Lietuvių liaudies dainos 2

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Daina - viena iš labai senų kūrinių rūšių meno istorijoje. Spėjama, kad medžiotojų, vaizduojančių elnius, šokių jau būta labai seniai. O šokio, visada lydimo instrumentinės muzikos, siautulyje imta ir ritmiškai šūkauti. Taip susidarė prielaidos pirmosioms dainoms.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	1764
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Ilgainiui daina atitolo nuo šokio, ėmė savarankiškai gyvuoti, bet visiems laikams liko sujungta su poezija ir muzika. P.Ruigys į savo rankraštį pirmą kartą įtraukė keturis dainų tekstus. Dainas rinko S.Stanevičius, S.Daukantas, J.Basanavičius ir V.Krėvė. Stiprėjant tautiniam sąjūdžiui, į dainas imama žiūrėti kaip į tautos prigimties reiškimosi būdą. Jos imamos rinkti, pasirodo didesni jų leidiniai. Vienos dainos dainuojamos tik tam tikra proga. Pvz.: supant, liūliuojant vaiką, dainuojant lopšines, supantis supuoklėse - supuoklinės dainos. Didžiąją daugumą lietuvių dainų galime suskirstyti į 3 grupes:
1)kasmetinių darbų ir papročių dainos; 2)asmens ir šeimos gyvenimo dainos;
3)visuomenės gyvenimo dainos.
Kasmetinių darbų ir papročių dainos skirstomos pagal sąsają su metų laikais: sėjos, šienapjūtės dainos. Asmens ir šeimos gyvenimo dainos - pagal sąsają su tam tikrais žmogaus gyvenimo tarpsniais: meilės, piršlybų, krikštynų, šeimos ir kt. dainos. Visuomenės gyvenimo dainos labai įvairios.Gausiausios iš jų - ka ro dainos. Jas galima vadinti ir istorijos dainomis: jos apdainuoja reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, laikotarpius.
Daina - dvasinės kultūros atrama, taurių jausmų, idealų reiškėja. Dainų pasaulis skaidrus ir erdvus. Jis pakylėtas, kai apdainuojama žavi jaunystė, gražus darbas, taurių žmonių santykiai. Jis liūdesio kupinas, kai prislegia socialinė neteisybė, skaudi netektis.

Raktiniai žodžiai

• lietuviu liaudies dainos analize
• liaudiskos dainos
• liaudies dainos analize