Istorijos mokytojo asmenybė

Tema	Pedagogika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Istorijos mokytojas visada buvo ir bus labai reikšminas,kadangi tai yra tiltas tarp praeities ir dabarties.Būtent istorijos mokytojas penktoj klasėj įveda mokinius į istorijos kontekstą,o 12 klasėje paruošia svarbiam gyvenimo žingsniui-egzaminui,nuo kurio gali priklausyt ateitis. Istorijos mokytojas-tai ne tik profesionalus pedagogas,išmanantis savo darbą,-tai dar ir asmenybė,žmogus,menininkas,mokantis ir galintis sudomint įdomiais pasakojimais.
Patalpinta	2005-05-08
Parsisiuntė	1080
	Parsisiųsti21 KB

Išsamus aprašymas

Šių dienų istorijos mokytojui tenka didelė atsakomybė,kadanagi jis tampa daugelių sričių atstovas: tai ir žinių teikėjas,tam tikras vaikų psichologas,auklėtojas,iniciatorius bei organizatorius,nuolat tobulėjantis,o iš dalies ir menininkas,mokąs kūribingai bei dominančiai pateikti žinias.
Manau ši tema yra ypač aktuali man ir kitiems istorijos studentams,kurie ateityje ruošiasi tapti mokytojais bei nori tinkamai ir efektyviai dirbti su mokiniais.
Ieškodama informacijos apie šiuolaikinio istorijos mokytojo asmenybę,sėmiausi iš daugelio idomiai parašytų straipsnių bei knygų.Tokie autoriai kaip:Bakonis,Šernas,Poškus,Černius,Šerkšnas aprašo šiuolaikinius mokytojus,jų funkcijas,savybes,trukūmus,dėstymo metodus labai ekspresyviai.Šis referatas yra gana konstruktyvus.Atsižvelgiant į jo aktualumą istorijos studentų tarpe,galima sakyti,jog jis turi naudingą tikslą.
Taigi,referato tikslas yra – išnagrinėti šiuolaikinio istorijos mokytojo asmenybę,pateikti kuo daugiau tai asmenybei būdingų bruožų,savybių,taip pat ir trūkumų,išsiaiškinti,kokios funkcijos yra būdingos šiuolaikiniam istorijos mokytojo asmenybei.
Šiame referate aš iškėliau 4 uždavinius:
Kokios yra pagrindinės šiuolaikinio istorijos mokytojo savybės,-neigiamos ir teigiamos.Kokie yra pagrnindiniai istorijos mokytojo uždaviniai ir funkcijos?Kaip atsispindi kritinis mąstymas istorijos mokytojo darbe bei kokią svarbą jis turi? Ar yra kūrybiškas šiandienos istorijos mokytojas?
Prie kiekvieno plataus uždavinio yra priskirti smulkūs tarpiniai uždaviniai,tokie kaip: asmenybės tipas;pedagogas yra žmogus;neigiamos mokytojo savybės;mokytojo idealizacija;pagrindinės istorijos mokytojo funkcijos.
Aptariant šiuos svarbius aspektus,galima bus plačiau sužinoti apie tikrą istorijos mokytojo asmenybę šiandien.


