Ergonomika 2

Tema	Ergonomika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Šviesos srautas fi - šviesos spinduliavimo galia, kuri nustatoma pagal jos sukeliamą šviesos pojūtį. Šviesos srauto vienetas lm - šviesos srautas, kurį išspinduliuoja 1 tarptautinė žvakė į erdvinį radianą;
Patalpinta	2005-08-17
Parsisiuntė	1810
	Parsisiųsti94 KB

Išsamus aprašymas

2) Šviesos stiprumas I – šviesos srauto erdvinis tankis arba šviesos srauto ir erdvinio kampo, kuriame šviesa sklinda ir vienodai pasiskirsto santykis. Vienetas cd (kandela). Tarpt. žvakė – šviesos srautas, kurį išspinduliuoja 1/600 000m2, absoliučiai juodo kūno;
3) Apšviestumas – šviesos srauto tankis apšviečiamam paviršiui. Vienetas – lx (liuksas). 1lx = 1lm / m2;
4) Skaistis (ryškumas) – apibūdina šviesos stiprumą, kurį išspinduliuoja bet kurio paviršiaus ploto vienetas statmenai paviršiaus. Vienetas [cd / m2];

Planuojant įmones ir cechus būtina įvertinti:
1) Atstumą tarp triukšmingų ir tylių cechų;
2) Jei įmonė yra mieste, triukšmingi cechai turi būti išdėstyti teritorijos aplinkoje;
3) Pastatuose triukšmingos patalpos turi būti nuošaliau nuo buitinių patalpų.
Garsą absorbuoja visos statybinės medžiagos. Tačiau garsą absorbuojančiomis medžiagomis ir konstrukcijomis taikomos tokios, kurių garso absorbcijos koef. vidutinio garso dažnio diapazone >0,2. garso absorbcijos procese virpančių oro dalelių energija virsta šiluma dėl trinties tos medžiagos dalelėse. Todėl absorbuojanti medžiaga turi būti porėta. Dažniausiai garso izoliacija apdengiama konstrukcijomis iš atitinkamo storio porėtos vienalytės medžiagos.
Individualios apsaugos nuo triukšmo priemonių. Jų imamasi tada, kai bendrais techniniais būdais neįmanoma sumažinti triukšmo iki norimos arba tai labai neekonomiška. Prie jų priklauso: antifonai, ausinės, šalmai.
SAUGOS DARBE ĮSTATYMO OBJEKTAS.
Valstybinių valdymo institucijų darbdavių ir darbuotojo tarpusavio santykių bei pagr. saugos darbe reikalavimų įstatymais tam kad būtų išsaugota darbuotojų gyvybė, sveikata ir darbingumas.
Darbuotojas turi teisę saugiau dirbti nesvarbu kokia įmonių veiklos rūšis, darbo vieta, aplinka, pobūdis, pilietybė, rasė, tautybė, amžius, socialinė kilmė, politiniai ir religiniai įsitikinimai.
Tam, kad užtikrinti darbo saugos įstatymo galiojimą, be to Valstybės darbuotojų, darbdavių tarpusavio santykiams ir interesams reguliuoti, steigiama LR Darbų saugos komisija.
Saugos darbe profilaktikos priemonėms įgyvendinti, visuomenei informuoti steigiamais saugos darbe klausimais.
Už saugą darbe įmonėje atsako darbdavys. Darbdavys saugos darbe ir darbo higienos profilaktikai, priežiūrai, kontrolei, konsultavimui steigia įmonės saugos darbe ir darbo higienos tarnybas arba šioms funkcijoms atlikti samdo kitą organizaciją. Darbdaviai įsteigę įmonėje saugos darbe tarnybą, apie tai praneša valstybinei darbo inspekcijai. Įmonėse, kuriose dirba >50 darbuotojų steigiami saugos darbe komitetai. Saugos darbe komitetai išklauso ir vertina darbdavio įmonės padalinių vadovą, saugos darbe tarnybos veiklą saugos klausimais, planuoja saugos darbe gerinimo priemones, skiria tam lėšas, analizuoja nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priežastis.
