Dujos

Tema	Fizika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnė vidutinė kinetinė energija. Fizikinė prasmė: temperatūra yra kūno molekuliu siluminio judėjimo vidutinės kinetinės energijos matas. Silumos perdavimas vyksta tol, kol vidutinė molekuliu siluminio judėjimo energija pasidaro vienoda. Būsena, kurioje susidūrusios molekulės pasikeièia vidutiniskai vienodais energijos kiekiais, vadinama silumine pusiausvira.
Patalpinta	2005-05-07
Parsisiuntė	1498
	Parsisiųsti26 KB

Išsamus aprašymas

Dujos - tokia medžiagos agregatinė būsena, kurioje molekulių kinetinė energija yra didesnė už jų sąveikos energiją.
Idealiosios dujos - dujos, kuriu molekulės praktiskai nesaveikauja.
1. Idealiuju duju neveikia traukos jėgos. Duju molekulės laisvai chaotiskai juda ir uzpildo visą uzdarą tūrá.
2. Susidūrus pasikeicia molekuliu judėjimo kryptis ir greitis.
Priartėti galima tiek, kiek leidzia sąveikos jėgos. Molekulės gali priartėti tik iki tam tikro atstumo, kuris vadinamas molekulės efektyviuoju skersmeniu. (atstumai isreiskiami nanometrais)
3. Atstumas, kuriuo duju molekulė nuskrieja tarp dvieju susidurimu, vadinamas laisvuoju keliu.
4. Laisvojo kelio ir atstumo tarp molekuliu sąvokos yra skirtingos.
Vidutinis kvadratinis greitis - realus fizikinis dydis; nuo jo priklauso vidutinė mlekuliu kinetinė energija ir kūno temperatūra.
Avogadro skaicius parodo molekuliu skaièiu viename molyje.
Na=6.023*10²³ 1/mol
Avogadro dėsnis. Vienodomis sąlygomis bet kuriu duju vieno molio tūris yra vienodas.
Molis - tai medziagos kiekis, kuriame yra Avogadro skaicius molekuliu. M=m/V Vieno molio masė vadinama moline mase
[M]=kg/mol
Medziagos kiekis =N/Na=m/M
Losmidto skaicius Nl =Na/Vmol
Slėgis p=F/S F - jėga veikianti statmenai pavirsiui S - pavirsiaus plotas. Prietaisai slėgiui matuoti vadinami manometrais.
Kuo daugiau molekuliu ir kuo stipriau smūgiuoja i indo sieneles, tuo duju slėgis didesnis.
Bernulio dėsnis: p=nm0v²/3 n - molekuliu
koncentracija (molekuliu skaicius vienetiniame tūryje n=N/V) m0 - vienos molekulės masė v² - greicio kvadrato vidurkis
p=2nEk/3 p=ìv²/3 3pV=Ek N pV=kTN
k - Bolcmono konstanta, kuri rodo kiek vidutiniskai pasikeicia kiekvienos molekulės kinetinė energija, duju temperatūrai pakitus vienu kelvinu p=kTn 2Ek =3kT
duju molekuliu greicio apskaiciavimas v²=3RT/M
R - uneversalioji duju konstanta v²=3kTNa/M v²=3kT/m
Praretintas dujas, kuriu slėgis daug mazesnis uz atmosferos slėgi, vadiname vakuumu. Vakuumas sudaromas technikoje Rentgeno vamzdziuose, televizoriu kineskopuose, radijo lempose.
Mendelejevo - Klapeirono lygtis: pV=mRT/M
p=nkT p=NkT/V N=mNa /M Na k=R

Raktiniai žodžiai

• idealiosios dujos
• vidutinis kvadratinis greitis
• dujos