I. Istorijos mokytojo savybės

1. Istorijos mokytojo asmenybės tipas

Prisiminkime mėgstamiausią istorijos mokytoją.Kokie bruožai jam būdingi?Kuriuos iš šių savybių labai svarbios profesijos mokytojui: pakantumas mokiniams,išvermė ir susivaldymas,sugebėjimas valdyti savo nuotaiką;pedagogo pašaukimas;sugebėjimas aiškinti naują medžiagą;konstrukciniai,techniniai,organizaciniai gabumai;bendravimo kultūra,mokėjimas įteigti ką nors kitiems;pedagoginis taktas,tolerancija;dėmesio pasiskirstymas;stipri pedagogo asmenybė;savo dalyko puikus išmanymas;atsidavimas mokiniams;pedagogo autoritetas;sugebėjimas ugdyti mokinių gabumus ir galias;sugebėjimas mokytis pedagoginio darbo,kultūros iš savo mokinių?
A.Šerkšnas nustatė 6 idealiuosius mokytojo asmenybės tipus,kurie turėtų jungti:
1. Teoretiškąjį žmogų,trokštantį idealiai pažinti dėstomą dalyką,išsiaiškinti jo problemas
2. Ekonomiškąjį žmogų,kuris „skurpulingai“ taupiai elgesia su medžiaga,su jėga,su erdve,su laiku- iš visų jų veikimo stengiasi gauti maksimum naudos.(Praktiškas žmogus)
3. Estetiškąjį žmogų,kuris dėsto tik su meile,norėdamas padaryti visus mokinius tikrais profesionailais
4. Jėgos žmogų,kuris aktyviai siekia viešpatauti šiems mokiniams,palenkti jų norus saviems
5. Religiškąjį žmogų,kuris visą savo veikimą koordinuoja pagal aukštesnįjį,dvasinį gyvenimą.
Taip pat yra išreikšti du istorijos mokytojų tipai,kaip :pedagogas technokratas,kurio erudicoja vien tik techninė, ir pedagogas humanistas,kurio erudicija yra labai plati.

2. Pedagogas-specialistas-žmogus

Visų pirma istorijos mokytojas yra pedagogas,gavęs aukštąjį profesinį išsilavinimą.Gaudamas profesinį išsilavinimą busimas mokytojas,aišku,įgyja ir tinkamų įgūdžių,tobulėja,įgauna daugiau žinių.Taigi,jis yra ir specialistas.Galiausiai kiekvienas: ar tai būtų istorijos mokytojas,ar tai būtų inžinierius,virėjas,pardavėjas ir t.t – visi jie yra žmonės.
Bet kiekvienas asmuo turi savo skirtingas žmogiškąsias savybes.

Labai aukšto lygio istorijos mokytojas yra visų pirma- pedagogas,turintis pedagoginį pašaukimą,pedagoginį magnetizmą,optimizmą,taktą,kūrybiškumą.Jis sėkmingai ūgdo mokinius kaip asmenybes,moko juos savišvietos ir saviugdos.Jo aukšta pedagoginė technika: eksperimentiniai sugebėjimai,oratoriniai duomenys.
Mokytojas-specialistas yra geras profesionalas mokykloje,besidomintis profesijos inovacijomis bei pasižyminantis profesiniu mąstymu,sugebėjimu konstruoti,pastabumu,numatymu.
Mokytojas-žmogus,-tai yra mokytojas inteligentas,geras užmokyklinės veiklos organizatorius (ekskursijos ir pan.),doras žmogus,taktiškas,pasižymintis tolerancija,tautine savimone,optimizmu,plačiu mąstymu,aiškia logika,gerumo jausmu.

Žinoma,tokios dalykai kaip,- profesinis pašaukimas,pedagoginis talentas irgi yra labai pozityvios savybės,kuriomis ne dažnas šių laikų istorijos mokytojas gali pasigirti.Netgi žinomas toks posakis: „Gimė buti mokytoja“.Deja,dabartiniai laikai,nors ir sudar daugiau sąlygų studijoms bei norimos profesijos įgijimui,bet tik menka žmonių procento dalis dirba pagal įgytą specialybę ir pašaukimąBet vis dėlto negalima sakyti,kad mokytojas be pašaukimo ir be talento- blogas mokytojas.Žinios yra įgyjamos su laiku, įgyjant patirties,tobulėjant.