Komiteto darbui vadovauja pirmininkas – darbdavys.
Įmonių saugos darbe komitetų nuostatus tvirtina saugos darbe komisija.
Darbo vietų įrengimų ir jų aplinkos reikalavimus nustato valstybiniai ir įmonių standartai, valstybinės normos ir taisyklės. Pagal standartus ir normas nustatyti darbo aplinkos veiksniai neturi viršyti dydžių galinčių sukelti sveikatos sutrikimus, profesines ligas ir dirbančiam ir jau nebedirbančiam asmeniui.
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas ir atitinkančias saugos reikalavimus priemones. Potencialiai pavojingų techninių įrenginių sąrašą tvirtina vyriausybė, o jų saugų naudojimą, priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai ir techniniai dokumentai.
Specialias transporto eismo taisykles pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia darbdavys, už saugų eismą įmonėje atsako darbdavys. Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ir pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualiomis ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis.
Kenksmingų medžiagų naudojimą, gamybą, transportavimą, laikymą nustato valstybiniai norminiai aktai.
Gaminamos produkcijos reikalavimai apibrėžiami sertifikatais arba techniniais dokumentais.
Gamybos organizavimo, techninio aprūpinimo dokumentacijoje privalo būti nustatytos saugų darbą užtikrinančios sąlygos, pagal norminių aktų reikalavimus.
Darbdaviai pagal saugos darbe organizavimo ir vykdymo norminius aktus bei darbo priemonių techninius dokumentus rengia darbuotojams saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis darbuotojai supažindinami pasirašydami.
Darbuotojai stodami į darbą ir vėliau periodiškai privalo tikrinti sveikatą.
Valstybinio darbo inspektorius, įmonės saugos darbe komitetas savo sprendimu turi teisę reikalauti, kad darbdavys sustabdytų darbus, kai:
1) darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;
2) Sugedus darbo priemonei ar dėl avarinės būklės gali susidaryti sąlygos nelaimingiems atsitikimams, bei atsirado ūmios profesinės ligos;
3) Dėl technologinių arė darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai arba gyvybei;
4) Darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ir individualios saugos darbe priemonėmis.
Įmonėse norminių aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių ir avalynės laikymo patalpos, sanitarinės bei asmeninės higienos patalpos.
Saugos darbe įstatymai apibrėžia:
1) darbdavių pareigas bei teises;
2) darbuotojų teises bei pareigas;
3) Darbo ir poilsio laiką;
4) Jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbą;
5) Saugos darbe vertinimas ir kompensacijos;
6) Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos;
7) Ekonominės priemonės ir atsakomybės.
14. SAUGOS DARBE ORGANIZAVIMAS RESPUBLIKOJE IR ĮMONĖJE.
SAUGOS DARBE ORGANIZAVIMAS RESPUBLIKOJE IR ĮMONĖJE.
Naujos ir rekonstruotos įmonės, jų padariniai ir įrengimai pradedami eksploatuoti tada, kai jie atitinka žmogaus saugos darbe įstatymus ir kitus aktus ir jų atitikimą šiems reikalavimams ir patvirtina priėmimo eksploatacijai komisija. Įmonė gali pradėti funkcionuoti tik gavusi valstybinės darbo inspekcijos leidimą.
Darbo vietų įrengimas ir jas supanti aplinka turi atitikti higienos normas, valstybinius standartus, taisykles ir instrukcijas. Standartais ir normomis reglamentuoti darbo vietos ir įrengimų aplinkos veiksniai negali sukelti sveikatos sutrikimų. Kiekvienai darbo vietai turi būti pildomas darbo sąlygų būklės pasas pagal žmogaus saugos darbe įstatyme nustatytą darbo sąlygų klasifikavimą ir charakteristikų požymius.
