MOKU.LT pradinis puslapis

Degutytės poezija

Tema Lietuvių kalba
Tipas Analizė
Aprašymas Lyrika - tai žmogaus dvasiniai rūpesčiai, joje jaučiamos laiko problemos ir klausimai. Lyrika nėra ir negali būti nepriklausoma nuo žmogaus ir visuomenės, žmogaus ir gamtos. Poezijoje sprendžiami būties klausimai, mąstoma apie žmogaus gyvenimo prasmę, remiamasi liaudies kūrybos išmintimi, istorija. J.Degutytė, J.Vaičiūnaitė, M.Martinaitis - trys poetai, trys sielų atsivėrimai.
Patalpinta 2005-08-28
Parsisiuntė 3289

Išsamus aprašymas

J.Degutytė kūryboje tęsia S.Nėries tradicijas, jai svarbios tikros meilės, ištikimybės, tiesos temos. Ji - išpažintinės-impresionistinės lyrikos kūrėja. Kurti pradėjo spontaniškai, nesitikėdama tapti poete. Pirmasis poetės rinkinys vadinasi "Ugnies lašai". Jau pats pavadinimas rodo poetės poziciją. Ankstyvoji poetės kūryba - romantinė - lyrinė, vėlesnė - meditacinė. Ankstyvojoje kūryboje jaučiama S.Nėries įtaka. Jos poezijos žmogus yra moralinis maksimalistas, pasiryžėlis, nepripažįstantis jokių kompromisų. "Aš nenoriu laimės mažos, aš nenoriu mažyčio skausmo,” - kalba poetės eilėraščio žmogus. Svarbiausios kilnios žmogaus savybės yra meilė, ištikimybė.
Nereikia poetės žmogui mažų jausmų, nereikia nieko trupučio. Viskas arba nieko. Itin subtiliai poetė jaučia gamtą. Gamtos pasaulis atviras, nepridengtas, dramatiškas. Žmogus susilieja su gamta, gamtoje jis nesijaučia vienišas, nejaučia baimės. Svarbiausias gamtos ženklas - medis (klevas, beržas, obelis). Gamtos vaizde labai svarbu spalva: sutemos šviesios alyvinės, šešėlis tamsaus violeto. Gamta sužmoginama, o žmogui suteikiamos gamtos savybės.
Poetė kūryboje žvelgia į tautos istoriją, svarbus mitologinis apibendrinimas. J.Degutytei artimas Antigonės mitas, iškeliantis meilę, ištikimybę.
"Antigonė" - taip pavadintas vienas poetės eilėraštis. Jis sukurtas pagal antikos dramą "Antigonė". J.Degutytės eilėraštyje Antigonė atsisveikina su pasauliu, su savo mylimuoju, su sūnumi, kurio nebus, nes karalius atėmė galimybę mylėti žmogų, sukurti šeimą: "Lik sveikas, sužadėtini... Lik sveikas, sūnau..." Antigonė - meilės, grožio įsikūnijimas, ji nemirtinga, nes meilė amžina. Labai savita eilėraščio skyryba: daug brūkšnių, daugtaškių. Ši skyryba žmogui leidžia susimąstyti, savaip pažvelgti į eilėraštį. Eilėraštis griežtas, talpus, mintys nuoseklios, aiškios. Eilėraštis yra modernus. Jis pradedamas tradiciniu ketureiliu, kurio pagrindą sudaro kryžminis rimavimas.
J.Degutytė yra sukūrusi gražių eilėraščių apie Lietuvą, gimtąją kalbą. Poetė mąsto apie istoriją, kultūrą, tautos likimą. Vėlesniuose eilėraščiuose poetė stengiasi įsiklausyti, suprasti kitus, o ne tik lieti savo jausmus. Iš poetės lyrikos dvelkia šviesus, šiltas eilėraščio gerumas. Pirmieji eilėraščiai silabo-toninės eilėdaros, vėliau laisvėja. Poetė teigia, jog "eilėraštis - ne monologas, tai pokalbis su žmogumi".


Raktiniai žodžiai

  • degutytes eilerasciai
  • eilėraščiai apie lietuvą
  • janinos degutytes eilerasciai

Darbų paieška

Naujausi darbai


Naudingos nuorodos