Taigi,koks šiandien yra geras mokytojas?
- Geras istorijos mokytojas ne tas,kuris laukia,kada mokiniai kreipsis į jį patarimo,pagalbos,o tas,kuris gyvena tarp jų,jaučia jų bėdas,supranta rūpesčius,padeda,pataria,savo dvasia gyvena su jais ir tarp jų.
- Geras istorijos mokytojas negali tenkintis vien tomis žiniomis,kurios reikalingos perduoti mokiniams.Toks siauras dalyko pažinimas padaro mokytoją ne kūrėją pedagogą,bet susitingusį amatininką.
- Geras mokytojas laiko savo pareiga padėti mokiniams,kurie plačiau domisi istorija,patarti jiems,vadovauti.
- Geras istorijos mokytojas žino,kad nusižengusiuos tenka bausti taip pat su meile ir rimtimi,o ne su neapykanta ar šiurkštumu.Bešališkumu,švelnumu ir meile įgyjama didesnė mokinių pagarbą,didesnį pasitikėjimą.

Šiuolaikinio mokytojo pareiga-sekti gyvenimo pasikeitimus bei pažangą,iškilusius naujus klausimus pasižymėti ir juos atitinkama forma perteikti mokiniams.Todėl reikia kasmet savo dėstomą medžiagą paįvairinti,atnaujinti.
Mokytojo iškalbingumas yra ne mažiau svarbus.Jis savo pasakojimu turi sužadinti mokinių vaizduotę ir joje atkurti praeities vaizdus.
Istorijos mokytojo aiškinimas turėtų būti panašus į upės srovę,kuri be perstojo teka pirmyn ir pirmyn,tad ir pamokos aiškinimas turėtų būti be visokių mikčiojimų,sustojimų,galvojimų.Nuoseklus pasakojimas.


3. Istorijos mokytojo savybės,trukdančios mokiniams

Kiekvienas istorijos mokytojas turi savų trūkumų,kurie dažnai neigiamai veikia mokinius.Mokytojas,kuris moka,bei turi noro analizuoti vaikų elgesį,domisi psichologija,moka pripažinti savo klaidas,gali atsiekti savo neigiamus bruožus bei veiksmus ir stengtis pakeisti juos.taigi,savo klaidų pripažinimas bei savikritinis veetinimas gali padėti ištaisyt situaciją.
Kai kurie mokiniai sako,jog jiems trukdo mąstyti istorijos mokytojas,kuris yra ribotos kompetencijos,mano esąs visažinis ir visagalis,elgiasi,lyg būtų tobulas,yra žemos kvalifikacijos,mokiniams vien tik pasakoja,daugiau mąsto apie dalyką ir programą,o ne mąstymo plėtojimą,yra veiklesnis už mokinius,kalba monologais,monotoniškai aiškina dalykus.
Skubėjimas,nekantrumas-ne vienintelės mokytojo “nuodėmės’.Dažnusyk mokytojams keista,kodėl mokiniai nesugeba tinkamai paklausti.O ar mokytojai susimąsto,kaip jie formuluoja klausimus?Gal vaikų nesugebėjimas paklausti ar “kvaili” jų klausimai- tai ne vien vaikų mąstymo trūkumas.
V.J.Černius nurodo pavojingas mokytojo iliuzijas,kurios gali trukdyti darbui: 1)tobulybės iliuzija; 2) iliuzija,jog mokytojas-visagalis aprūpintojas,galintis viską padaryti; 3) tikėjimas,jog mokinys visur vadovaujasi protu; 4) įsivaizduotas meistriškumas; 5) visa žinojimo iliuzija; 6) gyvenimo ir visuomenės normų pastovumo iliuzija.

