Komunizmas ir jo agitavimas

Tema	Politologija
Tipas	Ataskaita
Aprašymas	Šiame dokumente rasite komunistų partijos plenumo medžiagą, tai yra posėdžių ataskaita. Iš šio dokumento suprasite bendras komunizmo idėjas, agitavimą. Labai naudinga mokantis apie komunistinę Lietuvą, komunizmo klestėjimo pabaigą.
Patalpinta	2005-06-14
Parsisiuntė	855
	Parsisiųsti404 KB

Išsamus aprašymas

1979 m. gegužės 16 d. įvyko Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto eilinis XII plenumas.
Plenumas išklausė ir apsvarstė Lietuvos KP Centro Komiteto pirmojo sekretoriaus P. GRIŠKEVIČIAUS pranešimą „Dėl respublikos partinės organizacijos uždavinių didinti komunistinio auklėjimo efektyvumą, vykdant partijos XXV suvažiavimo reikalavimus ir TSKP CK nutarimą „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo".
Plenume kalbėjo Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. SAKALAUSKAS, partijos Telšių rajono komiteto pirmasis sekretorius V. VENGALIS, Panevėžio VLKJS 50-mečio kabelių gamyklos darbininkė B. ALEKNIENE, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas A. CESNAVICIUS, Lietuvos TSR valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmininkas I. JANUITIS, Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas J. RAZUMAS, partijos Švenčionių rajono komiteto pirmoji sekretorė V. PURVANECKAITĖ, Lietuvos LKJS Centro Komiteto pirmasis sekretorius V. BALTRŪNAS, Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas A. MALDONIS, Šilutės Darbo raudonosios vėliavos ordino melioracijos statybos valdybos mašinistas buldozerininkas V. ŠIMKUS, Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos pirmininkas A. FERENSAS, Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo partinio komiteto sekretorius O. MYCIKAS, aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. ZABULIS, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos visuomenės mokslų skyriaus akademikas-sekretorius, Lietuvos TSR „Žinijos" draugijos valdybos pirmininkas V. NIUNKA, Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto pirmininkas J. PETKEVIČIUS, kultūros ministras J. BIELINIS, Vilniaus Spalio 60-mečio radijo matavimo prietaisų gamyklos direktorius O. BURDENKA, „Tiesos" laikraščio redaktorius A. LAURINCIUKAS.
Plenumo darbe dalyvavo TSKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus sektoriaus vedėjas V. Konovalovas ir TSKP CK propagandos skyriaus sektoriaus vedėjas I. Seničkinas.
Svarstytu klausimu Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenumas priėmė atitinkamą nutarimą.
Tuo Lietuvos KP Centro Komiteto plenumas baigė darbą.





DĖL RESPUBLIKOS PARTINĖS ORGANIZACIJOS U2DAVINIŲ DIDINTI
KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO
EFEKTYVUMĄ, VYKDANT PARTIJOS
XXV SUVAŽIAVIMO REIKALAVIMUS
IR TSKP CK NUTARIMĄ „DĖL TOLESNIO
IDEOLOGINIO, POLITINIO-AUKLĖJAMOJO
DARBO GERINIMO"


Draugo P. GRIŠKEVIČIAUS pranešimas LKP Centro Komiteto plenume
Sparčią tarybinės visuomenės raidą pažangos keliu, darbo žmonių komunistinį sąmoningumą vis labiau veikia istoriniai TSKP XXV suvažiavimo nutarimai. Jų revoliucinė kūrybinė dvasia, moksliškai pagrįstos idėjos tapo didele jėga, galingu socialinio vystymosi, naujo žmogaus ugdymo akstinu. Laikas, praėjęs po suvažiavimo, įtikinamai rodo, kad kelias, kuriuo einame,— teisingas, leniniškas kelias.
Didžiuodamiesi Lenino Komunistų partija, savo socialistine valstybe, respublikos darbo žmonės, kaip ir visa tarybinė liaudis, pritaria Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto 1979 m. balandžio plenumo, dešimtojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos
pirmosios sesijos darbui. Miestuose ir kaimuose jaučiamas didžiulis politinis ir gamybinis pakilimas, glaudus susitelkimas apie brangiąją Komunistų partiją.
Visiems mums, plenumo ir sesijos dalyviams, visiems darbo žmonėms didžiulį įspūdį padarė draugo L. Brežnevo kalbos, kuriose pateikta itin svarbių teiginių ir išvadų apie TSRS Aukščiausiosios Tarybos veiklą, numatytos visų Liaudies deputatų tarybų darbo tobulinimo kryptys. Plenumas ir sesija dar labiau sustiprino neišardomą partijos ir liaudies vienybę.
Sesijoje vieningai išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas su TSKP CK Generaliniu Sekretoriumi draugu L. Brežnevu priešakyje. Tai didžiulės istorinės reikšmės įvykis. Tas faktas, kad draugas L. Brežnevas vėl išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku, rodo jo didžiulį autoritetą, jo įžymių nuopelnų partijai, Tarybų valstybei ir liaudžiai pripažinimą. Vieningai sesijoje buvo sudaryta Tarybinė vyriausybė — TSRS Ministrų Taryba. Visas plenumo ir sesijos darbas — konkrečių veiksmų programa, numačiusi gaires, kaip toliau įgyvendinti partijos XXV suvažiavimo nutarimus.
Naujos galimybės sėkmingai įvykdyti šiuos didingus mūsų partijos uždavinius, nurodomos neseniai priimtame TSKP Centro Komiteto nutarime „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo". Jame pažymėta, kad „išsivysčiusios socialistinės visuomenės sukūrimas Tarybų Sąjungoje, didžiulis šalies materialinio ir dvasinio potencialo augimas, TSKP ir Tarybų valstybės kovos dėl taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, dėl tautų laisvės ir nepriklausomybės laimėjimai sudarė plačias galimybes realizuoti programinius mūsų partijos tikslus formuojant žmonių komunistinę sąmonę". Nutarimas įpareigoja mus ir toliau su neišsenkama energija skiepyti visiems darbo žmonėms didį idėjiškumą, ištikimybę socialistinei Tėvynei, kilniems komunizmo idealams, sistemingai ugdyti komunistinę pažiūrą į darbą ir visuomeninę nuosavybę, visiškai likviduoti buržuazinių pažiūrų ir įpročių atgyvenas, nuosekliai ugdyti visapusišką, harmoningą asmenybę. Šiandien Lietuvos Komunistų partijos CK plenumui pateiktas svarstyti ideologinio darbo efektyvumo didinimo klausimas, kurį besąlygiškai spręsti įpareigoja minėtas TSKP Centro Komiteto nutarimas, kiti partijos dokumentai ideologinio darbo klausimais. Turime dalykiškai ir visapusiškai apsvarstyti tai, kas respublikoje pasiekta viename svarbiausių partinės veiklos barų, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, numatyti priemones, padedančias smarkiai pagerinti naujo žmogaus ugdymą.
Kovingas politinis - auklėjamasis darbas — svarbus partinės organizacijos uždavinys
Tarybinio žmogaus dvasinio pasaulio formavimo klausimai visada užimdavo itin svarbią vietą įvairiapusėje mūsų partijos veikloje. Kuo didžiausio dėmesio jie reikalauja ir dabar, išsivysčiusio socializmo sąlygomis. Žinoma, naujos socialinės-ekonominės, politinės ir kultūrinės sąlygos sudaro kur kas palankesnes prielaidas visų darbo žmonių sluoksnių dvasiniams poreikiams patenkinti, jų komunistiniam sąmoningumui ugdyti. Bet tai visiškai nereiškia, kad tarybinio žmogaus tolesnio dvasinio brendimo procesas gali būti paliktas savieigai. Atvirkščiai, panaudojant vis didėjančias galimybes, reikia vis kryptingiau ir giliau veikti žmonių protus ir širdis, kad kiekvienas žmogus taptų vientisa, visapusiškai išsivysčiusia, harmoninga asmenybe, reikštųsi kaip idėjinis kovotojas, aktyvus naujos visuomenės kūrėjas.
TSKP Centro Komiteto nutarime pažymėta, kad partijos XXV suvažiavimas parengė aiškią tolesnio žengimo į komunizmą politinę liniją, strategiją ir taktiką, tiksliai nustatė pagrindines ideologinio darbo dabartiniame etape kryptis. Suvažiavimas nurodė, kaip kelti šio darbo idėjinį lygį ir didinti jo efektyvumą,— kompleksinį požiūrį į visą auklėjamojo darbo organizavimą: užtikrinti glaudžią politinio, darbinio ir dorovinio auklėjimo vienovę, atsižvelgiant į įvairių darbo žmonių grupių ypatumus.
Svarbiausi uždaviniai, iškylantys didinant partijos idėjinės-auklėjamosios veiklos efektyvumą, išnagrinėti draugo L. Brežnevo dvitomyje „Aktualūs TSKP ideologinio darbo klausimai", kuris išleistas ir lietuvių kalba. Labai reikšmingos yra draugo L. Brežnevo atsiminimų knygos „Mažoji žemė", „Atgimimas" ir „Plėšiniai", pažymėtos Lenino premija. Šie ir kiti draugo L. Brežnevo veikalai apginkluoja partiją, daro didelį poveikį asmenybės ugdymui, aktyvios tarybinių žmonių pozicijos gyvenime formavimui.
