Case technologijos

Tema	Informatika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Šiuolaikiniai informacinių sistemų projektavimo metodai ir priemonės. Šios apžvalgos tikslas yra įvadas į šiolaikinių informacinių sistemų projektavimo metodų ir priemonių ypatumus naudojant CASE – technologijas. Šiolaikinių informacinių technologijų vystymosi tendencijos skatina nuolatinį informacinių sistemų (toliau IS) sudėtingumo laipsnio kilimą.
Patalpinta	2005-05-07
Parsisiuntė	879
	Parsisiųsti68 KB

Išsamus aprašymas

Terminas CASE (Computer Aided Software Engineering) šiais laikais naudojamas labai plačia prasme. Pirminė termino CASE reikšmė, apribota programinės įrangos (toliau PĮ) kūrimo automatizavimo klausimais, šiais laikais įgyjo naują reikšmę, kuri apglebia sudėtingų IS kūrimo procesą bendrai. Dabar CASE – priemonės suprantamos kaip programiniai įrankiai, palaikantys IS kūrimo bei išlaikymo procesus, taip pat reikalavimų formuluotę bei analizę, taikomsios PĮ ir duomenų bazių (toliau DB) projektavimą, kodo generavimą, testavimą, dokumentavimą, kokybės užtikrinimą, konfiguracinį valdymą bei projekto valdymą, taip pat kitus procesus. CASE – priemonių, sisteminės PĮ ir techninių priemonių visuma – pilnai sukomplektuota IS kūrimo aplinka.
CASE – technologija – tai IS projektavimo metodologija, taip pat instrumentinių priemonių, kurios leidžia aiškia forma modeliuoti daiktinę sritį, analizuoti minėtą modelį visuose kūrimo arba išlaikimo etapuose ir kurti priedus atitinkančius vartotojo informacinius poreikius.

Nežiūrint į visas CASE – priemonių potencialias galimybes, egzistuoja daug nesėkmingų jų diegimo pavyzdžių, ko pasekoje CASE – priemonės tampa “lentynine” PĮ (shelfware).
Taikant CASE – priemones yra keletas galimo efekto apibrėžimą komplikuojančių faktorių:
1. CASE – priemonių galimybių ir kokybės įvairovė.
2. Naudojimosi CASE – priemonėmis patirties stoka organizacijose.
3. Detalių metrikų ir duomenų nebuvimas jau atliktiems bei atliekamiems projektams.
4. Skirtingas CASE – priemonių integracijos projektuose laipsnis.

Kai kurie analitikai mano, jog reali kai kurių CASE – priemonių pritaikymo nauda gali būti gauta tik po 1-2 metų patirties. Kiti mano, kad įtaką gali būti daroma jau IS gyvenimo ciklo (toliau GC) eksploatacijos fazėje, kai technologiniai patobulinimai gali privesti prie eksploatacinių išlaidų mažėjimo.
Sėkmingam CASE – priemonių įdiegimui organizacija turi turėti tokias savybes:
1. Technologija. Egzistuojančių galimybių ribotumo suvokimas bei sugebėjimas priimti naujas technologijas.
2. Kultūra. Pasiruošimas naujųjų procesų diegimui.
3. Valdymas. Tikslus vadovavimas ir organizuotumas svarbiausių diegimo etapų ir procesų atžvilgiu.

Jeigu organizacija neturi nors vienos iš aukščiau išvardytų savybių CASE – priemonių diegimas gali nepasisekti neatsižvelgiant į vadovavimosi diegimo rekomendacijomis kruopštumo laipsnį.IS projektavimo metodologijos pagrindai



IS PĮ gyvenimo ciklas

PĮ gyvenimo ciklas (PĮ GC) – nepertraukiamas procesas, kuris prasideda nuo sprendimo apie jo sukurimo būtinumą momento ir baigiasi jo išėmimo iš eksploatacijos momentu. (paruošimas, eksploatacija, projekto valdymas, konfiguracijos valdymas ir pan.)
Bendras normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis PĮ GC, yra tarptautinis standartas ISO/IEC 12207 (ISO – International Organization of Standartization, IEC – International Electronical Commission). Standartas apibūdina GC struktūrą.




PĮ GC modeliai

Standartas ISO/IEC 12207 apibūdina GC struktūrą, bet nekonkretizuoja detaliai, kaip realizuoti arba atlikti veiksmus arba uzduotis, įtrauktus į šuos procesus.
Šiuo metu labiausiai paplitę kaskadinis ir spiroklinis GC modeliai.

Kaskadinis modelis.
Pagrindinė charakteristika – paruošimo proceso padalinimas į etapus, kur perėjimas į sekantį etapą vykdomas tik tuomet kai darbas einamajame etape yra pilnai atliktas.

Raktiniai žodžiai

• case priemones
• case
• case technologijos