Jonas Biliūnas “Baltasai šešėlis”

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Jona biliūnas – vienas žymiausių XIX a. pab. – XX a. pr. Realistinio pasakojimo tradicijų tęsėjas Lietuvoje. Savo kūriniuose jis daug dėmesio skyrė veikėjų vidinėms būsenoms bei konfliktams atskleisti.Biliūnas yra lyrinės novelės meistras. “Liūdna pasaka” – paskutinis baigtas Jono Biliūno kūrinys. Šią apysaką sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – “Baltasai šešėlis” – tarytum lyrinė įžanga, antroji dalis – konkretaus žmogaus, Juozapotos, išgyvenimai. Sukurdamas eilėraštį-prozą “Baltasai šešėlis” Biliūnas sugriovė nusistovėjusį požiūrįn į prozą.
Patalpinta	2005-05-08
Parsisiuntė	2993
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

“Baltasai šešėlis” yra autobiografiškas kūrinys, nes autorius jį pradeda kalbėdamas pirmuoju asmeniu, tarsisusitapatindamas su pasakotoju. Pasakotojas nujaučia artėjant mirtį “<...> ir matau tik, kad jau artinasruduo gyvenimo mano”. Tai yra dar viena autobiografiškumo nuoroda, kadangi Biliūnas šią įžangą parašė metai prieš savo mirtį. Šioje įžangoje pasakotojas kreipiasi į Ramūtą, taip Biliūnas vadino savo žmoną “O Ramūta! Kodėl nepažinau tavęs, dar mažutis būdamas, neklatas būdamas!”
Įžangos laikas yra retrospektyvus, kalbama apie jau praėjusias dienas. Erdvė, kaip ir laikas, nėra konkreti – tai vidinis pasakotojo pasaulis. Gamta, kaip ir visoje Biliūno kūryboje, yra vaizduojama saikingai, kiek tai padeda atskleisti veikėjo jausmų ir nuotaikų pasaulį “O gal lakstei po žydinčius laukus ir pievas ir išvydusi, kaip pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys, žiūrėjai į jį...”
Labai svarbus yra traukinio motyvas. Traukinys yra tarsi gyvenimas, kuris lekia tolynkartais stabtelėdamas. Žmogus negali valdyti savo gyvenimo, jis jau yra nelemtas. Traukinys visada pasiekia paskutinę stotį, tai yra mirties įvaizdis.
Pasakotojo kalboje atsikleidžia ilgesys, vienatvės jausmas, liūdesys. Kūriama nostalgiška nuotaika, kadangi rašydamas šį eilėraštį-prozą, Biliūnas jau sunkiai sirgo “Tada tokios gražios. Laimingos buvo dienos”.
Visa Biliūno kūryba pasižymi aiškiu žmogaus vidinių išgyvenimų vaizdavimu, asmeninių konfliktų atskleidimu, todėl taip pat šioje ištraukoje akcentuojami pasakotojo jausmai vidinis pasaulis “Tik tau vienai nebijau savo širdies atidaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyt”.
“O Ramūta!” – šis retorinis sušukimas sklinda tarsi iš pačios pasakotojo sielos, tai tarsi skaudus atodūsis, dar labiau paryškinantis liūdną ištraukos nuotaiką.
Jono Boliūno žmogus yra atviras ir sau, ir pasauliui. Daugelyje jo kūrinių vyrauja lyrizmas ir emocingumas. Biliūno lyrizmui yra būdingas graudumas. Jo nevelėse skleidėsi psichologizmas.
“Baltasai šešėlis” yra kito, nepabaigto rašyti, Kūrinio pradžia. Tik Biliūnienės išleistuose Biliūno raštuose šis eilėraštis-proza buvo idėtas kaip “Liūdnos pasakos” įžanga. “Liūdna pasaka” ir “Baltasai šešėlis” yra kartu ir atskiri, ir nedalomi kūriniai.

Raktiniai žodžiai

• baltasai seselis
• liudna pasaka baltasai seselis
• baltasai šešėlis