Draugo L. Brežnevo veikalai plačiai buvo svarstomi respublikos aktyvo pasitarimuose, miestų ir rajonų partinėse organizacijose. Jie padėjo geriau suvokti kompleksinės pažiūros į komunistinį darbo žmonių auklėjimą esmę, gerinti, vadovaujantis partijos reikalavimais, ideologinį darbą masėse, panaudoti veiksmingiausias šio darbo formas ir metodus.
Ideologinio darbo efektyvumo didinimui didelę reikšmę turi TSKP CK nutarimas „Kaip TSKP Orsko miesto komitetas kompleksiškai sprendžia idėjinio - auklėjamojo darbo klausimus". Pagal jo reikalavimus Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas išanalizavo Vilniaus miesto Lenino rajono partinės organizacijos darbą, numatė konkrečias priemones
visos komunistinio auklėjimo sistemos veiksmingumui didinti. Kompleksinės pažiūros į ideologinį darbą klausimus pastaruoju metu savo plenumuose apsvarstė 18 partijos miestų ir rajonų komitetų, 20 — biurų posėdžiuose. Kruopščiai, dalykiškai parengė plenumus partijos Vilniaus ir Klaipėdos miestų komitetai, Varėnos, Ukmergės ir Rokiškio rajonų komitetai.
Tobulinti šį darbą labai padėjo sąjunginė mokslinė-praktinė konferencija, aptarusi komunistinio auklėjimo uždavinių kompleksinio sprendimo problemas. Pranešimą konferencijoje padarė TSKP CK Politinio Biuro narys, partijos Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius draugas V. Grišinas. Remiantis konferencijos medžiaga, respublikoje surengti įvairių kategorijų ideologinių darbuotojų pasitarimai-seminarai. Kompleksinės pažiūros į auklėjimą klausimai buvo nuodugniai analizuojami daugelyje ataskaitinių-rinkiminių partinių susirinkimų, miestų ir rajonų partinėse konferencijose.
Atlikus didelį darbą respublikoje, dar kryptingesnė tapo visa darbo žmonių komunistinio auklėjimo sistema, kurioje svarbiausioji vieta tenka idėjiniam-politiniam auklėjimui.
Komunistinio idėjiškumo formavimui— nuolatinį dėmesį
Respublikos partinė organizacija atlieka didelį darbą žmonių idėjinio-politinio auklėjimo srityje. Neįkainojamą reikšmę jo turinio gilinimui, formų ir metodų tobulinimui, poveikio masėms didinimui turėjo rengimasis Didžiojo Spalio 60-mečiui ir jo minėjimas, naujųjų TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijų svarstymas, V. Lenino Pilno raštų rinkinio lietuvių kalba leidimas, renginiai, skirti Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje ir Lietuvos Komunistų partijos 60-mečiui. Ypač sustiprėjo teorinis komunistų, komjaunuolių ir nepartinių mokymasis.
įgyvendindami TSKP CK nutarimą „Dėl partinio mokymo uždavinių, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus", Centro Komitetas, partijos miestų, rajonų komitetai, pirminės partinės organizacijos daug padarė, plėsdamos partinio mokymo apimtį, gerindamos jo kokybę. Sistemingas politinio akiračio plėtimas tapo kasdienine ne tik komunistų, bet ir daugelio nepartinių darbo žmonių gyvenimo norma. Politinio ir ekonominio švietimo sistemoje dabar mokosi apie 50 procentų dirbančių respublikos gyventojų, tai yra tris kartus daugiau, negu pirmaisiais devintojo penkmečio metais.
Padidėjo marksizmo-leninizmo universitetų vaidmuo. Šiuo metu Lietuvos Komunistų partijos CK marksizmo-leninizmo universitete ir jo filialuose mokosi 5300 klausytojų, o iš viso šiose partinėse mokymo įstaigose politinį išsilavinimą įgijo jau daugiau kaip 25 tūkstančiai žmonių.
Susiklostė įmonių ir organizacijų, ministerijų ir žinybų vadovaujančių kadrų politinio švietimo sistema. Gera vadovaujančių kadrų mokymosi patirtis sukaupta Šilutės, Panevėžio, Kėdainių, Plungės ir kituose rajonuose. Čia nuolat rūpinamasi, kad klausytojai nuodugniai nagrinėtų partijos ekonominės teorijos ir politikos, partinio darbo, komunistinio auklėjimo kompleksinio plėtojimo problemas. Vadovaujančių kadrų mokymąsi reikia visokeriopai tobulinti ir ateityje.
Pagrindine įvairių kategorijų inteligentijos mokymosi forma tapo teoriniai ir metodologiniai seminarai, kuriuose profesinis tobulinimas sumaniai derinamas su marksistinės-lenininės teorijos, partijos ir vyriausybės dokumentų, mūsų valstybės įstatymų, naujosios TSRS Konstitucijos studijavimu. Šiuo metu respublikoje įvairiomis partinio švietimo formomis mokosi didžioji inteligentijos dauguma. Visas šis didžiulis politinio švietimo kompleksas teigiamai veikia daugelio žmonių darbą, kūrybą, elgesį.
Tačiau šie geri poslinkiai marksistinio-lenininio švietimo sistemoje anaiptol neleidžia nusiraminti. Dar ne visi vadovaujantys darbuotojai aktyviai dalyvauja propaguojant Komunistų partijos idėjas. Ne visur įveiktas formalus-švietėjiškas požiūris į politinį mokymąsi. Ne visi užsiėmimai tapo veiksminga idėjinio-politinio klausytojų ugdymo priemone. Tokie trūkumai ypač būdingi kai kurioms Kapsuko miesto, Kretingos, Širvintų ir Lazdijų rajonų politinėms mokykloms bei teoriniams seminarams.
Labiau idėjiniu-politiniu ūkinių vadovų, inžinerijos bei technikos darbuotojų ir specialistų, visų darbuotojų auklėjimu turi rūpintis ministerijos ir žinybos. Pavyzdžiui, nemaža trūkumų yra Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijai pavaldžiose organizacijose. Žmonės neretai skundžiasi bloga teikiamų paslaugų kokybe, žema aptarnavimo kultūra. Viena svarbiausių šių trūkumų priežasčių yra tai, kad daugelyje buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatų apleistas idėjinis auklėjimas, politinis Švietimas. Nemažai tokio pobūdžio trūkumų yra ir Kaimo statybos, Vietinės pramonės ministerijų įmonėse, organizacijose.
Teorinio mokymo sėkmės laidas — kvalifikuoti propagandistų kadrai. Šiuo metu beveik visi partinio mokymosi sistemos propagandistai turi aukštąjį mokslą, yra gerai pasirengę teoriniu ir metodiniu požiūriu. Tačiau niekada negalime pamiršti, kad šiandien propagandistams keliami ypač dideli reikalavimai. Jų pačių mokymusi turi nuolat rūpintis visi partijos komitetai,
pirminės partinės organizacijos. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto propagandos ir agitacijos skyrius, partijos miestų ir rajonų komitetai turi parengti sistemą priemonių, įgalinančių propagandistus nuolat ir operatyviai informuoti apie partijos vidaus ir užsienio politiką, apie padėtį atitinkamose gamybos šakose, miestuose, rajonuose, kolektyvuose. Partijos komitetai turi ir toliau gerinti kokybinę ideologinių kadrų sudėtį. Niekuo nepateisinama tai, kad tik 60 procentų ekonominio švietimo ir komunistinio darbo mokyklų vadovų yra baigę aukštąjį mokslą.
Kokybine komjaunimo politinio mokymosi propagandistų sudėtimi, jų veikla darbo jaunimo kolektyvuose, globotojų judėjimu daug nuosekliau turi rūpintis Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos Centro Komitetas. Partijos miestų ir rajonų komitetų, pirminių partinių organizacijų pareiga — suteikti reikiamą paramą komjaunimui šioje srityje.
Spręsdami uždavinius, kuriuos kelia partija politinio auklėjimo darbui, turime nuolat stiprinti propagandos ir agitacijos dalykiškumą ir konkretumą, jos ryšį su gyvenimu, su ūkinių ir politinių uždavinių sprendimu. Šia prasme ypač svarbu žymiai padidinti paskaitinės propagandos efektyvumą.
Vykdant TSKP CK nutarimą „Dėl paskaitinės propagandos būklės ir priemonių jai pagerinti", nemažai padaryta Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus miestuose, Anykščių, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio, Plungės ir kituose rajonuose, ypač organizuojant lektoriumus, teminius vakarus, klausimų ir atsakymų vakarus. Tačiau didelį nerimą kelia tai, jog paskaitinio darbo intensyvumas nevienodas, kad dar yra kolektyvų, kur retai skamba lektoriaus žodis. Štai Šilutės, Vilniaus, Kelmės ir kai kuriuose kituose rajonuose 1000 gyventojų vidutiniškai per metus skaitoma dvigubai mažiau paskaitų negu Skuode, Anykščiuose, Kupiškyje. Tai nemažas partijos miestų ir rajonų komitetų, „Žinijos" draugijos veiklos trūkumas. Reikia pasiekti, jog visur paskaitos būtų skaitomos reguliariai, kad nuolat būtų gerinama jų kokybė. Būtina pagerinti vadovavimą liaudies universitetams, veiksmingiau tobulinti juose vykstančius užsiėmimus.
Vykdydami TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, partijos miestų ir rajonų komitetai, pirminės partinės organizacijos daugiau dėmesio ėmė skirti žodinei politinei agitacijai. Joje aktyviau dalyvauja vadovaujantys darbuotojai, liaudies ūkio specialistai. Darbo žmonės gerai įvertino bendras politines dienas, rengiamas Kauno, Panevėžio miestuose, Utenos, Ukmergės, Kapsuko, Kelmės, Rokiškio ir kituose rajonuose.