Darbuotojų ir aplinkinių gyventojų saugai užtikrinti vykdomi periodiniai ir specialūs darbo priemonių bandymai. Jų periodiškumą ir tvarką nustato žmogaus saugos darbe įstatymas. Kai saugos darbe norminiais aktais dar nenustatyti saugos reikalavimai darbams arba valstybiniuose standartuose nėra konkrečių reikalavimų, kur reikia laikytis specialių taisyklių, darbdaviai suderina su įmonės darbuotojų komitetu, tvirtina įmonės saugaus darbo organizavimo ir vykdymo taisykles.
Saugaus darbo organizavimo ir vykdymo taisyklių ir instrukcijų reikalavimų nesilaikymas yra darbo drausmės pažeidimas.
REIKALAVIMAI GAMYBINEI BUIČIAI.
visose įmonėse privalo būti įrengtos poilsio ir persirengimo patalpos. Įmonėse, kuriose vykdomi darbai kenksmingomis sąlygomis gamybinės buities patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų.
Darbdavys prieš pradėdamas eksploatuoti įmonę, o vėliau ne rečiau kas 5 metai pateikia nustatyta tvarka valstybinei darbo inspekcijai patvirtinantį jo kompetenciją saugos darbe klausimais.
Saugos darbe reikalavimų užtikrinimui įmonėje įsteigiama saugos darbe tarnyba, atitinkanti gamybos apimtį, jos pobūdį, profilį ir kitas sąlygas. Šios tarnybos darbuotojai gali būti asmenys, turintys specialų išsilavinimą ir gavę atestatinį pažymėjimą. Darbdaviai negali leisti darbuotojams dirbti, kol jie nėra tinkamai instruktuoti.
Instruktavimas privalomas, kai:
1) Sudaroma nauja darbo sutartis;
2) Perkeliant į kitą darbą;
3) Keičiant gamybos procesus, technologiją, įvedant naujus saugos darbe standartus, taisykles, instrukcijas;
4) Aptarnauti sudėtingus agregatus, mašinas, o taip pat dirbti pavojingus darbus leidžiama darbuotojams išlaikiusiems saugos darbe kvalifikacinį egzaminą.
Darbdaviai nemokamai darbuotojams turi duoti drabužius, individualios ir kolektyvines saugos darbe priemones. Su užterštu darbu susijusiuose darbuose darbuotojams nemokamai duodamos higienos priemonės. Už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis sąlygomis apmokama daugiau, o taip pat teikiamos kitokios kompensacijos, lengvatos. Darbuotojas, kuris pagal medicinines arba invalidumą nustatančias pažymas negali dirbti darbo, turi būti perkeltas jam sutikus į darbą atitinkantį jo sveikatą ir galimybes. Jei darbuotojas nesutinka būti perkeltas arba nėra tokio darbo, darbdavys gali su darbuotoju nutraukti darbo sutartį.
Darbuotojai ir darbdaviai turi teises ir pareigas kurios reglamentuojamos saugos darbe įstatymu. Įstatymo laikomasi organizuojant vaikų, nėščių moterų darbą, sprendžiant darbuotojų atsisakymo dirbti konfliktą.
Atsižvelgiant į įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių darbo aplinkos veiksnių, kenksmingumą, pavojingumą įmonėje steigiama darbo medicinos tarnyba. Kai darbas arba darbo aplinkos kenksmingi veiksniai viršija kenksmingų darbo sąlygų dydžius, darbuotojams dirbti draudžiama. Darbdaviai privalo nemokamai duoti darbuotojams dirbantiems kenksmingose sąlygose, medicininius adaptogeninius aparatus.
ERGONOMIKA NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PREVENCIJOJE IR ĮVERTINIME.
Apsaugai nuo traumatizmo svarbu, kad konstrukciniai įrankių ir mechanizmų saugumo sprendimai būtų gerai apgalvoti.
Projektavimo uždavinys – kurti ne tik našias, bet ir visiškai saugias ir patogias naudoti mašinas.
Ergonominiai veiksniai užtikrinantys didesnį darbo saugumą:
1) Patogi kūno padėtis;
2) Valdymo įtaisų išdėstymas erdvėje;
3) Turi būti įvertintas žmogaus reakcijos laikas;
4) Darbo paviršiai turi būti patogūs, t.y. adaptuoti žmogaus antropometrinėms charakteristikoms.
