Kudirkos satyrinė proza

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	V.Kudirka gimė Paežeriuose Vilkaviškio raj. Tėvų verčiamas, 1877m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, bet 1779m. iš jos buvo pašalintas "dėl pašaukimo stokos". 1781m. baigęs Marijampolės gimnaziją, įstojo į Varšuvos universitetą, kur įsijungė į lietuvių nacionalinį judėjimą. 1888m. su kitais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją "Lietuva", 1889m. suorganizavo "Varpo", 1890m. - laikraščio "Ūkininkas" leidimą. V.Kudirka universitetą baigė 1889m. Vėliau dirbo gydytoju Šakiuose, o nuo 1894m. iki 1897m., sirgdamas džiova, jis gyveno Kryme ir Adrijos pajūryje. Nuo 1897m. iki mirties (1899) gyveno Naumiestyje.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	481
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Literatūrinė V.Kudirkos veikla labai įvairi: jis redagavo "Varpą”, rašė eilėraščius ir apsakymus, vertė į lietuvių kalbą kitų tautų rašytojų kūrybą. Jau rašytojo publicistika rodo, kad jis turėjo nemažą beletristo talentą. Reikšminga V. Kudirkos veikla prozos srityje, nors yra parašęs tik keletą satyrinių apsakymų. 1895-1899 jis parašė keturis satyrinius apsakymus: "Viršininkai", "Lietuvos tilto atsiminimai", “Cenzūros klausimas" ir "Vilkai”. Satyros požiūris leido V. Kudirkai savaip pažvelgti į XIX a. Lietuvos tikrovę. Rašytojas satyriškai pavaizdavo Lietuvos miestelių ir kaimų gyvenimą.
Satyriniuose apsakymuose V. Kudirka piktinasi carizmo savivale. Jo satyrų veikėjai - caro valdininkai. Meniniu požiūriu geriausiai pavykęs satyrinis apsakymas "Lietuvos tilto atsiminimai". Jis ryškiausiai atskleidžia Lietuvos gyvenimą carizmo priespaudoje. Matome socialinį išnaudojimą, tautinį ir politinį beteisiškumą, į gyvenimą žvelgiame tautos akimis, pasakojama tilto vardu. Apsakymą sudaro trys mažai susiję Šešupės tilto pasakojimai. Įžanginėje pirmojoje dalyje tiltas papasakoja savo istoriją. Tiltas simbolizuoja visą Lietuvą, lietuvių tautą. Po lyrinės ekspozicijos veiksmas perkeliamas į carinės priespaudos laikus. Antrajame tilto pasakojime satyriškai vaizduojamas lietuvių spaudos persekiojimas, demaskuojamas carinių valdininkų sukčiavimas ir plėšikavimas, išjuokiamas kvailumas ir tamsumas. V.Kudirkos satyra publicistiškai konkreti, apgalvota, bet sykiu meniškai išmoninga. Rašytojo satyros iškeltos iš to laiko gyvenimo, tikri to laiko atsitikimai. Rašytojas žiūrėjo į gyvenimą ir vaizdavo, kritiškai nurodo ne vieną satyrų prototipą. V.Kudirkos satyra žavi taikliu žodžiu ar net grotesku, komiškais ir ilgai įsimenančiais veikėjų paveikslais. Sugebėjimas sukurti ryškias komiškas situacijas ir komiškus veikėjus - pagrindinis V Kudirkos satyrinių apsakymų meniškumo šaltinis. Nors kalba nėra nei labai vaizdingan nei turtinga, tačiau taikli ir tiksli. V.Kudirkos satyra – politinė, nukreipta prieš politinės valdžios atstovus, politinę ir nacionalinę priespaudą.

Raktiniai žodžiai

• vinco kudirkos veikla
• kudirkos satyros
• vincas kudirka veikla