II. Šiuolaikinio istorijos mokytojo uždaviniai

1. Idealus šiuolaikinis istorijos mokytojas?
Šių dienų istorijos mokytojams yra keliami daugelis uždavinių.Tik,manau,visus uždavinius atlikti galėtų tik idealus mokytojas,kurių dabar ir visada buvo labai mažai.
Uždaviniai,keliami idealiam istorijos mokytojui:
- nuolat mokytis,tobulėti,kritiškai mąstyti,spręsti problemas,priimti sprendimus remiantis išsamia bei visapusiška informacija
- prisiimti atsakomybę už savo veiksmus,už savo mokymąsi,asmenybės tobulėjimą,sveiką gyvenseną
- būti atviram naujoms idėjoms,naujai patirčiai ir būti iniciatyviam
- pažinti,pripažinti ir gerbti skirtybes,kitą nuomonę bei požiūrį ir būti aktyviu politinės visuomenės nariu
- įkvėpti pasiryžimo,siekti kilnių tikslų ir paruošti mokinius tolimesniems savarankiškams veiksmams
- būti įvaldusiam bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniais technologiją,metodiką,paslaptis
- mokėti sudominti mokinius,įžiebti jiems norą mokytis bei domėtis dėstomu dalyku
- būti tylaus būdo (kai to reikia),leisti mokiniams būti aktyviais,suvokti savo veiklos,elgesio pasekmes,leisti jiems dirbti pagal savo darbo tempą,išklausyti uždarus mokinius
- taip pat būti mokinių klaidų analizės meistru
- būti profesinių žinių pritaikymo meistru,o taip pat būti savotišku komediantu,linksmų istorijų pasakotoju
- būti dalyko teorinio ir praktinio įvaldymo puikiu vertintoju,mokančiu pažymiu skatinti mokinius siekti didesnių tikslų bei motyvuoti juos
- būti pamokos,užsiemimų vedimo strategu,kuris neprisirišęs prie pamokos scenarijaus. Mokėti taikyti įvairius mokymo metodus,t.y – būti lankstaus mokymo šalininku
- Būti mokinių skatintoju nestandartiškai bei kritiškai mąstyti.
- Istorijos mokytojas-projektų ir diskusijų iniciatorius bei ryšių su žiniasklaida kūrėjas ir įgyvendintojas,mokyklinių vadovėlių bei kitų mokymo priemonių vertintojas,istorinės samonės lavintojas
2. Pagrindinės istorijos mokytojo funkcijos šiandien.

A.Šerkšnas,analizuodamas mokytojo pajėgumą dėstyti istoriją,jam kelia šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) mokytojas turi būti išgyvenęs dėstomąją medžiagą.t.y,turi būti tiek išstudijavęs ją,kad jame istorija būtų tarytum gyva; 2) mokytojas turi pajėgti savo dėstomajam dalykui pasidaryti planą,kurį jis,bevykdydamas praktikoje,turi tobulinti iki aukščiausio subrendimo; 3) mokytojas turi pajėgti,pagal padarytą ir nuolat tobulinamą planą,savo dėstomą medžiagą rinkti ir grupuoti taip,kad ji atitiktų besivystančią mokinio prigimtį,iš vienos pusės,ir užpildytų to tipo mokyklai skitros programos rėmus,iš kitos pusės.
Kuriant žinių visuomenę esmingai keičiamas pats mokytojo vaidmuo: mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas - mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi talkininkas, patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių žinių šaltinių. Kita vertus, atvirame šiandienos pasaulyje mokytojas turi išlikti ir ugdytojas, gyvenimo tiesų liudytojas, perduodantis tradiciją (bendruomenės gyvenimo pagrindus sudarančias vertybes, jos patirtį) bei mokantis ją kūrybingai plėtoti.
Švietimo ir mokslo ministerija pertvarkė mokytojų rengimo sistemą. Atliekamas mokytojų rengimo sistemos efektyvumo įvertinimas bei tarptautinė studijų programų ekspertizė. Švietimo ir mokslo ministerija tapo realia mokytojų rengimo užsakove. Nustatomi mokytojų rengimo standartai ir įvairios jų įgyvendinimo strategijos. Mokytojų rengimo ir kvalifikaijos tobulinimo sistemos nukreipiamos į šiandienos mokytojui būtinų vertybinių nuostatų stiprinimą, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimą.
Sustiprinamas istorijos mokytojo vaidmuo, išplečiamas jo pareigų ir galimybių spektras. Istorijos mokytojui padedama įgyti naują – mokymosi padėjėjo, organizatoriaus, moderatoriaus, partnerio – vaidmenį.
Turėtų buti išryškinti ir ūgdomi tokios asmens vertybines nuostatos:savigarba ir pagarba kitam,pasitikėjimas savimi,sažinigumas ir pareigingumas,tolerancija,patriotizmas,solidarumas pagarba savo tautos bei krašto kultūros tradicijai ir nusiteikimas ją puoselėti.
Taigi,pagrindinis šiuolaikinio istorijos mokymo tikslas- skatinti kritinio mąstymo sugebėjimus,savarankiškas žinių paieškas ir tų žinių vertinimo įgūdžius.
Pagaliau istorijos mokytojas,kurdamas istorijos uždavinius,pakelia savo profesinio mestriškumo lygį,išreiškia save ir,svarbiausia,padaro mokymą nenuobodų vaikams.


