesio senovėje. Iš tiesų daugelis naudingų metalų lydiniuose sukelia siaubingas pasekmes. Tiesa, ateityje žinios bus visapusiškesnės. Narkotai kenkia vartotojams, o mirtini, nuodingi garai kankina visa, kas gyva.
Žinoma, neįmanoma galutinai pasmerkti narkotikus, negalima galutinai pasmerkti ir žudančius išradimus. Anksčiau žmonės nuklysdavo, kad patirtų iliuzinį žavesio jausmą, bet dabar žmonės visiškai nesigėdi užmušti intelektą ir artimųjų dvasias, vadindami šį žudimą mokslo pasiekimais. Apie narkotikus reiktų pridurti - jie reikalauja pastovaus didinimo. Kaip tikros tamsos grandinės, jie pastato žmogų į padėtį be išeities. Narkotikų vergas, netgi norėdamas jų atsisakyti, negali to padaryti nepakenkdamas sau. Dozės padidinimas yra mirtinas, bet atsisakymas taip pat gali prišaukti mirtį. Žinoma, nuoširdi įtaiga ir saviįtaiga sukurs gelbėjimosi ratą. Bet geri ketinimai ir narkotinė tamsa paprastai negyvena po vienu stogu. Todėl ypatingai reikia stebėti išsilaisvinimo nuo nuodų momentą.
Išvados

Kilus įtarimui, kad asmuo gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausiai reikia įsitikinti. Visi narkotikai žmogaus organizme išsilaiko tris paras, kiti net ilgiau.

Negalima spręsti narkotikų problemos vieniems - manau sėkmės tikimybė bus didesnė, jei sudarysiu žmonių, kurie gali padėti mano vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek svarbūs asmens gyvenime ir turi tiesioginių ryšių su juo - mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos jis gerbia ir kurie neturi priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Gali prireikti specialistų (gydytojų narkologų ar bendrosios praktikos gydytojo) pagalbos.

Pirmas patarimas - nelįsti į dūšią su savo klausimais ir moralais. Geriausias vaistas - veikla, kryptingas valios ugdymas. Padovanokit jam abonementą į padorų sporto klubą. Jeigu jis ne prieš, ir jeigu turite šiek tiek laiko - galetumėte pasportuoti kartu. Geriausiai nuo depresijos ir nesusikalbėjimo gydo bendra veikla. Planuokite laisvalaikį kartu ir pasistenkite, kad jis būtų idomus ne tik Jums. Jeigu sugebate suvokti, kad situacija su vaiku tampa nebevaldoma - esate pakankamai išmintinga, kad rastumėte būdų išspręsti šią problemą pati. Bausmės - tai ne metodas. Psichologo pagalba? Geriau tuos pinigus atiduokite vaikui - efektas bus geresnis...

Manau nereikia tikėtis, kad vaikas mane išklausys ir iš karto atsisakys žalingo įpročio.

Izoliuosiu vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus, ir sukursiu tokią aplinką, kur netoleruojamas narkotikų vartojimas. Suplanuosiu dienotvarkę, kad vaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir bet kada galėčiau patikrinti, ką jis tuo metu veikia.
Išvada – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Prisiminkime Baslano mokyklos užgrobimo tragediją (Rusija 2004m rugsėjis).

Dar viena išvada – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.

Tačiau narkotikai toli gražu ne tokia dažna mirties priežastis kaip nikotinas arba alkoholis. Mirštamumas pastarųjų dviejų medžiagų daugiau kaip šimtą kartų didesnis negu nuo „sunkiųjų“ narkotikų.

Raktiniai žodžiai

• narkomanas
• priklausomybe nuo narkotiku
• kaip padeti narkomanui