Detalių atsparumas dilimui

Tema	Fizika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Šiandien su trintimi susijusi viena iš svarbiausių šių laikų problemų – mašinų, detalių susidėvėjimas. Be galo daug lėšų yra išleidžiama mašinų remontui, be to šios išlaidos toli gražu nemažėja. Tenka ieškoti atsakymų kaip išspręsti šią problemą, t.y. ieškomi būdai mašinų ilgaamžiškumui, detalių paviršių atsparumui dilimui padidinti. Tuo tikslu kuriami nauji detalių gaminimo, jų apdirbimo būdai, ieškoma naujų medžiagų, kurios užtikrintų detalių patvarumą ir nedylamumą.
Patalpinta	2005-08-20
Parsisiuntė	1970
	Parsisiųsti20 KB

Išsamus aprašymas

Šių problemų sprendimo ieško ir su jomis susijusius uždavnius nagrinėja mokslo šaka - tribologija.Tribologija – tai mokslas apie nemažiau kaip dviejų kietų kūnų mechaninę sąveiką slydimo, riedėjimo ar smūgio metu, įvertinantis tų kietų kūnų sąveiką sąlyčio zonoje, irimo procesą sąveikos metu. Ši mokslo šaka susideda iš šių dalių: tribofizikos, tribochemijos, tribomechanikos, tribotechnikos ir tribometrijos.
Savo darbe apžvelgsiu kai kuriuos atsparumo dilimui padidinimo būdus, kurie susiję su paviršiaus sukietinimu ir šiurkštumo sumažinimu.
1. Kinematinių porų patikimumo didinimas technologiniais metodais

Reikiamo tribopaviršių kietumo galima siekti įvairiais technologiniais būdais: cementavimu ir apdirbimu aukšto dažnumo srovėmis (HV500-600), azotinimu (HV800-1200), berilizavimu (HV1000-1200), difuziniu chromavimu (HV1200-1400), plazminiu aplydymu kietlydiniais (HV 1400-1600), boravimu (HV1500-1800), borocianavimu (HV1800-2000) ir kt. Kilas technologinis tribopaviršių antifrikcinių savybių gerinimo metodas yra tų paviršių padengimas fosfatinėmis plėvelėmis - fosfatavimas, paviršių prisotinimas siera - sulfidinimas, grafitu - grafitinimas, molibdeno disulfidu ir kt. Tie būdai (ypač sulfidinimas ir apdirbimas molibdeno disulfidu) plieninių detalių atsparumą dilimui padidina 10-12 kartų. Didinant tribopaviršių atsparumą dilimui, efektyvios elektrokibirkštinio paviršinio legiravimo dangos is vario-aliuminio, titano-aliuminio, vario-grafito, titano-grafito, nikelio-grafito miltelių mišinio. Esant abrazyviniam dilimui, tribopaviršių kietumą nuo 500 HV padidinus iki 1500 HV, santykinis atsparumas dilimui padidėja iki 100.
Vienas flektyvių detalės atsparumą dilimui didinančių būdų, yra neabrazyvinis antifrikcinis išbaigiamasis apdirbimas (NAIA).
Labai sumažėja apdirbtos detalės trinties koeficientas, nes gautoji plėvelės kristalo gardelė luri daugiau kaip 10% vakansijų ir pasižymi kvaziskysto kūno savybėmis; be to, plėvelės poras užpildęs tepalas pagerina tepimą, tokio paviršiaus suvilgamumas tepalu -100%. NAIA būdu išbaigus vidaus degimo variklių cilindrų paviršius, jų atsparumas dilimui padidėja 40-60% ir maždaug 3-5% mažiau sunaudojama degalų.
Plieno, ketaus detalių paviršių padengimas frikciniu-mechaniniu įtrinimu vario ar jo lydinių plėvele paviršių aktyvinančio skysčio (PAS) terpėje vadinamas neabrazyviniu antifrikciniu išbaigiamuoju apdirbimu. Variuojant paviršių, kurio Rz=l,25μm, frikciniu-mechaniniu būdu, gaunama stipriai sukibusi su juo 2-4μm storio vario plėvelė ir apie 80μm gyliu sukietinamas paviršius. Padengimo metu prie apdirbamo paviršiaus su reikiama jėga prispaudžiamas vario ar jo lydinio stiypelis. Įtrinama esant pastoviam slydimo greičiui ir jėgai. Kontakto vieta tepama glicerinu arba kita paviršių aktyvinančia medžiaga. Įtrynimo metu nulyginamos paviršiaus nelygumų viršūnės, vario dalelės sukimba su įtrinamuoju paviršiumi. Gautoji danga savybėmis panaši į dangas, gaunamas selektyvinio pernešimo metu.
Frikcinis-mechaninis įtrynimas variniu strypu dažniausiai tinka standžių detalių vidiniams ar išoriniams paviršiamsi. Šis būdas populiams: paprastas ir gaunama geros kokybės plėvelė, be to, reikia nesudėtingos įrangos. Galima įtrinti įvairių formų paviršius.