III. Kritinio mąstymo svarba istorijos mokytojui

Pabrėžiama,kad kritinis mąstymas yra sėkmingo mokytojų darbo su mokiniais laidas.
Tai nuolatinis procesas mokytojo pažinimo sferoje.Gausu mokytojų,kurie sėkmingai jau daug metų ugdo mokinių kritinį mąstymą (sąmoningas mąstymas).
Pagal E.Bakonį:šiandieninėje istorijos mokytojų darbo praktikoje dar vyrauja tradicinis,įprastas darbo būdas,kai ugdytojas tik perteikia ir tikrina žinias,o labai mažai mokinį lavina,kaip mokytis istorijos.Mokytojas vertina mokinio žinias,ypač teorinę jų dalį- išvadas,apibendrinimus- ne pagal atsakymo kūribingumą,išvadų ir apibendrinimų originalumą,savitumą,bet pagal savo ar vadovėlyje pateiktos medžiagos ir įvykių,procesų ar asmenybių vertinimo pakartojimą.

Iš tikrųjų,žmonių mąstymą labai sužalojo vienos tiesos nuostata,manymas,kad gali būti tik vienas teisingas atsakymas,viena tiesa.Įsitvirtino principas: “juoda-balta”, “teisinga-neteisinga”,arba atgaminantis mąstymas,grindžiamas tik atmintimi.
Toks principas vyravo ir sovietinės Lietuvos mokyklose.Istorijos mokytojų tikslai nebuvo įvairiapusiški.Akivaizdus monotoniškumas atsispindėdavo istorijos pamokose:mokytojas papasakodavo šiandienos temą,o paskui išklausydavo trumpo teksto atkartojimą.Be to,dažniausia buvo remtasi vienu vadovėliu,viena tiesa.Nebuvo galima nei interpretavimų,nei vertinimų bei nukrypimų.
Tokiu būdu ir mokiniai ir pats istorijos mokytojas neturėjo jokių galimybių tobulėti bei tuo pačių mokytis mąstyti.O juk sakoma,kad vienas iš mokytojo tikslų turi būti- tobulėjimas: “Netobulėjantis mokytojas degraduoja”, “Kitus mokydamas ir pats mokykis”, “Kas neeina pirmyn,tas būtinai eina atgal”.Tokie principai turi būti taikomi visų laipsnių mokytojams.Taigi,jisai pirmiausia turi savyje išugdyti tai,ką privalo savo auklėtiniams įskiepyti,ir čia jam reikia būti pavyzdžiu.
Palyginant sovietinių laikų mokytojų galimybes su XXI amžiaus galimybėmis bei sąlygomis,suprantama,kad šiomis dienomis mokytojas beveik neturi jokio ribotumo savo pamokinėj veikloj.Galėjimas bendrai su mokiniais analizuoti,interpretuoti,tikslinti,gilintis į istoriją,naudotis įvairiais istorijos šaltiniais bei vadovėlių gausa teikia didžiules galimybes visapusiškam lavinimui bei tobulėjimu.
Taigi,mokytojas gali suvokti (privalo suvokti) savo profesinę veiklą kaip mokinių kritinio mąstymo įdeigimas,mokėjimas logiškai mąstyti,o ne sausai atgaminti teksto gabalą,bei po kurio laiko pamiršti jį.
Kiekvienas istorijos mokytojas yra ištobulinęs savo metodą: kokiu būdų lavinti mokinius,norint išmokyti juos kritiškai mąstyti. Bet,visų pirmą,tik pats kritiškai mąstantis mokytojas gali padėt mokiniams ieškoti sprendimo išsamios ir pakankamai gilios analizės būdu,remiantis kuo daugiau šaltinių.Juk kritinio mąstymo bruožai- aiškumas,tikslumas,taiklumas,adekvatumas,gilumas,įvairiapusiškumas. Svarbu,kad istorijos mokymasis būtų grindžiamas ne žinių reproduktyvumu (atkartojimu) ,bet jų interpretavimu,(analize,kritišku vertinimu).
Kokie gi asmenybės bruožai stiprina ir skatina kritinį mąstymą?
- Tai yra: mąstymo savarankiškumas,mąstymo drąsa,mąstymo tvarkingumas,įsijautimas,suvokta atsakomybė ir pagarbingumas,atkaklumas ir ištvermė,sąžiningumas,dorumas,smalsumas,kuklumas,savikritiškumas.