TSKP Centro Komiteto nutarime „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo" pabrėžiama, kad reikia operatyviai reaguoti į gyvenime iškylančias problemas. Turi tapti taisykle, kad į kiekvieną darbo žmones jaudinantį klausimą būtų atsakyta. Paskaitiniame ir masiniame politiniame darbe kuo didžiausias dėmesys turi būti skiriamas aktualiausiems vidaus ir tarptautinio gyvenimo klausimams, kovai dėl didesnio gamybos efektyvumo ir geresnės darbo kokybės, drausmės ir organizuotumo stiprinimui, nesitaikstymui su antivisuomeniniais reiškiniais, priešiška ideologija ir morale.
Čia svarbiausia buvo ir tebėra — kasdieninis gyvas, įvairiapusis partijos ryšys su masėmis. Partinės organizacijos, pasitelkusios visą gausų kovingą masinio agitacinio darbo aktyvą, turi nuolat stiprinti ir plėsti šiuos ryšius, giliai analizuoti visus informacijos šaltinius, atidžiai nagrinėti darbo žmonių pasiūlymus ir kritines pastabas, laiku daryti iš jų reikiamas išvadas. Tai būtina ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo efektyvumo kėlimo sąlyga ir kryptis.
Kur kas daugiau prie šio darbo gerinimo turi prisidėti ir vaizdinė agitacija, kuriai dabar dar neretai trūksta operatyvumo ir kryptingumo. Kai kuriuose miestuose ir rajonuose vaizdinė agitacija yra pasenusi, neestetiška, ir, žinoma, neįtaigi.
Neatskiriama ir labai svarbi idėjinio-politinio auklėjimo dalis yra socialistinio patriotizmo ir internacionalizmo idėjų propagavimas, darbo žmonių auklėjimas, remiantis partijos ir liaudies revoliucinėmis, kovų ir darbo tradicijomis.
Tarybų valdžios metais iš esmės pasikeitė dvasinis respublikos gyventojų pasaulis. Socialistinis gyvenimo būdas, išmintinga lenininė nacionalinė Komunistų partijos politika, aktyvi ir kryptinga partijos veikla visose naujos visuomenės kūrimo sferose labai padėjo jų sąmonėje ir elgesyje įsigalėti socialistinio patriotizmo ir internacionalizmo principams. Respublikos, kaip ir visos šalies, darbo žmonės didžiuojasi visais žymiausiais mūsų daugianacionalinės Tėvynės pasiekimais. Jie tvirtai pasiryžę juos gausinti ir ginti.
Kaip visiems žinoma, yra priimta nemaža partinių dokumentų, kuriuose išsamiai analizuojami internacionalinio ir patriotinio auklėjimo klausimai. Didelę reikšmę turi praėjusių metų pabaigoje įvykusi respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinė ideologinė kova ir respublikos gyventojų internacionalinio ir patriotinio auklėjimo klausimai, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus". Lietuvos
Komunistų partijos Centro Komitetas, apibendrinęs konferencijos rezultatus, priėmė konkrečias rekomendacijas. Svarbu jas nuosekliai įgyvendinti, atkakliai gerinti internacionalistinį ir patriotinį respublikos gyventojų auklėjimą.
Visoje praktinėje veikloje mes turime ir toliau nenukrypstamai vadovautis mintimi, jog nacionalistiniai prietarai yra labai gajūs, kad jie tvirtai įsišakniję kai kurių žmonių psichologijoje ir sąmonėje net tada, kai jau likviduotos objektyvios prielaidos bet kokiems antagonizmams nacionaliniuose savitarpio santykiuose. Šis teiginys ypač svarbus todėl, kad praeities atgyvenas aktyviai kursto imperializmo šalių reakciniai sluoksniai.
Niekada negalima pamiršti, jog būtent tuose kolektyvuose, kur politinis-auklėjamasis darbas silpnas, nepakankamai kryptingas, kur reikiamai nesigilinama į kiekvieno žmogaus, ypač jaunuolių, dvasinį pasaulį, jog būtent ten žmonėms, neturintiems politinio užsigrūdinimo, gali daryti poveikį priešiška ideologija.
Formuodama komunistinius jaunosios kartos įsitikinimus, ypač išradingai turi dirbti mokykla. Visas mokymo procesas, įvairiapusiškas užklasinis darbas turi būti kuo efektyviau panaudojami politinio moksleivių brandumo ugdymui. Šie klausimai praėjusiais metais buvo apsvarstyti Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenume. Remdamiesi gerąja darbo
patirtimi, sukaupta vykdant plenumo nutarimą, mokyklų vadovai, partinės ir visuomeninės organizacijos turi ir toliau aktyviai skiepyti jaunimui nemirtingas marksizmo-leninizmo idėjas, mokyti jį iš partinių pozicijų spręsti visus iškylančius klausimus. Reikia išsaugoti tą kilnų politinį patriotinį entuziazmą, kuris buvo būdingas Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos jubiliejaus minėjimui, visokeriopai remti jaunimo pasiryžimą geru mokymusi, našiu darbu atsakyti į garbingą respublikos komjaunimo apdovanojimą.
Mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai pirmiausia turi būti sumanūs auklėtojai, kartu su komjaunimo organizacija ir tėvais veiksmingai spręsti idėjinio-politinio ir dorovinio moksleivių ir studentų ugdymo klausimus. Reikia toliau aktyviai stiprinti avangardinį mokytojų ir dėstytojų komunistų vaidmenį, didinti jų atsakomybę už jaunosios kartos idėjinį-politinį lygį ir elgesį. Auklėjant jaunimą reikia plačiau panaudoti gausią partijos, karo ir darbo veteranų gyvenimo patirtį.
Tarybinė visuomenė tvirta ir stipri pirmiausia liaudies sąmoningumu ir sutelktumu, idėjine-politine vienybe. Todėl Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas niekada nesitaikstė ir nesitaikstys su tuo, kas gali padaryti nors ir mažiausią žalą šiai vienybei, ryžtingai kovojo ir kovos prieš bet kurias nacionalistines nuotaikas. Mes ir toliau aktyviai tobulinsime susiklosčiusią komunistinio auklėjimo sistemą, visada principingai sieksime, kad visos idėjinio poveikio priemonės ugdytų kilnius internacionalistinius darbo žmonių įsitikinimus ir jausmus, auklėtų tikrus tarybinius patriotus, nuoseklius internacionalistus. Didelį dėmesį ir ateityje turime skirti internacionalistiniam ir patriotiniam jaunimo auklėjimui, jo klasiniam grūdinimui.
Neseniai priimtas TSKP Centro Komiteto nutarimas įpareigoja ugdyti visų tarybinių žmonių pasididžiavimą socialistine Tėvyne, neišardoma broliška TSRS tautų draugyste, mokyti juos gerbti nacionalinį orumą ir nacionalinę kultūrą, skiepyti nesitaikstymą su bet kokiais nacionalizmo pasireiškimais. Kad šis darbas visada būtų efektyvus, turime dar aktyviau propaguoti didžiuosius istorinius socializmo iškovojimus.
Socialistinė Lietuva — neatskiriama sudedamoji vieningo TSRS liaudies ūkio komplekso dalis. Tiktai lenininės tarybinių tautų draugystės ir brolybės dėka Lietuvos darbo žmonės pasiekė didelių laimėjimų ekonomikoje ir kultūroje. Turime įtikinamai atskleisti ir tą nenuginčijamą faktą, kad tik Tarybų valdžios metais buvo sudarytos reikiamos sąlygos visų mūsų šalies tautų suklestėjimui, jų siekimui laisvai reikšti savo mintis ir jausmus, ugdyti nacionalinę kultūrą gimtąja kalba. Nacionalinė Komunistų partijos politika užtikrino ir užtikrina laisvą visų tarybinių tautų kalbų vystymąsi, visišką kiekvieno šalies piliečio laisvę kalbėti, mokyti ir auklėti vaikus bet kuria kalba.
Mes pagrįstai didžiuojamės išaugusia respublikos gyventojų humanitarine kultūra, lietuvių kalbos ir literatūros mokslo laimėjimais. Tarybų valdžios metais susiformavo pajėgūs lituanistikos centrai Mokslų Akademijoje ir Universitete, kurio 400 metų jubiliejų šiemet minime. Parengti tokie fundamentalūs veikalai, kaip lietuvių literatūros istorijos keturiomis, trijų tomų dabartinės lietuvių kalbos gramatika, iš spaudos išėjo jau 11 tomų lietuvių kalbos žodyno, lietuvių kalbos atlaso 1 tomas. Atlikti reikšmingi tarmių ir lietuvių kalbos istorijos tyrinėjimai, išleista ir toliau leidžiama nemaža darbų kalbos kultūros klausimais.
Šie ir kiti lietuvių kalbos ir literatūros mokslo pasiekimai sudaro kuo palankiausias sąlygas lietuvių kalbos ir literatūros dėstymui respublikos mokyklose gerinti. Juo labiau, kad mokymo planuose numatyta pakankamai valandų šioms disciplinoms. Tik reikia sumaniai panaudoti jas komunistiniam moksleivių auklėjimui.