1.1 Paviršinis grūdinimas

Šio paviršiaus sukietinimo metodo pagrindinis tikslas – padidinti paviršiaus atsparumą dilimui. Šis metodas taikomas plienams, kurie savo sudėtyje turi nuo 0.35 % anglies. Paviršinis grūdinimas atliekamas įvairiai: trumpam pamerkiant į išlyditą metalą ar druskas, įkaitinant aukšto dažnio elektros srove, dujų degiklio liepsna, lazerio spinduliu ir t.t.

1.1.1 Trinties paviršių apdirbimas lazerio spinduliu

Lazerio spinduliui praeinant metalo paviršiumi pastarasis labai greitai įkaista iki didelės temperatūros. Lazerio spinduliu pasitraukus įkitą vietą paviršius iškarto atšala, nes dėl šilumos nuotėkio į metalo gilumą. Taip metalo paviršius lyg ir užgrūdinamas. Tokį grūdinimą lazerio spindulio pagalba galima taikyti plieninių, ketaus detalių paviršių užgrūdinimui tikslu padidinti atsparumą dilimui.
Šio paviršiaus apdirbimo būdo įpatumas-lokališkumas. Lazerio spinduliu užgrūdinto paviršiaus gylis yra nedidelis ir siekia apie 1.6 milimetro.
Apdirbus detalę lazerio spinduliu, mechaninio apdirbimo taikyti nereikia. Lazerio spinduliu apdirbami sunkiai pasiekiami paviršiai. Tai yra vienas iš šio apdirbimo būdo privalumų, lyginant su cheminiais ir termocheminiais apdirbimo metodais.
Paviršių sukietinimui naudojant šį metodą, detalių atsparumas trinčiai padidėja penkis kartus, lyginant su detalėmis, kurios nebuvo sukietintos šiuo metodu.

1.1.2 Trinties paviršiaus grūdinimas kaitinant aukšto
dažnio elektros sovėmis

Yra keli šio metodo variantai : galima grūdinti visą paviršių iš karto, ir kitas variantas – grūdinti dalimis. Grūdinant dilimo paviršių šiuo metodu, gaminys įstatomas į varinį, tuščiavidurį, vandeniu aušinamą induktorių, per kurį leidžiama aukšto dažnio elektros srovė. Susikuria elektromagnetinis laukas, kuris indukuojasi trinties paviršiuje. Didinant srovę, užgrūdinimo gylis mažėja. Užgrūdinimo gylis tap pat priklauso ir nuo detalės varžos, bei nuo magnetinio skvarbumo. Dėl sukūrinių srovių paviršius greitai įkaista ir užgrūdinamas vandes srove. Taikant šį būdą užtikrinamas gan tikslus užgrūdinimo gylis, o kietumas gaunamas apie 4 HRC didesnis nei kitų grūdinimo būdų.

1.1.3 Trinties paviršiaus grūdinimas kaitinant
dujų liepsna


Šis būdas yra gan paprastas ir pigus, nesudėtingi įrengimai. Liepsnos pagalba pasiekiama 3000C temperatūra. Dujų liepsna paviršius staiga įkaitinamas, o po to grūdinama.
Šis būdas nors ir pigesnis nei kiti, tačiau turi reikšmingų trūkumų. Gaunami neploni sluoksniai, sunku reguliuoti grūdinimo gylį, galimas perkaitinimas.

1.2 Termocheminis apdirbimas

Temocheminiu apdirbimu vadinamas metalų įkaitinimo ir išlakymo aktyvioje terpėje procesas, kurio metu metalo paviršiai prisotinami vienu ar keliais elementais, kas pakeičia metalų cheminę sudėtį, sandarą ir savybes. Dažniausiai termocheminis apdirbimas taikomas norint padidinti atsparumą dilimui.
Labiausiai paplitę termocheminio apdirbimo būdai: cementavimas, azotinimas ir karbonitravimas.

