Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875 – 1911 m.) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje prieš pirmąjį pasaulinį karą, vėliau buvę lyg ir primiršti, pastaraisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą.
Patalpinta	2005-05-09
Parsisiuntė	4886
	Parsisiųsti178 KB

Išsamus aprašymas

M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nei vieno nebuvo parduota autoriui gyvam esant. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Lietuvoje, Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi menininko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai.

M. K. ČIURLIONIS

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 IX 10 (naujuoju stiliumi – IX 22) gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės - Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų. Palinkimą į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įgūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, stambios lietuvių liaudies dainos. 1889 m. jis pateko į Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo.
Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899 m.) Čiurlionis studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu ir jų dermių grožiu.
Jausdamas, kad labai trūksta gilesnių žinių muzikoje, 1901m. Čiurlionis išvyko į Leipcigo konservatoriją. Ten studijavo kompoziciją, instrumentuotę, parašė stambios formos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijonui. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai netelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sužavi simbolistiniai paveikslai ir kai kurių ,,secesionistų“ kūriniai.
1877 - 1899 m. Čiurlioniui buvo pasiūlyta Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisakė.
1900 - 1901 m. Čiurlionis parašė vieną iš garsiausių savo simfoninių poemų - ,,Miške“.
1901 - 1902 m. lankė kompozicijos (pas K. Reinekę) ir kontrapunkto (pas S. Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studijavo R. Štrauso ir H. Berliozo kūrybą. Kūrė kanonus, fugas, pjeses, parašė styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapė.
1902 m. grįžo į Varšuvą, kur užsidirbo privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvavo Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovavo chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas - tokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.
1902 - 1903 m. Varšuvoje lankė Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivylė sustabarėjusia piešimo metodika.
Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsidėjo tapybai. Šiais metais jis nutapė pirmuosius žymesnius darbus (,,Laidotuvių simfonijos“ ciklas).
1903 - 1907 m. parašė antrąją labai garsią savo simfoninę poemą "Jūra".
1904 - 1906 m. mokėsi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėstė K. Stabrauskas (mokyklos vadovas), F. Ruščicas, K. Tichis, K. Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliktas Čiurlionio ,,Audros“ ciklas.
1905 m. Čiurlionis keliavo po Kaukazą.
1905 - 1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1906 m. aplankė Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė ,,Jūros“ kūrimą, tačiau skatino tapyti.
1906 m. atvyko į Vilnių padėti A. Žmuidzinavičiui, P. Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą.
1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dabartinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvavo dailininkai A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, A. Varnas, J. Šileika, J. Vienožinskis, K. Sklėrius, A. Mackevičius, A. Jaroševičius bei skulptoriai P. Rimša ir J. Zikaras. Paroda susilaukė netikėtai didelio populiarumo.
1907 m. rugsėjo 2 d. įkurta Dailės draugija. Pirmininkas - A. Žmuidzinavičius. M. K. Čiurlionis, P. Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.
1907 - 1908 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovavo ,,Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo, intensyviai tapė, rašė straipsnius meno klausimais, domėjosi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.
1908 m. Čiurlionis vasarą praleido Palangoje.
1908 m. rudenį išvyko į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezgė ryšius su ,,Meno pasaulio“ grupės dailininkais. Po kurio laiko A. Benua, N. Rericho ir S. Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvavo dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.
1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyveno Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapė (1907-1909 m. nutapė paskutinius brandžiausius savo paveikslus: ,,Pasakos“, ,,Zodiako“, ,,Žiemos“ ciklus, visas ,,sonatas“, ,,Rex“ ir kt.).
1909 m. rudenį vėl vyko į Peterburgą. Pervargęs grįžo į Druskininkus gydytis.
1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ėmė gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos).
1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