Visas mūsų šalies istorinis patyrimas nacionalinių santykių srityje akivaizdžiai patvirtina V. Lenino atskleistą ir Komunistų partijos nuosekliai stiprinamą nacionalinių kalbų vystymosi ir rusų kalbos—tarpnacionalinio bendravimo, tautų draugystės stiprinimo kalbos — dialektinį ryšį. Rusų kalba yra reikšminga tarybinių tautų bendravimo priemonė. Ji atveria plačius kelius ne tik į rusų, bet ir į kitų tautų, taip pat pasaulinės kultūros ir mokslo lobyną. Todėl labai svarbu, kad jaunimas, baigęs vidurinį mokslą, tobulai mokėtų ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbą, kurios noromis savarankiškai mokosi vis daugiau viso pasaulio gyventojų.
Kaip žinoma, kiekvienas kultūringas žmogus stengiasi išmokti keletą kalbų. Rūpinantis kalbos kultūra, svarbu bendrojo lavinimo, profesinėse technikos, specialiosiose vidurinėse ir aukštosiose mokyklose toliau tobulinti ir užsienio kalbų mokymą, stiprinti jo praktinį kryptingumą.
Manome, kad toks požiūris į kalbų mokymą yra teisingas, ir šiuo keliu tvirtai turi būti einama ir ateityje.
Respublikoje daug padaryta, diegiant socialistines tradicijas vietoj senų, atgyvenusių. Sį darbą svarbu kryptingai dirbti ir ateityje. Partinių organizacijų pareiga — aktyviai puoselėti visus reikšmingiausius socialistinio gyvenimo būdo bruožus, naujas tradicijas ir toliau nesitaikstyti su bet kokiu nacionaliniu ribotumu bei puikavimusi. Turime ryžtingiau siekti, kad etnografinių ansamblių ir kitų meno saviveiklos kolektyvų repertuaras, visas respublikos
kraštotyros darbas dar labiau būtų susieti su dabartimi, veiksmingai padėtų spręsti internacionalistinio ir patriotinio auklėjimo uždavinius.
Ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo efektyvumas labai daug priklauso nuo to, ar aktyviai ugdome darbo žmonių mokslinę pasaulėžiūrą. Todėl ir toliau reikia stiprinti partinių, komjaunimo, profsąjungų organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų dėmesį ateistiniam gyventojų auklėjimui. Reikia pasiekti, kad visur būtų stiprinama ateistinio ir internacionalinio darbo vienovė, didinamas jo efektyvumas.
Respublikos darbo žmonių idėjinio-politinio auklėjimo darbe visada būtina atsižvelgti į tai, kad imperializmas, antikomunizmo ideologai, taip pat jų pakalikai iš lietuvių reakcinės emigracijos tebesistengia plėtoti ardomąją politinę veiklą, šmeižti socializmą.
Antitarybinė propaganda koordinuojama tarptautiniu mastu ir iškeliama į valstybinės politikos lygį. Kovoje su realiuoju socializmu plačiai naudojamos įvairios antikomunistų, dešiniųjų ir „kairiųjų" revizionistų koncepcijos. Antitarybinei, antisocialistinei buržuazinei propagandai aktyviai talkina Pekino vadeivos, užimantys pačias reakcingiausias pozicijas antikomunizmo stovykloje. Maoistiniai Pekino lyderiai kartu su reakcingais imperializmo lėjamojo darbo gerinimo", pagrindinį respublikos visuomenės mokslų darbuotojų dėmesį tikslinga sutelkti j šias problemas: TSKP ideologinė veikla išsivysčiusio socializmo sąlygomis; ideologinio darbo efektyvumo didinimo ir kokybės gerinimo būdai; įvairių darbo žmonių grupių marksistinės-lenininės pasaulėžiūros formavimas, aktyvios pozicijos gyvenime ugdymas — labai svarbus dorovinio auklėjimo uždavinys; darbo kolektyvo auklėjamosios funkcijos; kompleksinės pažiūros į viso auklėjamojo darbo organizavimą metodologija; viešosios nuomonės tyrimas; ideologinės kovos tarptautinėje arenoje ypatybės ir metodai dabartiniame etape. TSKP Centro Komiteto nutarime nurodoma, kad ypač daug dėmesio reikia skirti nuodugniam ir visapusiškam viešosios nuomonės nagrinėjimui, sociologiniams tyrimams. Šioje srityje jau kai kas daroma, tačiau mums nerimą kelia tai, kad nepakankamai metodologiškai pasirengę yra daugelis sociologinių tyrimų organizatorių ir vykdytojų. Todėl kartais jie vykdo tyrimus metodiškai nekryptingai, be aiškaus politinio tikslo ir jų pateikiamos išvados iš esmės neturi praktinės reikšmės. Būtina ryžtingiau siekti, kad visada nuodugniai būtų analizuojamas dvasinis visuomenės gyvenimas, daugiau rengti moksliškai pagrįstų rekomendacijų, kaip toliau tobulinti politinę-auklėjamąją veiklą.
Reikšmingą darbą, formuojant komunistinius įsitikinimus, turi atlikti literatūros ir meno darbuotojai.
Respublikos partinė organizacija labai vertina estetinių vertybių kūrėjų pastangas atidžiai, specifinėmis priemonėmis nagrinėti brandaus socializmo problemas, giliai atskleisti naujo žmogaus vidinį pasaulį, įtaigiai apmąstyti sudėtingus būties, asmenybės vietos ir įtakos revoliuciniam visuomenės pertvarkymui klausimus. Mus džiugina intensyvi literatūros, teatro, muzikos, dailės, kino raida, vaisingi kūrybiniai ieškojimai, sustiprėjęs literatūros ir meno kritikos vaidmuo. Darbo žmonės visada didžiuojasi talentingais kūriniais, kuriuose gerai išryškinami tarybinės liaudies žygiai, keliamos aktualios socialinio vystymosi problemos, smerkiami mūsų idėjiniai priešai.
Kartu ir toliau visada turime savikritiškai vertinti net žymiausius pasiekimus, aktyviai stiprinti visų kartų menininkų ryšius su darbininkų klase, visais darbo žmonėmis, remti jų pastangas kūrybiškai panaudoti neišsenkamas socialistinio realizmo metodo galimybes. Mes ir ateityje visokeriopai remsime tuos kūrėjus, kurie, tęsdami pažangiąsias lietuvių literatūros ir meno raidos tradicijas, aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime, visuomet aiškiai išreiškia savo pilietinę poziciją, klasiniu partiniu požiūriu vertina istorinę Lietuvos praeitį.
Kultūros ministerija, kūrybinės sąjungos ir draugijos, jų partinės organizacijos turi dar aktyviau rūpintis literatūros ir meno darbuotojų idėjiniu ir profesiniu ugdymu, auklėjamojo darbo tobulinimu teatruose, koncertinėse organizacijose, kituose kūrybiniuose kolektyvuose. Išsamus, partiškai principingas pokalbis visuomet turi vykti ir kuriant naują spektaklį ar kino filmą, ir atidarant dailės parodą, ir išleidžiant naują knygą.
Būtinai reikia žymiai pagerinti klubų, kultūros namų ir rūmų, bibliotekų veiklą. Ką galima kalbėti, sakysim, apie Molėtų kultūros namų darbo efektyvumą, jeigu į jų renginius, koncertus dažnai susirenka vos keletas žmonių? Deja, panaši padėtis yra ir kai kuriuose kituose rajonuose. Kultūros ministerija, partiniai ir tarybiniai organai turi labiau rūpintis žemdirbių kultūros kėlimu, visokeriopai gerinti šefų paramą kaimui, aktyviau siekti, kad kiekviena kultūros ir švietimo įstaiga taptų veiksmingu masinio politinio darbo centru, dirbtų intensyviai ir kūrybiškai. Tiesioginė vietinių partinių ir tarybinių organų pareiga— visokeriopai gerinti šių įstaigų materialinę bazę, nuolat rūpintis jų darbuotojų kokybine sudėtimi ir darbo sąlygomis.


Visokeriopai didinti gamybini darbo žmonių aktyvumą

Politinis darbo žmonių sąmoningumas, jų idėjinių įsitikinimų tvirtumas, aktyvi pozicija gyvenime pirmiausia pasireiškia visuomenei naudingu darbu. V. Leninas veikale „Didžioji iniciatyva" rašė: „Komunizmas prasideda ten, kur atsiranda pasiaukojamas, sunkų darbą įveikiantis, eilinių darbininkų rūpinimasis pakelti darbo našumą, apsaugoti kiekvieną pūdą grūdų, anglies, geležies ir kitų produktų..."
Atkaklus partinių organizacijų darbas, masių sąmoningumo ir kūrybinio aktyvumo didėjimas užtikrino tai, kad respublikoje nuosekliai įgyvendinami TSKP XXV suvažiavimo nutarimai ekonomikos srityje.
Pagal trejų praėjusių metų rezultatus respublikos darbo žmonės žengia koja kojon su penkmečiu. Pramonės produkcijos gamybos prieaugis per šį laikotarpį, kaip žinoma, sudarė 16,8 procento vietoj 15 procentų pagal penkmečio planą. Beveik 2,5 karto padidėjo gaminių su valstybiniu kokybės ženklu gamyba.
Vis stabiliau vystomas žemės ūkis. Vidutinis metinis javų derlius per trejus metus buvo beveik keturiais centneriais iš nektaro didesnis negu vidutiniškai devintajame penkmetyje. Įvykdytos visų žemės ūkio produktų valstybinių supirkimų trejų metų užduotys, išskyrus nedidelį cukrinių runkelių, gyvulių ir paukščių supirkimų įsiskolinimą.