1.2.1 Cementavimas

Cementavmu vadinamas plieninių paviršių įanglinimas aukštoje temperatūroje, ilgai išlaikant juos įanglinančioje aplikoje. Cementavimas taikomas mažaangliams plienams, kurie labai atsparūs smūgiams, kad įanglintą paviršių būtų galima kietai užgrūdinti ir gaminį padarytiatsparų dilimui, išlaikant tąsią šerdį. Cementavimas derinamas su grūdinimu ir žemu atleidimu. Lyginant su grūdinimu aukšto dažnio srovėmis, gaunamas didesnis kietumas, nes paviršius įsotinamas anglimi iki 0.8-1.0 %C ir didesnis smūginis tąsumas. Pagal karbiurizatorių skiriami trys cementavimo etapai: kietasis dujinis ir skystasis. Atskira grupė – cementavimas pastomis.
Kietasis cementavimas atliekamas dėžėse perpilant įanglinamus gaminius medžio anglies ir aktyvizatorių mišiniu. Kad mišinys neprikeptų prie detalės, dedama 35% kreidos. Pasiekiamas įanglinimo gylis – 2-2.5 mm.
Dujinis cementavimas patogus, lengvai mechnizuojamas cementavimo būdas. Šiam procesui naudojamos gamtinės, pagamintos iš naftos produktų, žibalo garų ir kitos dujos.
Skystasis cementavimas taikomas retai, nes sudėtinga vonių, kuriose vyksta procesas, priežiūra. Dažniausiai šis būdas naudojamas smulkiom detalėm, gaunamas sluoksnis 0.3-0.4 mm.
Cementavimas pastomis. Pastos gaminamos iš suodžių, medžių anglies dulkių, aktyvizatorių ir rišamosios medžegos. Įsotinimo gylis siekia net 3-4 mm. Po cementavimo atliekamas grūdinimas.



1.2.2 Azotinimas

Plienų paviršinių sluoksnių įsotinimas azotu 500-650C temperatūroje. Azotinimo metu nepažeidžiamas ankstesnis terminis gerinimas. Šio proceso metu susidaro labai kieti nitrida, ypač legiruotuose plienuose, ir kietumą išlaiko iki 500C. Per 24-60 val. laikotarpį įsotinama nuo 0.3-0.6 mm gylio.

1.2.3 Karbonitravimas

Tai vienkartinis plieno paviršių įsotinimas anglimi ir azotu. Egzistuoja dvi pagrindinės karbonitravimo atmainos: cienavimas, atliekamas išlydytose anglies ir azoto druskose, bei nitrocienavimas – atliekamas anglivandenilių ir disocijuoto amoniako dujų mišinyje.
Cienavimas atliekamas 820-860C temperayūroje. Po cenavimo iš karto galima grūdinti. 0.15-0.35 mm sluoksnio storis gaunamas per 60-90 min. Pasiekiamas kietumas HRC 58-62. Cienavus detalių paviršius atsparumas dilimui gaunamas didesnis, nei cementuojant.
Sulfocienavimas – vienkartinis įsotinimas siera, anglimi ir azotu. Šis būdas skirtas apdirbti tokioms detalėms, kurių paviršiai turi būti labai atsparūs trinčiai (ten kur blogas tepimas. Procesas vyksta cianinėse voniose.

1.2.4 Alitavimas

Tai paviršių įsotinimas aliuminiu. Šis procesas atliekamas 1000C temperatūroje, išlaikant aliuminio miltelių, molžemio ir amonio chlorido mišinyje 10 valandų. Gaunamas 0.2-0.3 mm storio sluoksnis.

1.2.5 Kiti difuzinio įsotinimo būdai

Įsotinant metalus taikomos aukštos temperatūros, ilgas išlaikymas, nes difuzija vyksta labai lėtai.
Įchrominimas. Atliekamas milteliniuose mišiniuose, 1000C temperatūroje. Per 12-15 val. pasiekiamas 0.1-0.2 mm storio sluoksnis. Panaudojus šį būdą, padidėja atsparumas oksidacijai, o kai anglies daugiau kaip 0.25%, padidėja atsparumas dilimui. Įchrominimas naudojamas detalėms, kurios dyla agresyvioje aplinkoje.
Įborinimas. Padidina atsparumą abrazyvinei trinčiai. Procesas atliekamas išlydytame bore kai temperatūra siekia 1500C.

