Hegelio ir Markso kritika

Tema	Filosofija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Politikos ir visuomenės ryšiai istorijos bėgyje domino ne vieną mokslininką. Pasaulyje yra tūkstančiai į vairiausių schemų, modelių ir teorijų apie aplinkos įtaką politiniams procesams. Vieni mokslininkai įžvelgė labai tiesioginius ryšius tarp politikos ir aplinkos, kiti -mažesnius. K.Markso teorijos yra tik vienos iš nedaugelio, bet galima sakyti užima kraštutinę poziciją, kuri teigia, jog politika teisė ir menas yra visiškai priklausomi nuo visuomenėje vykstančių darbo santykių. Nei teisė nei politika negali vystytis pagal sau būdingus principus, bet yra visiškai priklausomi nuo ekonominių formacijų raidos ir keičiasi paskui juos, įtvirtindami jų pasiekimus.
Patalpinta	2005-05-08
Parsisiuntė	1156
	Parsisiųsti3 KB

Išsamus aprašymas

Hegelio kritika.
Savo teorijoms konstruoti K.Marksas pasiėmė Vokiečių filosofo Hegelio požiūrį apie idėjų kovą pasaulio istorijoje. Po tam tikrų svarstymų K.Marksas modifikavo Hegelio teorijas paneigdamas idėjiškumą. Kaip teigia K.Marksas:"teisiniai santykiai, kaip ir valstybių formos, negali būti suprasti nei patys iš savęs, nei iš vadinamojo žmogaus dvasios vystymosi, kad priešingai jų šaknys glūdi materialinėse gyvenimo sąlygose, kurias Hegelis XVIII amžiaus anglų ir prancūzų pavyzdžiu sujungia "civilinės visuomenės" sąvokoje, o civilinės visuomenės anatomijos reiktų ieškoti politinėje ekonomijoje" [p.303].
taigi remiantis Marksu galima teigti, jog realiai žmonijos vystymuisi idėjos nevaidina jokio vaidmens. Nagrinėjant socialinius reiškinius K.Markso požiūriu reiktų skirti gamybinius reiškinius nuo ideologinių formų "kuriomis žmonės įsisavina konfliktą ir su juo kovoja."[p.304]

3.Kas sudaro tikrąją visuomenės gyvenimo bazę?
Anot K.Markso " visuomeninėje gamyboje žmogus sueina į tam tikrus, būtinus, nuo jų nepriklausančius santykius- gamybos santykius"[p.303-304]. Šie gamybos santykiai sudaro realią visuomenės bazę" ant kurios slūgso juridinis ir politinis antstatas"ir kurią atitinka visuomenės sąmonės tam tikros formos"[p.304]. Jei Bazė pasikeičia- neiš vengiamai pasikeičia ir antstatas. Kaip teigia K.Marksas:" Aukštesni gamybiniai santykiai niekuomet neatsiranda auščiau negu subręsta materialinės gyvenimo sąlygos pačios senosios visuomenė gelmėse" [p.304].
Taigi K.Markso nuomone visi politiniai, teisiniai procesai kinta tik atsiliepdami į ekonominių santykių kitimą. Ekonominiai santykiai kinta dėl prieštaravimų esančių ekonominės sistemos viduje. Toliau autorius plėtos mintį, jog jo kapitalizme galiojantis ekonominės koncentracijos principas pavers visus žmones proletarais atskirs juos nuo gamybos priemonių ir ir proletarai įsisamoninę savo kolektyvinius interesus nuvers valdančiąją klasę, pakeis ekonominių santykių bazę ir tada, pats savaime, pasikeis ir antstatas:politika, teisės ir moralės normos, menas ir kt.

4.K.Markso teorijų empyrinė kritika.
Aš nematau reikalo triuškinti šių teorijų teoriniame lygmenyje, nes jas sutriuškino pats gyvenimas ir dar pačiam Marksui gyvam esant. Vykstant kapitalo koncentracijai Markso nuomone, vis daugiau žmonių taps atskirti nuo gamybos priemonių pavirs proletarais ir skurs. Politika šiuo atveju būtų bejėgė, nes politiką tarnauja valdančiajai klasei. Tačiau, kai dėka fabrikinės gamybos buvo sukurta pakankama gerovė, politinė valdžia priėmė sprendimus dėl vaikų darbo uždraudimo, dėl darbo higienos, dėl minimalios algos ir minimalaus darbo užmokesčio. Šiais sprendimais buvo numalšintas darbininkų nepasitenkinimas ir nuslopintos revoliucijos idėjos. Negana to, tai pasitarnavo bendram ekonomikos kilimui, kadangi darbininkai galėjo pirkti daugiau prekių.
Be to norėdamas galiu pateikti dar daugiau istorinių faktų, kuomet politiniai sprendimai, kultūros normos sutrukdė ekonominių santykių kaitą kai kuriose pasaulio vietose.
Iš viso to mes galime daryti išvadas, jog politiniai procesai nėra tiesiogiai susiję su ekonominiais santykiais, bet vystosi vienas kitam užbėgdami už akių ir įtakodami vienas kitą.

Raktiniai žodžiai

• karlas marksas
• markso teorija
• k.marksas