Naftos išskiriamos dujos
| Tema |
Chemija |
| Tipas |
Konspektas |
| Aprašymas |
Šios dujos pagal kilmę yra gamtinės dujos ir slūgso telkiniuose kartu su nafta – šios dujos būna ištirpusios naftoje arba esti virš jos, sudarydamos dujų “kepurę“. Šių dujų slegiama, nafta kyla gręžiniu į žemės paviršių. Jeigu slėgimas krinta, dujos lengvai atsiskiria nuo skystos naftos. |
| Patalpinta |
2005-08-27 |
| Parsisiuntė |
1618 |
|
|
Išsamus aprašymas
Anksčiau kartu su nafta išsiskiriančios dujos nebuvo naudojamos ir jas ten pat verslovėje degindavo. Dabar šios dujos surenkamos, nes jos, kaip ir gamtinės dujos, yra puikus kuras ir vertinga cheminė žaliava.
Kartu su nafta išsiskiriančių dujų panaudojimo ribos daug platesnės, negu gamtinių, nes jų sudėtis yra įvairesnė.
Kartu su nafta išsiskiriančiose dujose yra mažiau metano, negu gamtinėse, todėl jose žymiai daugiau kitų angliavandenių – etano, propano, butano, pentano. Todėl, chemiškai perdirbus dujas, galima gauti daugiau medžiagų, negu iš gamtinių dujų.
Kad su nafta išsiskiriančios dujas būtų galima racionaliau panaudoti, jos išskirstomos į paprastesnės sudėties mišinius.
Pentano, heksano ir kitų angliavandenių, kurie normaliomis sąlygomis yra skysti (iš dalies jie išgaruoja iš naftos su dujomis), mišinys sudaro vadinamąjį dujinį benziną. Toliau atskiriamas propano ir butano mišinys. Atskyrus dujinį benziną ir propano-butano mišinį, lieka vadinamosios sausosios dujos, kurias sudaro daugiausia metanas su etanu ; kitų angliavandenilių priemaiša nedidelė.
Dujinio benzino, kuriame yra labai lakių skysčių angliavandenilių, primaišoma į benzinus, kad jie geriau užsiliepsnotų, paleidžiant variklį.
Suskystintas propanas ir butanas naudojamas kaip didelio kaloringumo dujinis kuras.
Sausosios dujos, kurių sudėtis panaši į gamtinių dujų, naudojamos acetilenui, vandeniliui ir kitoms medžiagoms gauti, o taip pat kaip kuras.
Iš dujų, išsiskiriančių kartu su nafta, cheminiam perdirbimui gaunama ir individualių angliavandenilių – etano, propano, n-butano ir kt. Iš jų gaunami neprisotintieji angliavandeniliai.
Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose išmeta daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Iš šių vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro sieros rūgštis, nuo kurio žūva augalai, genda pastatai. Variklių cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios dujos vėliau taip pat virsta rūgštimi.
Raktiniai žodžiai
- naftos dujos
- gamtines dujos
- gamtinės dujos