Nuolat kyla materialinis liaudies gyvenimo lygis, didėja pramoninių prekių ir maisto produktų gamyba bei vartojimas. 1978 metais, palyginti su 1975-aisiais, drabužių pardavimas gyventojams padidėjo 21 procentu, trikotažo dirbinių—16 procentų, odinės avalynės — 9, radijo prekių — 45, iš to skaičiaus televizorių — 30 procentų. Per tą patį laikotarpį mėsos gamyba išaugo 9,7 procento, o mėsos produktų pardavimas gyventojams—12 procentų, iš to skaičiaus mėsos—18 procentų. Pieno gamyba per šiuos trejus metus padidėjo 4,8 procento, o jo produktų pardavimas gyventojams — 15 procentų.
Sėkmingiausiais pagrįstai galime laikyti praėjusius metus. Už jų rezultatus Tarybų Lietuva buvo pripažinta sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, jai paskirta TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK pereinamoji Raudonoji vėliava.
Vykdydami TSKP CK 1978 metų liepos ir lapkričio plenumų nutarimus, darbo žmonių kolektyvai apskritai imant įvykdė svarbiausias planines ketvirtųjų penkmečio metų pirmųjų keturių mėnesių užduotis. Pramonės darbuotojai įvykdė prekinės produkcijos realizavimo ir daugumos svarbiausių rūšių gaminių gamybos planą. Viršytos gyvulių ir paukščių bei kiaušinių
valstybinių supirkimų užduotys, su kaupu įvykdyti mažmeninės prekių apyvartos, buitinių paslaugų gyventojams realizavimo, pagrindinių fondų atidavimo naudoti, valstybinių kapitalinių įdėjimų ir statybos-montavimo darbų keturių mėnesių planai.
Tačiau daugelio ministerijų ir žinybų darbas šiemet kelia didelį nerimą. Žinoma, buvo objektyvių priežasčių, atsiradusių dėl nepaprastai sunkių žiemos sąlygų ir šalyje, ir respublikoje. Buvo daug daroma šiems sunkumams įveikti. Ir vis dėlto reikia pripažinti, jog prieš šiuos objektyvius sunkumus toli gražu ne visur buvo iškeltas organizuotumas, ne visur racionaliai, kuo efektyviausiai panaudota darbo jėga, imtasi deramų pastangų didinti darbo našumą. Pasitaikė neorganizuotumo ir nerūpestingumo. Kai kurios ministerijos, susivienijimai ir įmonės blogai pasiruošė darbui žiemą. Todėl, taip pat ir dėl kitų priežasčių neritmingai dirbo dalis įmonių, sumažėjo pramonės gamybos intensyvumas. Kai kuriuose kolektyvuose sumažėjo gamyba, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Ypač nepatenkinama padėtis kapitalinėje statyboje. Palyginti su praėjusiais metais, pablogėjo kapitalinių įdėjimų ir statybos-montavimo darbų planinių užduočių vykdymas, todėl iškilo grėsmė, kad kapitalinės statybos metinis planas gali būti neįvykdytas. Nevisiškai įvykdytas pieno valstybinio supirkimo planas, sumažėjo karvių produktyvumas.
Susidariusi padėtis, vykdant ketvirtųjų metų planą, taip pat ir viso penkmečio planą bei socialistinius įsipareigojimus, įsakmiai reikalauja didinti atsakomybę, stiprinti planinę ir gamybinę drausmę, sumaniai panaudoti rezervus ir galimybes visokeriopai didinti gamybą. Pirmojo ketvirčio planinių užduočių neįvykdę kolektyvai ir šakos atsilikimą turi įveikti antrajame ir kituose ketvirčiuose.
Visų liaudies ūkio šakų darbo sėkmė lemiamai priklauso nuo transporto darbo. Tačiau daugiau kaip 2,5 milijono tonų krovinių pirmajame ketvirtyje nebuvo išvežta, ne geresnė padėtis ir dabar. Didelė kaltė dėl to tenka ir ministerijoms bei žinyboms, susivienijimams ir įmonėms, kurios neatsakingai žiūri į transporto priemonių, vagonų panaudojimą.
Rimtą egzaminą laiko mūsų žemdirbiai. Sunkiomis vėlyvo pavasario sąlygomis labai nelengvai vyksta ketvirtųjų penkmečio metų sėja. Žemdirbių ir juos aptarnaujančių tarnybų darbuotojų garbei reikia pripažinti, kad jie iš esmės neblogai sprendžia iškilusius sudėtingus uždavinius. Tačiau kova dėl derliaus dar tik prasideda. Laukia ilgas ir įtemptas darbas, organizuojant sunykusių žiemkenčių, daugiamečių žolių, pievų bei ganyklų peršėjimą, prižiūrint pasėlius. Labai svarbu gerai pasiruošti gyvulininkystės produktų gamybai vasarą, derliaus nuėmimui, pašarų ruošimui.
Žodžiu, respublikos partinei organizacijai, visiems darbo žmonėms yra iškilę sudėtingi ekonomikos vystymo uždaviniai, kuriems išspręsti reikės daug fizinių ir dvasinių jėgų, išradingo ir nuoseklaus masinio politinio darbo. Turėsime sumaniai, kuo geriau panaudoti visą partijos sukauptą gausų idėjinio ir emocinio poveikio formų ir metodų arsenalą skatinti darbo žmones pasiaukojamai dirbti kilnių mūsų Lenino partijos tikslų vardan.
Partinių organizacijų, ūkinių vadovų, specialistų, visų darbo žmonių dėmesį reikia telkti į tai, kad būtų maksimaliai panaudojami esami gamybos vystymo rezervai, didinamas darbo našumas, gerinama produkcijos kokybė. Reikia daug ryžtingiau siekti racionalaus darbo organizavimo kiekvienoje darbo vietoje, tobulinti skatinimo už gerą produkcijos kokybę sistemą, atkakliau stengtis, kad sąžininga pažiūra į liaudies turtą taptų kiekvieno kolektyvo gyvenimo įstatymu. Visuose darbo kolektyvuose būtina sudaryti tokią dorovinę-psichologinę atmosferą, kad kiekvienas jaustų pareigą dirbti našiai, nepakančiai žiūrėti į dykinėtojus, pravaikštininkus, brokdarius, visuomeninės nuosavybės grobstytojus.
Ypač svarbu toliau visokeriopai didinti auklėjamąjį ir mobilizuojamąjį socialistinio lenktyniavimo vaidmenį.
Vykdydamas TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas ne kartą nagrinėjo ir apibendrino gamybinių kolektyvų, partinių organizacijų patirtį šioje srityje. Tai davė neblogų rezultatų. Socialistiniame lenktyniavime dabar dalyvauja daugiau kaip milijonas 300 tūkstančių žmonių, tai yra daugiau kaip 93 procentai visų respublikos darbo žmonių. Pusė jų įsijungė į judėjimą dėl komunistinės pažiūros į darbą.
Labai svarbu siekti, kad socialistinis lenktyniavimas visada aktyviai padėtų didinti gamybos efektyvumą, gerinti darbo kokybę, puoselėti kiekvieno darbo žmogaus profesinę ir dorovinę kultūrą. Geros patirties čia netrūksta. Pavyzdžiui, Klaipėdoje socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai išaiškinami ne tik pagal ūkinės' veiklos rezultatus, bet ir pagal darbo kokybę, komunistinę pažiūrą į darbą, sąmoningą drausmę. Nebloga patirtis sukaupta Šiaulių televizorių gamykloje. Čia įdiegta keletas socialistinio lenktyniavimo formų ir pakopų, kurios atitinkamai žymimos „Kokybės žymūno", „Gamybos žymūno", „Geriausio profesijos darbuotojo", „Komunistinio darbo spartuolio" vardu. Šia kryptimi reikia įtemptai dirbti ir toliau.
Tačiau mūsų nepatenkina tai, kad pramonės kolektyvų socialistiniame lenktyniavime silpnai diegiama Maskvos „Dinamo" gamyklos ir daugelis kitų iniciatyvų, kilusių mūsų šalyje ir respublikoje.
Socialistinis lenktyniavimas, kaip pabrėžia draugas L. Brežnevas, visada turi mokyti „dirbti ne tik drausmingai ir stropiai, bet ir sąžiningai, sumaniai, rezultatyviai, dirbti gražiai, kad ir kiti tave gerbtų už tavo darbą, ir pats tu save gerbtum".
Tobulinant socialistinio lenktyniavimo formas, judėjimą dėl komunistinės pažiūros į darbą, aktyviai padedant įgyvendinti demokratiją lemiamoje gyvenimo sferoje — gamyboje •— didelis vaidmuo tenka tarybinėms profsąjungoms. Respublikos profsąjungų organizacijos turi kryptingai ir sumaniai spręsti šias problemas, kaip pabrėžta neseniai priimtame TSKP CK nutarime „Apie partijos Karagandos srities komiteto darbą vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus dėl partinio vadovavimo profsąjungų organizacijoms ir jų vaidmens didinimo ūkinėje ir kultūrinėje statyboje", dar ryžtingiau daugelyje kolektyvų kovoti dėl drausmės stiprinimo, darbo našumo didinimo, visada principingai ginti darbo žmonių teises ir interesus, aktyviai ir nuodugniai nagrinėti socialinius ir buitinius klausimus, nuo kurių daug priklauso auklėjamojo darbo efektyvumas.