Dirbantiems įspėti apie gresiantį pavojų, priminti apie saugaus darbo reikalavimus, nurodyti reikalingus objektus egzistuoja standartas, kuriame standartizuotos 4 signalinės spalvos. Raudona – “draudžiama, stop, neišvengiamas pavojus”. Geltona – “dėmesio ir galimas pavojus”. Žalia – “saugu, leidžiama, kelias laisvas”. Mėlyna – “gamybinė informacija”.
Saugumo ženklai skirstomi į 4 grupes:
1) Draudžiamieji. Apvalus raudonas ratas;
2) Įspėjamieji. Geltonas trikampis;
3) Įsakomieji. Žalias kvadratas, kuriame nurodoma, ko reikia laikytis;
4) Nurodomieji. Mėlynos spalvos stačiakampis.
Pavojinga zona vad. erdvės dalis, kurioje galimas pavojingų ir kenksmingų reikšmių poveikis dirbančiajam. Šią zoną sudaro:
1) Judančios, veikiančių mechanizmų dalys;
2) Drožlės;
3) Aukšta temperatūra ir slėgis;
4) Elektros srovė;
5) Tarpai tarp judančių mašinų.
Ten, kur neįmanoma išvengti pavojingų zonų arba ekonomiškai neapsimoka, jos apsaugomos ir nurodomi saugūs darbo metodai. Pavojingų zonų apsauga gali būti sudėtinga ir paprasta. Paprasčiausia apsauga – pavojingų zonų aptvėrimas, apdengimas. Sudėtinga apsauga – blokavimas. Blokuojama:
1) Esant atvirai pavojingai zonai, t.y. neįmanoma pakeisti įrenginio arba pakėlus apsauginį aptvarą įrenginys sustoja;
2) Blokuojama nepašalinus pavojaus;
3) Blokuojama kai judamą mechanizmą pasiekus pavojingą zoną;
4) Blokuojama neatlikus reikiamų saugumo operacijų;
5) Blokuojama darbuotojui patekus į pavojingą zoną.
Presavimo ir kalimo staklėms naudojamas rankų užimtumo būdas, t.y. įrenginiai valdomi tik abiem rankom kartu. Patikimiausias apsaugos būdas nuo pavojingų zonų yra jų atitolinimas nuo dirbančiųjų.
15. SAUGŪS TECHNOLOGINIAI PROCESAI.
SAUGŪS TECHNOLOGINIAI PROCESAI.
Nuotolinio veikimo mechanizuoti ir automatizuoti gamybos procesai yra saugesni ir higieniškesni yž periodinio veikimo procesus. Periodinio veikimo proceso metu dažniausiai užteršiamas oras, kai užpildomi ir užkraunami aparatai ir reaktoriai. Ypač pavojingi cheminiai technologiniai procesai, nes didžiausią pavojų kelia nereguliuojamo arba sunkiai reguliuojamos grandininės ar cheminės skilinės polimerizacijos, oksidacijos reakcijos. Taip pat įvairūs junginiai ir jų mišiniai pasižymintys detonacinėmis ypatybėmis.
Saugiems technologiniams cheminiams procesams užtikrinti būtina:
1) Turėti pilną cheminių reakcijų valdymą;
2) Tinkamų fizinių ir cheminių technologinio proceso sąlygų parinkimas;
3) Saugos agregatinės apdorojimo medžiagų būklės suradimas;
4) Naudoti vakuumą cheminių procesų saugumui;
5) Naudoti inertines dujas cheminių procesų saugumui.