ČIURLIONIS – DAILININKAS

M. K. Čiurlionio tapyba – tai apmąstymai įvairiausiomis filosofinėmis, psichologinėmis, religinėmis, menų sintezės temomis. Ji sudėtinga, originali, novatoriška, atspindinti ir lietuvišką, ir kosmopolitinę menininko pasaulėžiūrą. Jo tapyboje susilieja XIX – XX a. sandūroje vyravusios meno srovės – simbolizmas, romantizmas, secesija, atsiranda ir naujos meno krypties – abstrakcionizmo – užuomazgos. Kai kurie menotyrininkai Čiurlionį vadina abstraktaus meno pradininku ir jo kūrybą lygina su V. Kandinskio, A. Bioklino, O. Redono, M. Klingerio, E. Muncho.
Svarbiausias M. K. Čiurlionio pasaulėžiūros formavimosi etapas - studijos Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose, vėliau (1904) Varšuvos dailės mokykloje. Jis savarankiškai ,,studijavo gamtos mokslus, astronomiją, kosmogoniją, mineralogiją, istoriją, psichologiją, filosofiją ir net numizmatiką“(Čiurlionytė J. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. V., 1970. P. 59). Brolis Stasys dar mini matematiką, fiziką ir chemiją, Kanto ir Laplaso dangiškos mechanikos hipotezes, prancūzų astronomo Kamilio Flamarijono veikalus, rašytojų V. Hugo, H. Ibseno, F. Dostojevskio, E. Po kūrinius bei surinktas senų monetų ir mineralų kolekcijas. (M. K. Čiurlionis / Red. P. Galaunė. K., 1938. P. 12 - 13.)
Čiurlionio paveiksluose ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domina Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus dailėje.
1901 – 1905 m. Čiurlionio tapybos darbai priskiriami ankstyvajam laikotarpiui, kuriam būdingi ieškojimai, įvairūs, kartais gana kraštutiniai siekiai, bet jaunas dailininkas nesiekia kuo nors sekti, o pats ieško savitų išraiškos priemonių. Iki 1903 m. jis dar tapo mėgėjiškus gamtos vaizdelius, o nuo 1903 m. lankydamas J. Kauziko studiją jau imasi simbolinių paveikslų (“Laidotuvių simfonijos” ciklas). 1904 m. pradėjęs lankyti Varšuvos dailės mokyklą Čiurlionis daug tapo. Pirmieji studijų metai duoda nemažą kūrybinį derlių – apie 110 – 140 paveikslų ir etiudų. Daugiausia dailininkas dirba pastele. Iš studijų laikų paveikslų galima išskirti ciklus “Tvanas”, “Rex”, “Para”, “Rūstybė”, žuvusį ciklą “Audra” ir meniškiausią kompoziciją “Žinia”.
1905 – 1906 metai žymi perversmą Čiurlionio tapyboje. 13 paveikslų ciklas “Pasaulio sutvėrimas” pradeda brandųjį dailininko etapą. Nuo šiol jis pamėgo temperos techniką, suteikiančią daugiau potėpio ir kolorito laisvės. Paveiksluose pradėjo nykti literatūrinis pasakojimas, tiesioginis simboliškumas, pereita prie abstraktesnės simbolikos.
1907 – 1909 m. laikotarpis – kūrybingiausi Čiurlionio metai. Vis labiau gilindamasis į žmogaus būties ir kosmoso problemas dailininkas nutapo “Zodiako” ciklą, pasakas (“Pilies pasaka”, “Karalių pasaka”, “Tvirtovės pasaka”), fantazijas, didingas kompozicijas ir paveikslus muzikiniais pavadinimais - brandžiosios tapybos viršūnę. Cikluose “Saulės”, “Pavasario”, “Vasaros”, “Jūros”, “Žalčio”, “Žvaigždžių”, “Piramidžių” sonatos matome, koks jautrus yra dailininkas gamtos išgyvenimams. Stengdamasis aprėpti ir kosmosą, ir žmogų, jis nebesitenkina tradicinėmis tapybos priemonėmis, o tapo laiko tekėjimą, fiksuoja įspūdžių kaitą.
1909 m. Peterburge Čiurlionis nutapo savo didžiausią kompoziciją “Rex”. Paveikslas pareikalavo iš autoriaus didelės intelektualinės įtampos, pastangų ir nusivylimų. Taip savotiškai užbaigiama per visą dailininko kūrybą perėjusi kosminė tema.
Dauguma Čiurlionio paveikslų yra atlikti pastele ar tempera ant popieriaus arba kartono. Yra keletas aliejinių darbų, keli paveikslai tapyti tempera ant drobės. Šios technikos yra gana nepatvarios ir labai veikiamos aplinkos sąlygų.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukaupta beveik visa įžymiausio lietuvių dailininko tapyba, grafika, piešiniai ir eskizai, muzikiniai rankraščiai bei laiškai. Čia saugoma 220 jo paveikslų. Tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio darbų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.

Raktiniai žodžiai

• ciurlionis
• mikalojus konstantinas čiurlionis
• čiurlionis