Turime būti nepakantesni įvairioms biurokratizmo ir formalizmo apraiškoms socialistiniame lenktyniavime, geriau analizuoti, kodėl apsileidžia kai kurie komunistinio darbo spartuoliai, o kai kurie kolektyvai neįvykdo planų ir socialistinių įsipareigojimų kuo aktyviausiai dirbti su „vidutiniais", nesistengiančiais iškopti į pirmaujančiųjų gretas. Visada svarbu deramai taikyti materialinio ir moralinio skatinimo priemones, nes juk kaip tik jos išreiškia visuomeninį žmogaus darbo nuopelnų pripažinimą, darbo kolektyvo nuomonę ir vertinimą.
Daug aktyviau turime gerinti darbo sąlygas. Kai kuriose šiuolaikinėse įmonėse Alytuje, Utenoje ir kitur dar yra sunkaus darbo barų, ir jie, deja, nemažėja, o Mėsos ir pieno pramonės ministerijos įmonėse rankų darbą dirbančių asmenų per pastaruosius metus pagausėjo net 720 žmonių.
Ir toliau labai svarbu gerinti darbo sąlygas žemės ūkyje. Visada turime atsiminti, kad kova dėl aukštos kultūros gamyboje, dėl organizuotumo ir drausmės — tai ne tik kova dėl mūsų ekonomikos stiprinimo, bet ir kova dėl žmogaus, jo vientiso, visapusiško ir harmoningo vystymosi.
Veiksminga darbo žmonių darbinio auklėjimo priemonė yra ekonominio švietimo sistema. Neseniai Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas išanalizavo jo būklę, vykdant
TSKP CK nutarimą „Dėl Baškirijos partinių organizacijų darbo stiprinant darbo žmonių ekonominio švietimo vaidmenį gamybos efektyvumo didinimui ir darbo kokybės gerinimui, vadovaujantis TSKP XXV suvažiavimo nutarimais". Dabar ši mokymo forma iš tiesų yra masinė ekonomikos mokykla. Kasmet ekonomines žinias gilina maždaug 300 tūkstančių žmonių. Tai padeda jiems didinti darbo našumą, gerinti jo kokybę.
Vis dėlto ekonominis švietimas gali aktyviau padėti skiepyti darbo žmonėms sumanių ir taupių šeimininkų savybes, skleisti pažangią darbo organizavimo patirtį, diegti į gamybą mokslo ir technikos laimėjimus, formuoti komunistinę pažiūrą į darbą.
Partinės organizacijos visada turi panaudoti visas darbinio auklėjimo sistemos grandis: šeimą, mokyklą, gamybinį kolektyvą.
Turime siekti, kad jau iš mažens kiekvienoje šeimoje vaikams būtų skiepijama pagarbi pažiūra į darbą, visuomeninę nuosavybę ir gamtą, plačiau skleisti patirtį tų tėvų, kurie orientuoja savo vaikus įsigyti darbininkų ir žemdirbių profesijas.
Kartu būtina tobulinti darbinį mokymą ir auklėjimą mokymo įstaigose. Tuo tarpu dabar respublikoje veikia tik 8 tarpmokykliniai gamybinio mokymo kombinatai. Dar nepakankamai jaunimo profesiniu orientavimu, kvalifikuotų specialistų pamaina rūpinasi kai kurie ūkiai, Žemės ūkio ministerija. Todėl tik nežymi kaimo mokyklų abiturientų dalis lieka dirbti kolūkiuose ar tarybiniuose ūkiuose, o atsiųsti į kaimą jaunieji specialistai ne visada ten įsitvirtina. Švietimo ministerija, LLKJS Centro Komitetas turėtų gerokai padidinti šeimos ir mokyklos įtaką darbiniam jaunosios kartos auklėjimui. Savo ruožtu Valstybinis plano komitetas, ministerijos ir žinybos artimiausiu metu privalo suteikti šiam darbui didesnę materialinę paramą. Žemės ūkio gamybos industrializavimo, didelių socialinių pakitimų kaime sąlygomis reikia visokeriopai propaguoti žemės ūkio profesijas. Manome, kad yra tikslinga parengti kompleksą priemonių, kurios geriau skatintų jaunimą dirbti žemės ūkyje. Tik visomis šiomis priemonėmis ir sutelktomis pastangomis išugdysime jaunimo sugebėjimus ir įpročius dirbti visuomenei naudingą darbą.
Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto VII plenumo nutarimas „Dėl priemonių toliau stiprinti partinį vadovavimą liaudies švietimui respublikoje, remiantis TSKP XXV suvažiavimo reikalavimais" įpareigojo kolūkių ir tarybinių ūkių vadovus per dvejus trejus metus sukurti nuolatinę moksleivių darbo ir poilsio stovyklų bazę. Teigiamai vertintinas Šalčininkų rajono darbas, vykdant šį nutarimą. Pavyzdžiui, šiame rajone veikiančioje darbo ir
poilsio stovykloje „Jaunystė" pastatyta 16 šešiaviečių ir aštuonviečių gyvenamųjų namelių, įrengta sporto aikštelė, stadionas, vieta maudymuisi. Keturios stacionarinės darbo ir poilsio stovyklos įkurtos Plungės rajone. Tačiau iš viso šis klausimas sprendžiamas lėtai. Šiuo metu stacionarinę moksleivių darbo ir poilsio stovyklų bazę turi tik nedaugelis kolūkių ir tarybinių ūkių. Per mažai moksleivių siunčiama į daržininkystės ir sodininkystės ūkius. Žemės ūkio ministerijos vadovai turi užtikrinti, kad būtų įvykdytas Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenumo nutarimas.
„Išsivysčiusio socializmo sąlygomis,— sakoma naujajame TSKP Centro Komiteto nutarime,— labiau negu bet kada aktualus Lenino teiginys, kad valstybė stipri masių sąmoningumu". Komunistinės visuomenės sukūrimui reikalingi aktyvūs ir sąmoningi kūrėjai, tikri darbo entuziastai, didelės atsakomybės už pavestą darbą žmonės. Formuoti šias savybes ir turi sistemingas darbinis auklėjimas —svarbi sudedamoji komunistinio auklėjimo dalis.

Kryptingiau ugdykime naujo žmogaus dorovingumą
TSKP XXV suvažiavimas, nubrėždamas naujo žmogaus ugdymo uždavinius, paragino ypač stiprinti dorovinį darbo žmonių auklėjimą, ryžtingai kovoti prieš bet kuriuos nukrypimus nuo socialistinių bendro gyvenimo normų. Vykdant suvažiavimo nutarimus, dorovinio auklėjimo būklė, tikslai ir uždaviniai buvo plačiai apsvarstyti Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto 1976 m. III plenume. Įgyvendinant plenumo nutarimą, respublikoje susidarė tam tikra aktyvios žmonių pozicijos gyvenime formavimo sistema, apimanti visus gyventojų sluoksnius ir grupes. Kryptingiau ugdomos kilnios dorovinės savybės šeimoje, mokykloje, darbo kolektyve, buityje, poilsio metu. Tačiau mes turime atsižvelgti ir į tai', jog dar daug reikia padaryti, kad būtų įveiktos kai kurios vartotojiškos psichologijos, dorovinio nihilizmo, žodžių ir darbų neatitikimo apraiškos. Reikia gerokai sustiprinti tarybinio gyvenimo būdo propagandą, geriau panaudoti jau susiklosčiusią dorovinio auklėjimo sistemą, aktyviau ieškoti naujų komunistinio darbo žmonių dorovingumo ugdymo, kilnios jų saviraiškos formų.
Komunistinių dorovinių santykių pagrindas ir svarbiausia jų formavimo sąlyga yra visų rūpinimasis kiekvieno gerove ir kiekvieno rūpinimasis visų gerove. Tačiau visa tai neateina savaime. Turime siekti, kad viso mūsų darbo centras būtų tarybinio žmogaus — didžiausios mūsų visuomenės vertybės — interesai. Nenukrypstamai vadovaujantis šiuo principu, būtina visur sudaryti didžios pagarbos žmogaus
asmenybei atmosferą, nuolat ir nesutaikomai kovoti prieš įvairias praeities atgyvenas, prieš visa, kas trukdo socialinei ir dorovinei pažangai.
Neseniai Baku mieste įvyko sąjunginė mokslinė-praktinė konferencija „Aktyvios gyvenimo pozicijos formavimas: dorovinio auklėjimo patirtis ir aktualios jo problemos". Nėra abejonės, kad respublikos partinė organizacija, tarybiniai ir ūkiniai organai, profsąjungų, komjaunimo ir kitos visuomeninės organizacijos aktyviai pasinaudos visos šalies, broliškų respublikų patirtimi, sukaupta auklėjant tarybinius žmones komunistinio idėjiškumo dvasia, skiepijant jiems kilnias dorovines savybes, skatinant juos griežtai laikytis socialistinio bendro gyvenimo normų, nesitaikstyti su buržuazine ideologija ir morale, su antivisuomeninio elgesio ir mūsų visuomenei svetimų įpročių apraiškomis.
Vykdydama TSKP CK Generalinio Sekretoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko draugo L. Brežnevo nurodymus socialistinio teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimo šalyje klausimais, respublikos partinė organizacija aktyviai stiprina kovą su nusikalstamumu ir kitais antivisuomeniniais reiškiniais.
Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas 1978 m. apsvarstė teisėtvarkos būklę respublikoje 1977 metais ir numatė priemones jai gerinti. Sutinkamai su LKP Centro Komiteto nutarimu, nemažai padirbėta daugelyje miestų
ir rajonų. Dėl to praėjusiais metais kiek sumažėjo nusikaltimų, tarp jų pavojingų, skaičius. Nusikalstamumas mažėja ir šiemet.
Tačiau kova su nusikalstamumu tebėra aktuali. Vis dar daug valstybės apgaudinėjimo, socialistinės nuosavybės grobstymo, kyšininkavimo, spekuliacijos, chuliganizmo faktų, kitų antivisuomeninių reiškinių. Pavyzdžiui, dideli grobstymai buvo atskleisti Telšių tarprajoninėje didmeninės prekybos bazėje, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, Vilniaus rajono Kenos kolūkyje ir kitur. Kaip ir anksčiau, didelis nusikalstamumas stambiausiuose miestuose, augančiuose centruose ir priemiestiniuose rajonuose. Didėja nusikaltimų skaičius Biržų, Pasvalio, Sakių, Šilutės, Švenčionių ir kituose rajonuose. Daug nusikaltimų, tarp jų ir sunkių, vis dar padaro anksčiau teisti, niekur nedirbantys, taip pat neblaivūs asmenys.
Partiniai, tarybiniai, administraciniai organai, profsąjungų, komjaunimo ir kitos visuomeninės organizacijos panaudoja ne visas turimas priemones ir galimybes, kad nebūtų pažeidžiamos teisės normos. Dar nepakankamai dirbamas auklėjamasis darbas kolektyvuose ir gyvenamosiose vietose, ypač kaime. Ne visur sudaryta nepakantumo atmosfera neūkiškumui, darbo drausmės pažeidimams, girtavimui, veltėdžiavimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Visa tai trukdo efektyviai plėtoti teisinį ir dorovinį darbo žmonių auklėjimą. Reikia dar energingiau šiuos trūkumus šalinti.
Labai aktuali dorovinio ir teisinio moksleivių auklėjimo problema. Jau vien tai, kad nepilnamečiai padaro nemaža nusikaltimų, signalizuoja apie didelius trūkumus šiame darbe. Tai pirmiausia pasakytina apie Biržų, Kėdainių, Šilutės, Tauragės, Mažeikių ir kitus rajonus, kur nepilnamečių nusikalstamumas didėja.
Visi be išimties, kas tik yra susiję su jaunimo darbu ir mokymu, privalo geriau vykdyti Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto III plenumo nutarimą, aktyviau telkti šeimos, mokyklos, darbo kolektyvų pastangas ugdyti naują žmogų. Šiam darbui labai svarbu negailėti nei pastangų, nei laiko.


Partinį dėmesį visoms idėjinio-auklėjamojo darbo grandims
Sudėtinga ir įvairiapusė ideologinė partijos veikla reikalauja nuolat diegti veiksmingus poveikio dvasiniam žmogaus pasauliui metodus, efektyvias formas. Tai ne tik partinių ir ideologinių darbuotojų, bet ir valstybinių organų, ūkinių tarnybų, liaudies ūkio specialistų, mokslo ir kultūros veikėjų, visų visuomeninių organizacijų uždavinys.
Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetas nemažai padirbėjo, mobilizuodamas visas ūkinio ir kultūrinio gyvenimo grandis, kad būtų kryptingai ir aktyviai sprendžiami idėjinio-auklėjamojo darbo uždaviniai. Daug čia padėjo partinio darbo perspektyvinio kompleksinio plano visam laikotarpiui tarp suvažiavimų parengimas ir įgyvendinimas, ilgalaikių ideologinio darbo planų, apimančių aktualiausias komunistinio auklėjimo kryptis, sudarymas ir nuoseklus vykdymas. Perspektyvinis planavimas tapo norma visų partijos miestų ir rajonų komitetų, daugelio pirminių partinių organizacijų darbe.
Gera idėjinės-politinės ir ūkinės veiklos derinimo forma tapo kompleksiniai socialinio ir ekonominio vystymo planai. Tai patvirtina Vilniaus Spalio 60-mečio radijo matavimų prietaisų gamyklos, Kauno P. Ziberto šilko kombinato, Panevėžio rajono Ėriškių kolūkio ir daugelio kitų gamybinių kolektyvų patirtis. Socialinio ir ekonominio vystymo planus šiandien vykdo visi respublikinio pavaldumo miestai, 19 rajonų, kai kurios liaudies ūkio šakos. Šioje srityje gerą patirtį sukaupė Vilniaus miesto, Plungės, Radviliškio ir kai kurių kitų rajonų partinės organizacijos.
Praktika įtikinamai patvirtina, kad geriausių rezultatų pasiekia tie partiniai komitetai, tie kolektyvai, kuriuose gamybiniai, socialiniai, organizaciniai ir ideologiniai uždaviniai sprendžiami kartu, kur ideologiniai darbuotojai propagandinį darbą sieja su konkrečių ūkinio ir kultūrinio darbo uždavinių sprendimu, o ūkiniai vadovai nuolat rūpinasi politinio auklėjimo klausimais. Šia kryptimi reikia aktyviai dirbti ir ateityje.
Siekiant ideologinės veiklos veiksmingumo, būtina ir toliau rengti perspektyvinius ir metinius darbo žmonių komunistinio auklėjimo planus, koordinuojančius partinių, tarybinių, ūkinių ir visuomeninių organų pastangas, visuose kolektyvuose sukurti principingumo, draugiško reiklumo ir atidumo kiekvienam žmogui atmosferą. Nuolatinio idėjinio-auklėjamojo darbo centrais visada turi būti pirminės partinės organizacijos. Kad ir kur dirbtų komunistas, jo pareiga — propaguoti ir skleisti Lenino partijos idėjas, skirti šiam nepaprastai svarbiam darbui visas savo žinias, atiduoti visą širdį.
Ypač veiksmingai spręsti šiuos klausimus turi padėti masinės informacijos ir propagandos priemonės.
Laikraščių ir žurnalų redakcijos, ELTA, Valstybinis televizijos ir radijo komitetas, leidyklos, vykdydami TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, nuveikė reikšmingą darbą. Partinių organų vadovaujama, jų veikla tapo kryptingesnė ir įtaigesnė, o ideologinis poveikis, ypač socialistinio lenktyniavimo eigai,— didesnis.
Gyviau ir reguliariau propaguojama pirmūnų, darbo kolektyvų patirtis, išsamiau nušviečiami mokslinės-techninės pažangos spartinimo klausimai. Tačiau šioje srityje dar ne viskas padaryta. TSKP Centro Komiteto nutarimas „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo" kelia masinės informacijos ir propagandos priemonėms labai didelius ir atsakingus uždavinius, apie jas pareikšta kritika liečia ir mūsų respubliką. Mes privalome iš tos kritikos padaryti reikiamas išvadas ir imtis priemonių, kad respublikos masinės informacijos ir propagandos priemonės kur kas geriau informuotų gyventojus apie juos dominančias problemas ir, kas labai svarbu, padėtų teisingai jas suprasti.
Pirmiausia reikia sustiprinti partinį dėmesį spaudai, televizijai, radijui, leidykloms, pasiekti, kad visi šie centrai padėtų tikrai kovingai spręsti komunistinio darbo žmonių auklėjimo klausimus. Ypač svarbu, kad partijos miestų ir rajonų komitetai daugiau dėmesio skirtų žurnalistų kadrų ugdymui, redakcijų pirminių partinių organizacijų veiklos aktyvinimui. Žurnalistika — partinis darbas. Ir patikėti jį galima tik tvirtų komunistinių įsitikinimų, aukštos dorovinės kultūros žmonėms.
Reikia didinti redaktorių atsakomybę už spausdinamos ir transliuojamos medžiagos pasaulėžiūrinį kryptingumą. Nemaža trūkumų buvo kai kuriose „Kultūros barų" žurnalo publikacijose, ir Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetui teko sustiprinti žurnalo vadovybę. Tačiau iš to fakto ne visi redaktoriai padarė reikiamas išvadas. Mums ir toliau kelia nerimą; nepakankamai ryškus pasaulėžiūrinis kryptingumas, nenuoseklus marksistinės metodologijos, paisymas atskiruose kai kurių spaudos leidinių; straipsniuose.
Laikraščių ir žurnalų redaktoriai niekada neturi taikstytis su spalvų tirštinimu, mėginimais į viską žiūrėti pro juodus akinius, su objektyvistiniu socialinių procesų nušvietimu. Reikia turėti galvoje ir tai, kad anaiptol ne visi autoriai, anksčiau teisingai partijos kritikuoti, jau padarė reikiamas išvadas, kad jų tarpe yra ir tokių, kurie linkę sudaryti įspūdį, jog ši kritika esą buvusi neteisinga.
Su uždaviniais, kuriuos partija kelia idėjiniam-auklėjamajam darbui, nesuderinama ir kartais masinės informacijos organų darbe dar pasitaikanti baimė atvirai svarstyti aktualius mūsų visuomenės gyvenimo klausimus, tendencija sušvelninti, apeiti neišspręstas problemas, opius klausimus, nutylėti iš tikrųjų esančius trūkumus ir sunkumus. Dar gana gajus ir polinkis tuščiažodžiauti, naudoti propagandinius-štampus.