Didžiausią pavojų nesaugioje gamyboje sudaro tiesioginis aparatų kaitinimas atvira liepsna arba įkaitintomis dujomis, tada neįmanoma reguliuoti temperatūros, gali kilti gaisras ant aparatų sienelių susidaro perkepusių nuosėdų sluoksniai dėl kurių kyla vietinio perkaitimo pavojus. Kaitinti elektra galima tik tada, kai yra automatiniai temperatūros reguliatoriai. Jei gamybos procese naudojamos medžiagos, kurios lengvai užsiliepsnoja, tai elektrinio aparato kaitinimo elementai turi būti sandarūs arba prapučiami oru. Bet kuriam technologiniam procesui turi būti nustatytas tikslus režimas, t.y. turi būti tiksliai nurodyta žaliavų, pusgaminių ir gaminių sudėtis bei ypatybių pateiktos technologinio proceso ir atskirų jo stadijų schemos, technologinio režimo normos, be to nurodyti galimi technologinio proceso sutrikimai ir jų priežastys, pateiktos išsamios proceso paleidimo, saugaus valdymo ir įrenginių stabdymo taisyklės, avarinio stabdymo, gamybinės sanitarijos ir asmeninės higienos taisyklės, nurodytos atmosferos ir vandens telkinių būdas, gamybos atliekoms utilizuoti.
Proceso valdymo įtaisai turi būti sublokuojami taip, kad nebūtų pažeista tvarka paleidžiant ir stabdant įrenginius. Temperatūra ir slėgis aparatuose visada turi būti keliami pamažu. Jei taikomas distancinis ir automatinis valdymas, tai pavojingus aparatus galima išdėstyti tokiais atstumais, kurie atitiktų saugaus darbo sąlygas. Statant įrenginius lauke reikia atsižvelgti į klimatines sąlygas ir numatyti kaip aparatūra bus apsaugota nuo korozijos ar šalimo ir perkaitimo, sudaryti tinkamas sąlygas aparatūrai peržiūrėti ir remontuoti.
Saugos darbe užtikrinimo metodai.
Žmogaus klaidos ir patikimumo įtaka saugiam darbui.
Profesinių stresų įtaka saugiam darbui.
16. ELEKTROS SROVĖS POVEIKIS ŽMOGUI. PIRMOJI PAGALBA NUKENTĖJUSIAJAM.
ELEKTROS SROVĖS POVEIKIS ŽMOGUI. PIRMOJI PAGALBA NUKENTĖJUSIAJAM.
Remiantis statistiniais duomenimis nelaimingi atsitikimai nuo elektros srovės sudaro apie 1% nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau 80% yra mirtini.
Pramoninio elektros traumatizmo priežastys:
1) Nepakankamas elektros srovės pavojingumo įvertinimas;
2) Netinkamai įrengti ir eksploatuojami elektros įtaisai;
3) Prastai išmokyti dirbantieji;
4) Techninės priežiūros stoka ir aplaidumas.
Tekėdama žmogaus audiniais elektros srovė gali nudeginti, pažeisti organizmo audinius chemiškai.
Fiziologiniai ir biologiniai procesai (sukeliami nevalingi raumenų susitraukimai ir judesiai, sutrikdoma ląstelių biosrovė).
Visi sužalojimai elektros srove skirstomi:
1) Elektros smūgis – gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Jo padariniai – nuo vos juntamo rankos pirštų raumenų dirginimo iki širdies paralyžiaus;
2) Elektros traumos. Dėl jos atsiranda mechaninis kūno sužalojimas – toks sužalojimas, kai elektros srovė pratekėdama organizmo audiniais, sukelia nevalingus raumenų susitraukimus, dėl to žmogus išsigąsta, gali nukristi arba prisiliesti prie judančių įrengimų.
Lengvesnės elektros poveikio formos: kontaktiniai nudegimai; odos metalizacija; elektriniai randai.
Klinikinė mirtis – pereinamasis periodas tarp gyvenimo ir mirties.
Biologinė mirtis – negrįžtamas įvykis, kai organizmo ląstelėse ir audiniuose sustoja visi biologiniai procesai ir pradeda irti baltymų struktūra.
Žmogus žūsta nuo elektros srovės per 7-8 min. Širdies darbas sutrinka tada, kai elektros srovė prateka širdies raumenimis arba širdžiai artima sritimi. Dėl to gali sustoti pačios širdies veikla arba įvykti fibriliacija – chaotiškas, greitas ir neritmingas širdies raumenų skaidulų susitraukimas. Kvėpavimas sutrinka, kai kvėpavimo organais arba krūtinės raumenimis prateka srovė >20 mA. Veikiant tokiai srovei kelias minutes prasideda asfiksija, t.y. dusimas.