V. Istorijos mokytojas-kūrybiška asmenybė

Profesionalus įprotis esant naujom sąlygom,netikrumas norint prieit prie naujų idėjų,nekompetentingumas,o kartais ir asmeninė negalia sudaro rimtus psichologinius barjerus individualių mokytojo veiklos stiliaus tobulėjimui.
Individualių ir meniškų,kūribiškų pradmenų tobulėjimo butinumas pedagoginėje veikloje turi būti kontroliuojamas,skatinamas.
Šiuolaikinis mokytojas- tai meniška,kūrybiška individualybė,turinti originalų problemiškai-pedagoginį ir kritišką mąstymą,kūrėjas daugiavariacinių programų.
Auklėjančioje ir lavinančioje veikloje istorijos mokytojui visada yra vietos kūrybai,kuri dažniausia realizuojasi pedagoginės improvizacijos pagrindu.Pedagogas ne tik turi teisę improvizuoti,-jis neturi teisės neimprovizuoti,jis privalo nuolat tobulintis,tam,kad sugebėtų improvizuoti,kurti ir ieškoti geriausius sprendimus pamokoms,ypač tada,kai yra reikalas visiškai ir efektyviai realizuot sugalvotą.
Kas gi yra pedagoginė improvizacija ir kokį indėlį ji įneša į mokytojo kūribinio tobulėjimo procesą? Iš vienos pusės,pedagoginę improvizaciją galima charakterizuoti kaip pedagoginės veiklos fragmentą,kurioje mokytojas neplanuoto uždavinio sprendimo procese ekspromtu realizuotų menišką pedagoginių žinių bei sugebėjimų transformaciją.
Iš kitos pusės,pedagoginė improvizacija sudaro sąlygas istorijos mokytojo tobulėjimui,saviaktualizacijos,meniškų jegų mobilizavimui .

Peržiūrinėjant kūrybiško tobulėjimo "Aš-koncepcijas",mokytojo „Aš“ gali būti išryškinti kaip: "Aš-dvasiškas", "Aš-fizinis","Aš-intelektualus", Aš-šeimininis", Aš-socialinis", Aš-psichologinis" Aš-profesionalus", Aš-praeityje'.
Svarbūs labai yra mokytojo įsitikinimai.Kai mokytojas iš tikrųjų turi savų įsitikinimų ,tada nei naujos žinios,nei nauji įspūdžiai,nei nauji santykiai,-niekas negali juos pakeisti,išskyrus savo paties įrodymus ir argumentus. Profesionaliai reikšmę turintys įsitikinimai - tai įsitikinimai apie tai: kaip ir ko reiktų mokyti,auklėti,kokiomis pedagoginėmis koncepcijomis reiktų pasiremti.Šiuolaikiniam istorijos mokytojiui ypatingai svarbu turėti profesionalių įsitikinimų,kadangi mokslas dažnai nebeduoda galutinio atsakymo į klausimus,kurie susidaro sudėtingoje pedagoginėje praktikoje.

Raktiniai žodžiai

• istorijos mokytojas
• geras mokytojas
• mokytojo savybes