Visi šie trūkumai turi būti ryžtingai pašalinti. Visada reikia operatyviai ir išsamiai aiškinti skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje, respublikoje vykstančių įvykių esmę, visapusiškai nušviesti darbininkų klasės, kolūkinės valstietijos, inteligentijos gyvenimą, parodyti svarbiausius ekonomikos, mokslo ir kultūros laimėjimus, darbo žmonių svarstymui pateikti aktualius ekonominio ir kultūrinio darbo, tarptautinio gyvenimo klausimus. Laukiame, kad prie tarptautinių santykių aiškinimo svariau prisidėtų televizijos ir radijo darbuotojai. Deja, televizijos ir radijo komentatoriai dar gana retai kalba ir, aišku, ne visada operatyviai nušviečia įvairius pasaulyje vykstančius procesus. Reikia plačiau kūrybiškai panaudoti gerąją Centrinės televizijos ir Visasąjunginio radijo sukauptą patirtį šioje srityje.
Turėdami galvoje teigiamo pavyzdžio poveikį komunistiniam darbo žmonių auklėjimui, niekada neturime pamiršti ir kritikos. Deja, kritikos kartais trūksta. Kai kurios redakcijos net likvidavo satyros ir jumoro skyrius. Reikia didinti kritikos vaidmenį spaudoje, televizijos ir radijo laidose. Kritika turi padėti mums kovoti prieš abejingumą, nedrausmingumo apraiškas, tarybinių įstatymų pažeidimus, trūkumus gyventojų aptarnavimo sferoje, sprendžiant buities gerinimo klausimus, prieš visa tai, kas gadina dorų žmonių nuotaiką. Žinoma, labai svarbu, kad kritika visada remtųsi nuodugnia analize, butų operatyvi ir principinga, turėtų konkretų ir tikslų adresą, mokytų žmones atsakomybės už pavestą darbą.
Visų Lietuvos Komunistų partijos CK skyrių, partijos miestų ir rajonų komitetų uždavinys — ryžtingai kovoti prieš mėginimus apeiti ar iš viso ignoruoti kritiką. Deja, dar taip atsitinka. Ypač gausu įvairių atsirašinėjimų. Tai neretai pasitaiko Lengvosios pramonės ministerijos, „Vilniaus statybos" tresto, Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir kai kurių kitų organizacijų darbe. Tokia padėtis netoleruotina.
Ideologinis darbas — kūrybinis darbas. Jis reikalauja daug atkaklumo, kryptingų ieškojimų. Tačiau kai kur dar dirbama senoviškai, pasyviai, be iniciatyvos. Daugiau aktyvumo ideologinėje veikloje laukiame iš Pakruojo, Joniškio, Kėdainių, Prienų, Pasvalio, Kelmės partinių organizacijų. Visų partijos komitetų, ideologinių įstaigų uždavinys — nuolat kovoti prieš formalizmą, šabloną, inertiškumą ideologiniame darbe, intensyviai kelti jo teorinį lygį, didinti kovingumą.
Pastaraisiais metais respublikoje pagerėjo darbas su ideologiniais kadrais. Čia daug padėjo TSKP CK nutarimo „Dėl darbo parenkant ir ugdant ideologinius kadrus Baltarusijos partinėje organizacijoje", Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto plenumo nutarimo šiuo
klausimu nuoseklus vykdymas. Daugelio partijos komitetų ideologiniai darbuotojai dabar kritiškiau vertina savo darbą, jo efektyvumą, ieško naujų veiksmingų idėjinio ir emocinio poveikio priemonių. Mes ir toliau turime rūpintis visų etatinių ideologinių darbuotojų politinio lygio kėlimu.
Stiprinant auklėjamąjį darbą pirminėse partinėse organizacijose, reikia daugiau rūpintis partinių organizacijų sekretorių pavaduotojų ideologiniams klausimams sudėtimi, jų mokymu partijos rajonų ir miestų komitetuose. Teisingai daro tie partijos komitetai, kurie kontroliuoja, kas rekomenduojamas į šias pareigas. Toks dėmesys šiems darbuotojams padeda visokeriopai gerinti darbo žmonių auklėjimą įvairiuose kolektyvuose. Labai svarbu taip pat didinti partinių grupių įtaką idėjiniam politiniam, darbiniam ir doroviniam auklėjimui, padėti dirbti šį darbą partinių grupių organizatoriams.
Kur kas daugiau dėmesio reikia skirti atskirų kategorijų ideologinių darbuotojų stabilumui.
Augantys darbo žmonių idėjinio auklėjimo reikalavimai skatina didinti partijos rajonų ir miestų komitetų propagandos ir agitacijos skyrių vaidmenį ir atsakingumą. Sumanus darbo organizavimas skyriuose, jų kūrybinė, iniciatyva, praktinė pagalba partinėms organizacijoms daug lemia padėtį vietose. Žodžiu, partiškumas,
aiški ir nuosekli klasinė pozicija, politinis sumanumas ir operatyvumas visada turi vyrauti visuose ideologinio darbo baruose. Toks nūdienos reikalavimas.
Kaip žinome, TSKP Centro Komiteto nutarime „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo" numatytos ir priemonės ideologinio darbo materialinei bazei plėsti ir gerinti. Šioje srityje respublikoje nemažai padaryta ir daroma. Pastatyti Politinio švietimo namai Kaune, nemaža kultūros namų rajonų centruose, televizijos ir radijo rūmai, baigiamas šiuolaikiškas televizijos ir radijo įrenginys, pradėti statyti poligrafijos rūmai ir kt. Tačiau uždaviniai, kuriuos iškėlė TSKP Centro Komitetas, tebėra aktualūs ir mums.
Nepakankamai spaustuvių, ypač tarprajoninių, materialinės techninės bazės stiprinimu rūpinasi Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas. Gerokai atsiliekama rengiant poligrafijos specialistus. Respublikos plano komitetas, Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas, kitos suinteresuotos žinybos turi numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kad šie klausimai būtų išspręsti.
Miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybos, ūkinės, profsąjungų ir komjaunimo organizacijos, kultūros ir sporto organai turi sutvarkyti
visas esamas kultūros įstaigas, sporto įrenginius, užtikrinti naujos statybos, ypač vaikų įstaigų statybos kaime, planų įvykdymą.
Didžią politinę mūsų ideologinės veiklos prasmę sudaro tai, kad mes turime padėti darbo žmonėms visapusiškai ir gerai įsisąmoninti marksizmo-leninizmo teoriją, apginkluoti juos nenugalimu istorinės tiesos ginklu, naujausiu mokslu, aiškiu visuomenės raidos dėsnių ir perspektyvų supratimu, visomis priemonėmis ugdyti sugebėjimą, valią ir pasiryžimą vis aktyviau dalyvauti komunizmo statyboje.
Leiskite užtikrinti TSKP Centro Komitetą, kad respublikos partinė organizacija, rengdamasi partijos XXVI suvažiavimui, aktyviai stengsis įgyvendinti TSKP Centro Komiteto nutarime „Dėl tolesnio ideologinio, politinio-auklėjamojo darbo gerinimo" iškeltus uždavinius, dar ryžtingiau didins ideologinės veiklos efektyvumą, pasieks naujų laimėjimų sprendžiant visus dešimtojo penkmečio uždavinius, ugdant komunistinės visuomenės žmogų.


LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS
CENTRO KOMITETO XII PLENUMO
1979 M. GEGUŽĖS 16 D. NUTARIMAS
„DĖL RESPUBLIKOS PARTINĖS ORGANIZACIJOS UŽDAVINIŲ DIDINTI
DARBO ŽMONIŲ KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO EFEKTYVUMĄ, VYKDANT
PARTIJOS XXV SUVAŽIAVIMO REIKALAVIMUS IR TSKP CK NUTARIMĄ
„DĖL TOLESNIO IDEOLOGINIO,
POLITINIO-AUKLĖJAMOJO DARBO
GERINIMO"

Lietuvos Komunistų partijos CK plenumas pažymi, jog respublikos partinė organizacija, įgyvendindama TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, nuveikė nemažą darbą, kad gerėtų komunistinis darbo žmonių auklėjimas ir didėtų jo efektyvumas. Respublikoje išaugo gerai parengti ideologiniai kadrai, veikia informacijos ir propagandos aparatas, aprūpintas modernia technika. Partiniai komitetai reguliariai svarsto komunistinio darbo žmonių auklėjimo klausimus. Vien per pastaruosius trejus metus įvyko Lietuvos Komunistų partijos CK III ir VII plenumai, 213 partijos miestų ir rajonų komitetų plenumų ir aktyvų aktualiais idėjinio-auklėjamojo darbo klausimais.
Ideologinio poveikio priemonės plačiai naudojamos V. Lenino veikalams, partijos dokumentams, TSKP XXV suvažiavimo nutarimams, po jo įvykusių TSKP CK plenumų nutarimams, Didžiojo Spalio 60-mečio medžiagai, naujosioms TSRS Konstitucijai ir Lietuvos TSR Konstitucijai, draugo L. Brežnevo veikalams ir kalboms, jo dvitomiui „Aktualūs TSKP ideologinio darbo klausimai", knygoms „Mažoji žemė", „Atgimimas", „Plėšiniai" nuodugniai nagrinėti.
Parengti ir įgyvendinami perspektyviniai komunistinio auklėjimo uždavinių kompleksinio sprendimo planai. Daugiau dėmesio skiriama viešosios nuomonės tyrimui, įvairių organizacijų ir įstaigų auklėjamosios veiklos koordinavimui, ge

Raktiniai žodžiai

• komunizmas
• liaudies ūkio šakos mašinistas
• ferensas