Erichas Marija Remarkas

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Erichas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque) – vienas populiariausių XX amžiaus vokiečių rašytojų. Į literatūros istoriją jis įėjo pirmiausia kaip įtaigus “prarastosios kartos” likimo vaizduotojas. Remarkas priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškus XX amžiaus istorinius įvykius: Pirmąjį pasaulinį karą, politinę ir ekonominę Veimaro respublikos krizę, fašistinį terorą, Antrąjį pasaulinį karą, sudėtingą pokarį. Visa, kas susiję su liūdnais ir tragiškais žmonių likimais, tapo svarbiausia Remarko kūrybos tema.
Patalpinta	2005-07-19
Parsisiuntė	1967
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Erichas Marija (Paulius) Remarkas gimė 1898 metų birželio 22 dieną Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), knygrišio šeimoje. Nuo pat jaunystės jautė potraukį literatūrai, menui, muzikai ir priešiškumą biurgerių aplinkai. Lankė katalikiškąją mokytojų seminariją. Išlaikęs baigiamuosius egzaminus, 1916 m. išėjo savanoriu į karą. 18 m. jaunuolis pateko į Pirmojo pasaulinio karo frontą, kelis kartus buvo sužeistas. Sukrėtimai, patirti mūšio lauke, nenuslopino jaunuolio meilės literatūrai, tapybai, muzikai. Remarko pažiūras veikė Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės idėjos. Savo mėgstamiausiais rašytojais jis laikė Knutą Hamsuną ir Džeką Londoną. Po karo E.M.Remarkas pradeda reikštis literatūrinėje veikloje. Jau 1918 m. išleidžiami jo eilėraščiai bei trumpi prozos kūrinėliai. Pirmieji du romanai „Svajonių būstas" ir „Sustojimas horizonte" liudija apie autoriaus susižavėjimą estetizmu ir gyvenimo filosofija. Išleidžia esė „Dekadanso vadovas". E. M. Remarko išorinį romanų veiksmo foną sudaro istoriniai įvykiai. Šiuo atžvilgiu jo kūrinius galima laikyti Vokietijos gyvenimo kronika – pradedant Pirmuoju pasauliniu karu ir baigiant laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo. Autorius įtaigiai vaizduoja „prarastosios kartos“ likimą fronto lauke ir grįžus namo („Vakarų fronte nieko naujo" ir “Kelias atgal”), Veimaro respublikos (1919-1933) metą (“Trys draugai”, “Juodasis obeliskas”), dramatiškus emigrantų likimus (“Mylėk savo artimą”, “Triumfo arka”), koncentracijos stovyklų siaubą (“Gyvenimo kibirkštis”), Rytų frontą ir bombų sugriautą Tėvynę („Laikas gyventi ir laikas mirti"). 1938 metais Remarkui, kaip “literatūriniam pasaulinio karo kareivių išdavikui”, buvo atimta Vokietijos pilietybė. Rašytojas išvyksta į Niujorką. Nuo 1947 metų jis – JAV pilietis. Remarkas parašė 14 romanų, vieną pjesę, kelis apsakymų ir esė rinkinius. Rašytojas mirė 1970 metų rugsėjo 25 dieną Šveicarijos mieste Lokarne.
Romanas „Trys draugai“ Remarko kūrybinėje biografijoje reikšmingas tuo, kad čia susiklosto individualus autoriaus meninis braižas. „Trys draugai“, palyginti su ankstesniais kūriniais, išsiskiria gilesniu psichologizmu ir stiliaus lakoniškumu (saikingai vartoja epitetus, metaforas ir kitus tropus, atsiranda subtilūs gamtos aprašymai, išryškinantys psichologinę ir emocinę veikėjų būseną), taip pat išsiskiria specifiniu švelniu ir elegišku koloritu. Taip pat išauga potekstės reikšmė.
Pagrindiniai „Trijų draugų“ veikėjai – Robertas Lokampas, Otas Kėsteris, Gotfrydas Lencas ir Patricija Holman. Pagrindinius veikėjus, tris draugus, sieja ne tik bendra praeitis, karo metų prisiminimai, bet ir dvasinė giminystė bei kasdieninė kova dėl būvio. Draugystės idėją išryškina ir svarbiausia romano tema – Roberto Lokampo ir Patricijos Holman meilė. Trys draugai turi gilų žmogiško ir socialinio teisingumo jausmą, intuityviai skiria tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio. Įtempta kova dėl pragyvenimo minimumo reikalauja draugų sumanumo, apsukrumo, neretai ir grubumo. Po neilgo šviesaus, pakilaus Roberto gyvenimo laikotarpio likimas herojams ruošia atomazgą: nuo politinio priešo rankos žūva Gotfrydas, iš varžytinių parduodama autoremonto dirbtuvė, po sunkios ligos miršta Pat, prarandamas ir ištikimas džiaugsmų bei nuotykių palydovas „Karlas“. Toliau – vienatvė ir tuštuma.
Atvirą ir intymų romano toną lemia tai, kad pagrindinis herojus Robertas pasakoja pirmuoju asmeniu. Jis skaitytojui atveria autentišką savo minčių, jausmų ir potyrių pasaulį.
E.M.Remarkas - vienas labiausiai skaitomų autorių. Jo kūriniai apeliuoja į žmogaus emocijas, dorovinę patirtį, iškelia toleranciją ir orumą, kaip svarbiausias gyvenimo vertybes. Rašytojas aukština amžinąsias vertybes – draugystę, prieraišumą, žmogiškų santykių šilumą, solidarumą, meilę. Jo knygų herojai prisirišę prie gyvenimo, moka įveikti skausmą ir kančią. Gyvenimas čia iškyla kaip absoliuti vertybė. Remarkas nepretendavo į sudėtingą intelektualinio ar filosofinio pobūdžio literatūrą; save jis laikė rašytoju, tiesiog atkuriančiu tikrovę. Patraukliai, jaudinančiai parašyti antimilitaristiniai E.M.Remarko romanai paveikė daugelio žmonių sąmonę ir iki šių dienų neprarado savo idėjinio meninio aktualumo.

Raktiniai žodžiai

• remarkas
• remarkas trys draugai
• erichas marija remarkas