2. Abrazyvinio apdirbimo būdai

2.1 Poliravimas

Tai baigiamasis apdirbimo būdas kuriame žymiai padidinamas paviršiaus glotnumas praktiškai nepakeičiant detalės tikslumo. Poliravimo operacija dažnai naudojama suteikti detalės paviršiui dekoratyvinį blizgesį, padidinti detalės atsparumą dilimui. Operacija atliekama naudojant poliravimo diskus, prie kurių pritvirtintas veltinio, odos ar fitro žiedas.

2.2 Pritrynimas

Šis būdas naudojamas apdirbant labai tikslias ir glotnias detales. Būna rankinis ir mechaninis pritrynimas. Rankinis pritrynimas atliekamas rankiniais pritrintuvais, padarytais iš minkšto ketaus, vario, žalvario, stiklo arba plastmasės. Pritrynimo metu pritrintuvai patepami pritrynimo pasta. Mechaninis pritrynimas atliekamas staklėse. Pritrynimu pasiekiamas antras tikslumo kvalitetas ir 11, 12 glotnumo klasė.

2.3 Superfinišavimas

Labai tikslus baigiamasis apdirbimo būdas, dažniausiai naudojamas velenų išorinių paviršių , taip pat ir plokščių paviršių apdirbimui. Ši operacija plačiai naudojama variklių alkūninių, bei labai tikslių velenų apdirbimui. Superfinišavimas atliekamas naudojant abrazyvinius arba deimantinius elboro strypelius. Deimantiniuose strypeliuose naudojami natūralūs ir dirbtiniai deimantai. Superfinišavimas užtikrina mažą paviršių šiurkštumą (Ra = 0.16-0.63 m), padidina kietumą 30%, o atsparumo dilimui ribą 17 –25%. Atsparumas nuovargiui padidėja iki 3%.
Šis būdas netaikomas detalių, padarytų iš titano, tantalo, niobio, cirkonio, apdirbimui nes tarpusavio sąveikoje su deimantu šie metalai prilimpa prie įrankio darbinės dalies.