Elektrinis šokas – sunki organizmo reakcija, sukeliama elektros srovės, kuriai įvykus stipriai sutrinka kraujo apytaka, medžiagų apykaita ir kvėpavimas.
Įvairių kūno audinių marža yra skirtinga. Didžiausia varža yra odos paviršiaus sluoksnio. Raumenų, riebalų, nugaros ir galvos smegenų, kraujo varža yra mažiausia. Jeigu pašalinti epiderminį odos sluoksnį, tai varža sumažėja iki 1k. Jei be odos – 500 700.
Kai odos paviršius užterštas prakaitu, tepalais, metalų dulkėmis, drėgme arba kitomis laidžiomis medžiagomis, tada varža sumažėja RŽM=1k.
Kūno varžai turi įtakos sąlyčio plotas. Didėjant prie žmogaus organizmo prijungtai įtampai, odos varža keliasdešimt kartų sumažėja. Dėl to sumažėja ir sudėtinė žmogaus varža. Tai atsitinka tuomet, kai įtampa pasiekia 50 – 200V.
Sužalojimo elektros srove sunkumas priklauso nuo srovės tekančios žmogaus organizmu stiprumo, tekėjimo trukmės, srovės kelio, srovės rūšies, dažnio ir nuo žmogaus individualių ypatybių.
Žmogus pradeda jausti nuo 0,6 – 1,5 mA srovę prie 50 Hz. Esant tokio stiprumo srovei žmogus jaučia silpną dirginimą, sąlyčio vietoje įšyla oda. Toks srovės stiprumas vad. srovės pojūčio riba.
Nepavojingos srovės stiprumas – tokia srovė, kuri žmogaus organizmui visiškai nekenkia ir daug kartų mažesnė už pojūčio srovę. 50A nepavojingas.
Paralyžuojanti srovė – srovė, kuri sukelia raumenų susitraukimą ir skausmą. Jos dydis kiekvienam raumeniui yra kitoks. Nuo 2 – 7 mA srovė sukelia rankų mėšlungį, nuo 6 – 10 mA – neleidžia atitraukti rankos nuo srovės šaltinio, 20 – 25 mA – paralyžuojama ranka, sunku kvėpuoti, 50 – 80 mA – kvėpavimo organų paralyžius ir širdies skilvelių virpėjimas, 90 – 100 mA – kvėpavimo organų paralyžius, >3 s – širdies paralyžius.
Srovė, kuri nesukelia širdies fibriliacijos apskaičiuojama: J = 65/t , mA.
Tekant 100 mA ir didesnio stiprumo srovei, kai t>2s žmogus miršta.
Beveik nepavojinga yra iki 10 mA kintama srovė ir iki 75 mA nuolatinė srovė. Jei srovės dažnis yra >0,5 MHz, tokia srovė nesudaro elektros smūgio ir yra nepavojinga, tokia srovė gali tik labai nudeginti.
Pavojingiausia srovės tekėjimo kryptis sutampa su organizmo išilgine ašimi. Tačiau pavojingiausiu srovės tekėjimo keliu laikoma dešinioji ranka – kairioji ranka, nes srovė teka per gyvybiškai svarbiausius organus.
Jei pirmoji pagalba nukentėjusiajam nuo elektros srovės bus suteikta per 6 min. po nelaimingo atsitikimo, išgelbstima nuo 80-85% nukentėjusiųjų. Jei pagalba suteikiama po 8 min. išgelbstima tik 10%.
Pirmiausia nukentėjusįjį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės.

5) Atspindžio koeficientas – apibūdina savybę atspindėti į objektus krintantį šviesos srautą

Raktiniai žodžiai

• ergonominiai veiksniai
• ergonomika
• elektros sroves poveikis zmogaus organizmui