Lotynų balsių ir skiemenų kiekybė

Tema	Lotynų kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Lotynų kalbos balsiai gali būti ilgi (ilgumas žymimas horizontaliu brūkšniu: ā, ē, ī, ō, ū, y) ir trumpi (trumpumas žymimas ženklu: ĕŏŭ). Trumpumas dažniausia nežymimas. Dvibalsiai visi yra ilgi.
Patalpinta	2005-08-09
Parsisiuntė	194
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Lotynų kalbos žodžio skiemuo (syllaba) yra arba atviras — tuo atveju jis baigiasi balsiu (pvz., ca-dō, le-ge, fa-ci-te) arba uždaras — tada jis baigiasi priebalsiu (pvz., fes-tus, vīc-tor, pen-dun-tur).

Uždaro skiemens riba žodžio viduryje gali eiti:
1) per geminatos vidurį (pvz.: sum-mus, ter-ra, fos-sa, vac-ca, quip-pe);
2) tarp dviejų priebalsių (pvz.: lec-tus, rum-pō, iūs-tus, for-ma, caes-pes);
3) tarp antrojo ir trečiojo priebalsio (jei pasitaiko trys priebalsiai, pvz.: sānc-tus, dex-ter).

Jei iš dviejų žodžio vidury pasitaikančių priebalsių antrasis yra r arba l, vadinasi, jei turime junginį muta cum liquida, tai skiemens riba eina prieš šį junginį, pvz.: pa-tris, pe-re-gri-nus, te-ne-brae, dē-clī-nō ir kt. Tuo būdu skiemuo, einąs prieš muta cum liquida junginį, bus visuomet atviras. Jei prieš muta cum liquida eina koks nors priebalsis, tai skiemenų riba bus tarp to priebalsio ir muta cum liquida junginio, pvz.: tem-plum, cas-tra ir kt.
Uždarasis lotyniškų žodžių skiemuo buvo laikomas ilgu skiemeniu (syllaba longa), pvz.: vic-tus, mis-sus, gaza (=gad-za), per-fer ir kt.; atvirasis skiemuo buvo laikomas ilgu tik tuo atveju, kai jis turėjo ilgą balsį arba dvibalsį, pvz.: cū-rō, vī-nō, cau-sae, prō-dī, au-dī, dē-vī-cī, prae-dō ir kt., kai jis turėjo trumpą balsį, — buvo laikomas trumpu (syllaba brevis), pvz.: ca-de, pa-tre, le-gi-te, a-ge-re, lo-quor ir pan.
Gramatikose atvirųjų skiemenų ilgumą įprasta vadinti ilgumu iš prigimties (nātūrā), o uždarų skiemenų ilgumą — ilgumu iš padėties (positiōne).

Raktiniai žodžiai

• uždaras skiemuo
• skiemenys lotynu kalboje
• uzdaras skiemuo