3. Metalų išdėstymas triboporose pagal kietumą

Triboporoje, kurią sudaro slystantys skirtingo kietumo ir matmenų paviršiai, galima nustatyti dvi salygas, susijusias su medžiagų išdėstymu 1) H1 >H2 ; S1 <S2 2) H1<H2; .S1<,S2, kur H1 ir H2 - vieno ir antro tribopaviršių kietumai; S1 ir S2 - tribopaviršių dydžiai.
Tribopora su medžiagų išdėstymu pagal pirmą sąlygą vadinama tiesiogine tribopora, o tribopora, atitinkanti antrą sąlygą, vadinama atvirkštine. Tiesioginės triboporos atveju didesniu paviršiumi slysta kietesnis paviršius, o atvirkštinės - minkštesnis kūnas. Grūdinto suporto slydimas termiškai neapdirbtu ketaus stovu yra tiesioginė pora, tokia pat pora yra chromuoto stūmoklio žiedo slydimas cilindru iš perlitinio ketaus. Atvrkštinė pora yra chromuotas cilindro darbinis paviršius ir ketinis žiedas. Velenas ir guolis su babito sluoksniu prie pastovios krypties apkiovos veikiančios besisukantį veleną, yra atvirkštinė pora .
Parenkant tinkamesnę porą, reikia nustatyti reikalavimus poros tribologiniam patikimumui, ekonomiškumui ir darbo sąlygas. Dėl tribopaviršių sukibimo ir užsikirtimo tribopora gali būti nepakankamai patikima. Mašinų eksploatacijos patirtis byloja ir triboporų bandymais įrodyta, kad atvirkštinės triboporos yra atsparesnės užsikirtimui, o ir užsikirtus tribopaviršiai mažiau pažeidžiami .
Tiesioginių ir atvirkštinių porų darbo skirtumas yra tas, kad esant perkrovoms, tiesioginės poros mažesnio kietumo elemento plastinė deformacija yra kliūtis poros normaliam darbui, dėl ko padidėja trintis, tribopaviršių pažeidimai, pora greitai tampa nedarbinga. Atvirkštinėse porose esant perkrovų mažesniam kietumui, tribopaviršiaus plastinė deformacija nekliudo poros darbui. Atliekant chromuotų plieno cilindrinių bandinių poroje su minkšto plieno disku (tiesioginė pora) ir plieninių cilindrinių bandinių ir chromuoto disko poros (atvirkštinės) eksperimentus, nustatyta, kad antru atveju užsikirtimas prasideda, esant 15 kartų didesnėms apkrovooms negu pirmu atveju.
Poros iš tų pačių medžiagų, esant nevienodiems tribopaviršiams didesnis paviršius daugiau išdyla pagal svorį. Jei pora yra iš skirtingų medžiagų, tai priklausomai nuo dilimo rūšies išdilimų santykis gali būti ir didesnis, ir mažesnis už vienetą.
Išdilimas pagal svorį neturi tiesioginės įtakos sujungimo darbinėms savybėms. Esant nelygiems pagal dydį tribopaviršiams nebūtina, kad didesnį suminį pagal svorį išdilimą atitiktų didesnis linijinis išdilimas nes, esant didesniam poros elemento su didesniu tribopaviršiumi išdilimui pagal svori gali būti mažesnis linijinis išdilimas, ir, esant mažesniam kūno išdilimui, pagal svorį gali būti mažesnio tribopaviršiaus didesnis linijinis išdilimas. Dėl to, siekiant didesnio poros atsparumo dilimui, racionalus toks poros elementų išdėstymas, kurį atitinka mažesnis poros detalių suminis linijinis išdilimas. Bet konstruktoriai kol kas neturi reikalingų duomenų tokiems sprendimams, šis uždavinys sprendžiamas naudojantis kokybiniais, ekonominiais ir eksploataciniais duomenimis.
Jei vienas iš triboporos pavažos - stovas elementas daromas grūdintu tribopaviršiumi, o antras - iš termiškai neapdirbto ketaus, reikia parinkti tinkamą medžiagų išdėstymą poroje. Jei detalės yra pakankamo standumo ir kietumo, darbo greičiai, apkrovos, temperatūros nedidelės, medžiagos nelabai linkusios sukibti, tai tikimybė, kad tribopora dėl sukibimo nebegalės dirbti, yra maža. Labai tokiai triboporai svarbu užtikrinti didelį atsparumą dilimui stovo dilimo tolydumo išilgai stovo atžvilgiu.
Stovo kreipiamųjų grūdinimas žymiai pagerina tokios poros tribotechnines savybes: 1) mažesnė galimybė atsitiktiniams tribopaviršiaus pažeisti rėžiais atvirose kreipiamosiose; 2) mažesnis linijinis išdilimas;
3)greičiau įsidirba pavažos, turinčios mažesnį tribopaviršių; 4) lengvesnis pavažų prisiderinimas prie stovo skutimu gamybos ir remonto metu. Nors nurodyti pranašumai yra reikšmingi, esant nepakankamai stovo apsaugai nuo abrazyvo dalelių, pavažų kreipiamųjų grūdinimas yra tikslingas, nes pavažų kreipiamosios dyla netolygiau ir intensyviau galuose, o ten susidaro savitas pleištas, kur patenka abrazyvo dalelės. Tos dalelės šioje vietoje įsispaudžia į pavažas ir kartu su jomis pasislenka, iš dalies įstringa pavažų tribopaviršiuose ir ritasi tarp jų, dilindamos tuos paviršius. Užgrūdinus pavažų kreipiamąsias, dėl užgrūdinto sluoksnio santykinai didelio atsparumo dilimui pavažų išdilimas bus mažesnis, todėl sumažėja abrazyvo dalelių, aktyviai dilinančių tribopaviršius, skaičius, o tada būna mažesnis ir stovo linijinis išdilimas.
