Fizinių asmenų teistumas

Tema	Teisė
Tipas	Namų darbas
Aprašymas	Įgaliojimas parašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 50, 51 str., CK 2.137, 2.148 str., kurie reikalauja, kad atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame sutinkamai su įstatymu. Įgaliojimas laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.
Patalpinta	2005-05-07
Parsisiuntė	4160
	Parsisiųsti33 KB

Išsamus aprašymas

Asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Asmenų duodamus įgaliojimus gali patvirtinti taip pat įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje įgaliotojas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi, įgaliotojo gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija, stacionarinė gydimo įstaiga, kurioje įgaliotojas gydomas, atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu įgaliojimą duoda karys, arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime,kapitonas. Kalinamo asmens duodamą įgaliojimą patvirtina atitinkamos kalinimo vietos administracija.
Juridinio asmens vardu įgaliojimą duoda atitinkamos organizacijos vadovas, kuris yra užtvirtinamas vadovo parašu ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai. Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.
Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas įgaliojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.
Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ir jo kopiją. Pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus jo įgaliojimą prieš terminą, atstovas privalo gražinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams.
Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotasis – įgaliojimo atsisakyti. Įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas.
Įgaliojimas laikomas pasibaigusiu, kai pasibaigia jo terminas, įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo, nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą, mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu, mirus fiziniam asmeniui , kuriam duotas įgaliojimas ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu. Pasibaigus įgaliojimui netenka galios ir perįgaliojimas.
Apie įgaliojimo panaikinimą ar pasibaigimą , įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotiniui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų




teisės ir pareigos , atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti
tretiems asmenims. Ši nuostata netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė. Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau gražinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.
Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiems asmenims.
Įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą. Perįgaliojant duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą. Asmuo, kuris perduoda įgaliojimus kitam asmeniui , turi apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmenį, kuriam perduodami įgaliojimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, jis atsako už to asmens, kuriam įgaliojimus perdavė, veiksmus kaip už savo veiksmus. Atstovas neatsako už įgaliotinio veiksmus, jeigu įgaliotinis buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, išskyrus atvejus, kai atstovas žinojo, kad įgaliotiniu skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesąžiningas, tačiau apie tai nepranešė atstovaujamajam.
Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Taip pat ir asmuo kuriam įgaliojimas duodamas perįgaliojant, gali bet kada jo atsisakyti.
Įgaliojimas, perįgaliojimas surašytas remiantis Civilinio proceso kodeksu, 50 - 51 straipsniu.

Raktiniai žodžiai

• teistumas
• įgaliojimo forma
• igaliojimas