Gerundium ir gerundīvum

Tema	Lotynų kalba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Kai kuriais atvejais gerundyvo reikiamybinė prasmė susilpnėja,atsiranda gretiminė prasmė, reiškianti pačią veiksmo eigą. Ši gretiminė prasmė ilgainiui nustelbia reikiamybinę prasmę. Pvz., posakyje tempus agrōrum arandōrum gerundyvu reiškiamas ne tiek reikalas laukus arti, kiek aplamai laukų arimas. Užtat šį posakį versime ne„artinų laukų laikas", o „laikas arti laukus" arba „laukų arimo laikas"
Patalpinta	2005-08-09
Parsisiuntė	119
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Panašiai posakyje diēs castrīs oppūgnandīs (diena stovyklai pulti)gerundyvu reiškiamas ne tiek būtinumas stovyklą pulti, kiek pats puolimo veiksmas. Posakyje Caesar pontem faciendum cūrāvit (Cezaris pasirūpino tiltą pastatyti) gerundyvu reiškiamas ne tiek tilto statymo būtinumas, kiek pats pastatymas. Posakyje locus idōneus ad domum aedificandam (vieta tinkama namui statyti) gerundyvu reiškiamas nereikiamumas namą statyti, bet pats namo statymas.

2. Iš tokių pasikeitusios prasmės gerundyvu ilgainiui atsirado veiksmažodinis daiktavardis, reiškiąs veiksmo eigą ir vadinamas gerundijumi (gerundium). Savo formomis šis daiktavardis niekuo nesiskiria nuo niekatrosios giminės vienaskaitos gerundyvo ir sudaro netiesioginius linksnius (cāsūs oblīquī) veikiamosios rūšies esamojo laiko bendračiai(plg. vok. das Lesen, des Lesens...):

Nom.legere — skaityti
Gen. legendī — skaitymo
Dat. legendō — skaitymui (vartojamas retai)
Acc. legendum — (vartojamas tik su prielinksniu ad ir reiškia tikslą: ad legendum — skaitymui)
Abl. legendō — skaitymu (skaitydami).

3. Į lietuvių kalbą gerundijaus kilmininką verčiame veiksmažodiniu daiktavardžiu arba bendratimi: ars scrībendī — rašymo menas,menas rašyti; naudininką — daiktavardžiu arba bendratimi: legendō —skaitymui, skaityti; galininką — daiktavardžiu arba bendratimi: venīmus ad discendum — ateiname mokytis, mokymuisi; abliatyvą — daiktavardžiu, padalyviu arba pusdalyviu: discimus legendō et scrībendō —mokomės skaitydami ir rašydami; rīdendō dīcere vērum — juokiantis sakyti tiesą.
4. Gerundijaus ypatybės yra šios:
a) su gerundijumi vartojami ne būdvardžiai, o prieveiksmiai: bene merendō dē rē pūblicā — gerai pasitarnaujant valstybei;
b) jis gali turėti papildinį galininko linksnyje (kaip ir gali-ninkinis veiksmažodis, iš kurio jis yra kilęs): ars legendī poetas — menas skaityti poetus, poetų skaitymo menas; venīmus ad discendum linguās — ateiname kalbų mokytis; discmus legendō librōs — mokomės knygas skaitydami.
Tačiau žymiausieji romėnų rašytojai retokai su gerundijumi vartodavo tiesioginį papildinį (jie tai darydavo dažniausiai stilistiniais sumetimais). Dažniau vietoje gerundijaus su tiesioginiu papildiniu būdavo vartojamas gerundyvas. Pvz.: vietoje ars legendī poētās, jie dažniau parašydavo ars poētārum legendōrum, kadangi prasmė abiejų išsireiškimų yra ta pati: poetų skaitymo menas, menas skaityti poetus; vietoje venīmus ad discendum linguās — venīmus ad linguās discendās; vietoje discimus legendō librōs — discimus librīs legendīs.
Senesnėse lotynų kalbos gramatikose apie tokius atvejus kalbama kaip apie tariamą gerundijaus vertimą gerundyvu. Kai gerundijus turįs papildinį, jis virstąs gerundyvu, bet linksnis liekąs gerundijaus. To vertimo procedūra esanti tokia: pirmiausia reikia papildinį derinti su gerundijum linksniu, o paskui paversti gerundijų gerundyvu ir suderinti su papildiniu skaičiumi, gimine ir linksniu. Vadinasi, turėdami posakį ars scribendī carmina, mes pirmiausia turime papildinį carmina paversti gerundijaus linksniu — šiuo atveju kilmininku — carminum; paskui iš scrībendī padaryti gerundyvą scribendus, a, um ir suderinti su carminum, tuo būdu gausime ars carminum scrībendōrum. Tačiau tikrumoje tokio vertimo nebūdavo: vietoje abstraktesnio posakio — gerundijaus su tiesioginiu papildiniu romėnų rašytojai dažniau pavartodavo konkretesnį posakį — to paties linksnio (kaip ir gerundijus) gerundyvą, suderintą su papildiniu. Užtat toks gerundijaus „vertimas" gerundyvu būtų pateisinamas tik kaip gramatinis pratimas, norint labiau išryškinti abiejų tą pačią prasmę turinčių posakių formos skirtingumus.

Raktiniai žodžiai

• gerundijus
• gerundyvas
• veiksmažodinis daiktavardis