antifrikcinė medžiaga nuo
guolio pereina ant veleno. Apsuktos poros kartais yra pranašesnės, esant pastoviai apkrovai vektoriaus krypčiai besisukant velenui, kai vyksta įdėklo antitrikcinio sluoksnio vos pleišto susidarymui. D.Garkunovas ir A.Staroselskis analizuoja ir "apsuktą porą", kurioje vienpusis dilimas, dėl ko per tam tikrą laiką sumažėja guolio laikančioji geba. Tokios poros antifrikcinės veleną dengiančios medžiagos dilimas tolygus bet kokiame skerspjūvyje, kai
Yra ir nuomonių, kad didesnio ilgaamžiškumo guoliuose riedėjimo kūnas būtų 1-2 HRC vienetais didesnio kietumo už žiedo kietumą. Švedų firma SKF gamina riedėjimo guolius su vienodo kietumo rutuliukais ir vidiniais žiedais,
Cilindrinių ir kūginių krumpliaračių mechaninės savybės turi būti parinklos atitinkamai pagal pateiktą metodą.
Jei varantieji ir varomieji krumpliaračiai yra iš tos pačios markės plieno, - jų krumplių darbinių paviršių kietumas HB<350, tai, siekiant išvengti įdrėskimų, būtina ruošinius termiškai apdirbti skirtingu kietumu.
Krumpliaratinės pavaros su nekoreguotais krumpliais varančiojo krumpliaračio medžiaga turi būti kietesnė negu varomojo:
1) mažesnio diametro krumpliaračio krumpliai patiria daugiau apkrovų negu didesnio diametro krumpliaračio, todėl siekiant apytikriai vienodo atsparumo dilimui, mažesnio krumpliaračio medžiaga turi būti geresnių mechaninių savybių;
2) įstrižakrumplėms pavaroms padidinus mažesnio diametro krumpliaračio dantų kietumą, kai poroje esančio krumpliaračio kietumas
pastovus, padidėja pavaros n.v.k. ir varomojo kmmpliaračio dantų sąlytinis patvarumas. Šis efektas būna bandymų metu, kai kietumo skirtumas HB120.
Kumšteliniams mechanizmams su ritininiais stūmikliais ritinėlius tikslinga gaminti iš minkštesnės medžiagos, nes ritinėlį pakeisti paprasčiau negu kumštelį. Tačiau būna ir kumštelinių mechanizmų su minkštesniu kumštelio profiliu keičiamo žiedo pavidalu. Kumšteliniams mechanizmams reikia parinkti medžiagas, turinčias didžiausią sąlytinį nuovarginį atsparumą,kai nėra tribopaviršių sukibimo.
Cilindrinių ir kūginių krumpliaračių medžiagų mechaninės savybės, ypač krumplių darbinių paviršių kietumas, turi būti atidžiai parinktos. Jei abu kinematinės porors krumpliaračiai yra iš tos pačios plieno markės ir krumplių darbinių paviršių kietumas HB<350, tai, norint išvengti įdrėskimų, būtina ruošinius termiškai apdirbti taip, kad krumplių kietumas būtų skirtingas.
Krumpliaratinių pavarų su nekoreguotais krumpliais mažesnio diametro krumpliaračio krumplių kietumas turi būti didesnis negu antro tos poros krumpliaračio:
- mažesnio krumpliaračio krumpliai per tą patį laiką patiria daugiau apkrovų negu didesnio krumpliaračio, todėl užtikrinant apytikriai vienodų ir mažesnio krumpliaračio atsparumą dilimui, šio krumpliaračio medžiaga turi būti geresnių mechaninių savybių;
- pavarose su įstrižais krumpliais mažesnio krumpliaračio poroje su tam tikru pastovaus kietumo krumpliaračiu krumplių kietumo padidinimas padidina pavaros n.v.k. ir kartu krumplių sąlytinį patvarumą nuovargiui.












IŠVADOS


1. Didelę įtaką dilimo sumažinimui turi detalės paviršiaus šiurkštumo mažinimas ir kietumo didinimas.
2. Paviršinio grūdinimo pagalba padidintas detalės paviršinio sluoksnio kietumas užtikrina gerą atsparumą dilimui.
3. Paviršinio grūdinimo trūkumas – sunku regiuliuoti užgrūdinamo sluoksnio storį.
4. Kai kurie paviršinio grūdinimo būdai yra pigūs ir gan efektyvūs.
5. Termocheminis apdirbimas efektyvus būdas padidinti atsparumą dilimui, tačiau užima palyginus daug laiko.
6. Kai kurie termocheminio apdirbinmo būdai yra labai kenksmingi.
7. Abrazyvinio apdirbimo būdai ne tik padidina atsparumą dilimui, bet ir suteikia dekoratyvinę išvaizdą.
8. Abrazyvinio apdirbimo būdai padidina atsparumą dilimui 17–20%.
9. Metalų tarpusavio išdėstymas triboporose pagal kietumą tap pat padidina atsparumą dilimui.

Raktiniai žodžiai

• metalo grudinimas
• cementavimas
• tribologija