A.Škėmos romano „Balta drobulė“ 3 skyriaus ištraukos analizė

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	A.Škėma – vienas iš įdomiausių 20a. Prozininkų ir novelistų. Jis, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenicją. Savo kūriniuose visiškai atsisako butinio kasdienybės vaizdavimo ie remiasi sąmonės srauto teorija – vyrauja praeities fragmentai, prisiminimai. Antanas Škėma yra susikūręs savą „maišto“ programą. Jo kultūra urbanisitinė, todėl jis kritiškai žvelgia į lietuvių literatūros atsilikimą, tautos uždarumą; individualiu požiūriu protestuoja prieš nussitovėjusias stereotipines tiesas. Šis Škėmos požiūris atsispindi jo kūryboje. „Balta drobulė“ – tipiškas rašytojo romanas, kuriame aiškiai atskleidžiama jo asmenybė. Meilės išgyvenimai čia susipina su tragizmu – Škėmos žmogus pralaimi. Jam lemta žūti.
Patalpinta	2005-05-07
Parsisiuntė	13547
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Pagrindinis romano „Balta drobulė“ herojus – Antanas Garšva. Tai talentingas, meniškos sielos poetas išeivis, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. Garšvos ironiškas požiūris į aplinką kyla dėl apgailėtinos padėties ir gyvenimo sąlygų. Niujorko viešbučio liftas – tarsi kalėjimas, kuriame jis uždarytas tarp keturių sienų. Herojus trokšta išsivaduoti iš vienišumo, bet negali, nes šis darbas – jo pragyvenimo šaltinis, tad noras kurti taip pat neįgyvendinamas.

Ištrauka pradedama herojaus norų išsakymu. Jis trokšta atsiriboti nuo realybės, susilieti su gamta ir tapti jos dalimi: „Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde“. Tai kosminės ir žemiškosios erdvės objektai, bet jie abstraktūs bejausmiai, o herojus trokšta būti aplinkos dalimi, būti įasmenintu. Garšva dažnai paskęsta savo vizijų, apmąstymų pasaulyje. Svajoja apie ramų, idilišką gyvenimą už viešbučio sienų, tačiau į šias skausmingas svajones žvelgia blaiviai, aiškiai suvokdamas jų beprasmiškumą.

Elena – moteris, kurią Garšva, dar būdamas jaunas, karštai pamilo. Jis prisimena, kaip Elena bandė įeiti į jo kambarį, „kaip šaukė jo vardą ir kūkčiojo“. Troškimas mylėti ir būti mylimam – dar viena svajonė, kuriai nelemta išsipildyti. Garšva negali sukurti šeimos, bijo įskaudinti Eleną. Šie išgyvenimai – taip pat didelis žingsnis beprotybės link. Herojui sunku. Jis kenčia, nes nori kurti, o tam reikia įkvėpimo. Jo siela tuščia ir vieniša, tad tokio poeto pasauliui nereikia. „Ir man sunku, nes tebenoriu rašyti. Elena padės man rašyti?“. Elenos artumas ir meilė iš tiesų įkvėptų Garšvos sileoje naują gyvybę. Ji tarsi atstoja tai, ko Garšva yra netekęs, tačiau toks svajonės įgyvendinimo būdas suteiktų daug skausmo mylimam žmogui. „Pasitenkint lovoj ir išgaut keletą legendų?“. Tai nebūdinga jo charakteriui. Jis yra atsakingas už savo jausmus, nenori būti impulsyvus.

Ištraukos antroji pastraipa sudaryta iš vieno sakinio. Garšva svarsto galimybę samdyti tarną, bet vėliau suvokia, kad svetimo žmogaus buvimas šalia jį užgožtų. Jis tebūtų stebėtojas, o to nepakanka. Apskritai Škėmos žmogus – pasitikintis savo jėgomis, norintis veikti vienas, be kitų pagalbos. Kasdieninė uždara „Up ir down“ (aukštyn ir žemyn) erdvė taip pat neleidžia atsiskleisti jo individualybei. Toks gyvenimas – beprasmiškas, niekur nevedantis.

Ištrauka pabaigiama Kamiu sukurtu Sizifo mitu. „Sizifo beprasmiškume glūdi tiesa. Kai Sizifas pargrius, kitas parems akmenį“. Garšvos gyvenimas nelengvas, tarsi Sizifo akmens ridenimas. Toks darbas atrodo beprasmis, tačiau nuolat judant aukštyn, žemyn, lieka laiko apmąstymui. Taigi beprasmiškume yra ir prasmės. Sizifo mitas tarsi išpranašauja romano pabaigą. Toks monotoniškas kasdienybės ritmas veda į beprotybę – pralaimėjimą.

A. Škėma lieka ištikimas savo žmogaus pasaulėžiūros vaizdavimui. Tradicinės vertybės – meilė, dorybė pralaimi, nes žmogus paprasčiausiai nepajėgia atlaikyti realybės smūgių. A. Garšva bando sulėlioti tų smūgių suskaldyto gyvenimo skeveldras i bendrą idiliško gyvenimo visumą, tačiau veltui. Maištaudamas ir ieškodamas gyvenimo prasmės, bei nuolat išjuokdamas ir ironizuodamas tikrovę, jis tik pasmerkia save.

Raktiniai žodžiai

• balta drobule
• antanas skema balta drobule
• skema balta drobule