Individualus socialinis darbas

Tema	Sociologija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Individualus socialinis darbas – tai kryptis, vertybių sistema ir praktikos tipas, naudojimas profesionalių socialinių darbuotojų sprendžiant psichines, socialines, tarpusavio santykių problemas, palaikant betarpišką tarpusavio kontaktą su individu ir jo šeima. Daugelis socialinių darbuotojų šį metodą supranta kaip klinikinį socialinį darbą.
Patalpinta	2005-05-08
Parsisiuntė	4737
	Parsisiųsti26 KB

Išsamus aprašymas

Kiekvienas žmogus siekia patenkinti savo poreikius ir išvengti frustracijos, bei išlaikyti pusiausvyrą, todėl kai susiduriama su žmogumi turinčiu sunkumų svarbiausia yra pajusti ir suvokti tų problemų esmę jų sudėtingumą ir kiek tai trukdo ar griauna individo normalų gyvenimą. Kokios yra žmogaus galimybės ir jėgos, kurių pagalba jis privalo įveikti sunkumus.
Svarbiausias tikslas padėti žmonėms išspręsti problemą ir surasti bei išlaikyti pusiausvyrą įvairiose gyvenimo situacijose.
Profesinis ryšys remiasi jausmais ir tarpusavio bendravimu kiekvienas pagalbos prašantis žmogus siekia 3 dalykų:
1. žmogiškojo orumo pripažinimo (tolerantiškumas, kliento sprendimo priėmimas, konfidencialumas);
2. laukia nuoširdaus jo išgyvenimų supratimo;
3. jie siekia, kad nebūtų teisiamas ar smerkiamas.

Psichosocialiniai klientų poreikiai ir problemos

Problema – tai klausimas ar situacija, kuri suteikia neaiškumo, netikrumo sunkumo.
Problemų klasifikacija (autorius U.Rid 1978):
1. Tarpasmeniniai konfliktai;
2. Nepasitenkinimas socialiniais santykiais;
3. Problemos su oficialiomis organizacijomis;
4. Problemos susijusios su sprendimų priėmimu;
5. Emocinis išsekimas (skalė);
6. Neadekvatūs resursai;
7. Psichologinės problemos;
8. konfliktai kultūros pagrindu;
9. Pasitikėjimo praradimas (kada krizė įvyksta, neįvyksta);
10. Nepakankama grupių adaptacija.

Problemos visais atvejais apibūdinamos poreikių nepatenkinimu. Problemos turi būti išaiškinta ir tiksliai suformuota ir jos sprendimas turi būti prieinamas klientui.
Poreikis – tai ko reikia žmogui arba socialinei sistemai tobulėti. Poreikis nėra noras kažką gauti ar turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis arba tobulėti. Visada reikia atsižvelgti į kliento ar kitų susijusių žmonių poreikius.



Individualaus darbo proceso užduotys (V. Švarcas):

1. Bendrumo tarp kliento ir aplinkos reikalavimų suvokimas.
2. Identifikuoti ir patikrinti kliūtis, kurios trukdo problemos sprendimui. Kliūtys gali būti realios ir įsivaizduotinos.
3. Socialinis darbuotojas turi pateikti informaciją klientui apie resursus, kurios jis gali panaudoti problemos sprendimui.
4. Socialinis darbuotojas turi perteikti klientui perspektyvinį vaizdą apie save, kaip sėkmingai funkcionuojantį specialistą.
5. Apibrėžti reikalavimų ir situacijos ribas, kuriose vyksta bendradarbiavimas (klientas turi aiškiai žinoti savo situaciją).

Raktiniai žodžiai

• socialinis darbas
• socialinis darbuotojas
• individualus socialinis darbas