Audiometrai

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	Audiologija (audio - girdžiu ir logos - mokslas) - mokslas apie klausą, tai viena iš jauniausių mokslo sričių. Kaip savarankiškas medicininis mokslas apiformintas 1948 m. tarptautiniame kongrese Stokholme. Audiologijos užduotis yra klausos funkcijų tyrimas esant pataloginiams nukrypimams ir nesant jiems, tai yra norma, išankstinis kurtumo nustatymas, diagnostikos, gydymo metodų išradimas ir pritaikymas praktikoje, trūkumų kompensacija.
Patalpinta	2005-08-28
Parsisiuntė	396
	Parsisiųsti11 KB

Išsamus aprašymas

Audiologijos istorija glaudžiai susijusi su pasiekimais klinikinėje otiatrijoje, fizikos srity, fiziologijoje, elektronikoje, akustikoje. Praktiniai pradmenys buvo padėti jau gilioje senovėje. Žmonija jau nuo seno stengėsi pažinti supamų garsų esmę, panaudoti juos savo interesams. Su garsinių signalų pagalba žmonės įgavo galimybę bendrauti vienas su kitu, orientuotis skirtingose aplinkose, gauti maisto, gaminti darbo įrankius, paskelbti pavojų. Mokslo apie klausą ištakos, kurtumo gydymo metodai, randami Senovės Graikijos, Egipto, Romos mokslininkų darbuose. Vienas iš seniausių darbų yra "Ebers Papyrus". Jis buvo parašytas apie 1600 m. prieš mūsų erą. Jį parašė Egipto dvasininkų grupė. Papiruse greta kitų ligų yra aprašyta paprasčiausi klausos tyrimo metodai, pateiktas didelis sąrašas vaistų nuo kurtumo. Žymų įnašą tolimesniam akustikos tobulėjimui įnešė įžymus graikų filosofas ir mokslininkas Pitagoras ( VI a. iki mūsų eros). Remdamasis eksperimentais su skirtingo ilgio stygomis ir tirdamas garso fiziką, jis nustatė garso tono aukščio priklausomybę nuo stygos ilgio ir pirmasis sukūrė muzikinę skalę. Taip pat Hipokratas (apie 400 m. iki mūsų eros) davė klausos organo anatomijos aprašymą, visą eilę ausų ligų simptomų ir priėjo išvadą, kad garsas patenka per būgninę ertmę į smegenis, ko pasekoje žmogus girdi. Ir daugelis kitų moklininkų vėliau įnešė savo dalį į audiologijos vystymasį. Viduramžiais stambiausiu medicinos moklo atstovu buvo moklininkas iš Bucharos Abu Ali ibn - Sina (Avicena). Jo daugiatomiame darbe "Gydymo mokslo kanonas" visa eilė skyrių skirta ausų patalogijai - kurtumas, ausiniams triukšmams, galvos sukimuisi ir gydymo metodams. Ir taip slenkant metams, audiologija pamažu vystėsi ir tobulėjo. KLAUSOS ORGANO TYRIMO PRIETAISAI IR ĮRENGIMAI Kad geriau pritaikyti praktikoje šiuolaikinius klausos tyrinėjimo metodus, yra sukurta ir toliau pastoviai tobulinama visa eilė prietaisų ir įrengimų. Klausos organo tyrinėjimo psichoakustinių metodų realizacija ir iššauktų klausos potencialų metodas galimas audiometrų ir kamertonų pagalba, akustinės reflektometrijos ir timpanometrijos, impedansometrų pagalba. Visi klausos tyrimo prietaisai skiriami į dvi grupes, kurių principinis skirtumas yra tas, kad pirmos grupės prietaisai leidžia nustatyti klausos parametrus registruojant subjektyvius tiriamojo pojūčius, o antros grupės prietaisai - objektyviai fiksuoja bioelektrines ir bioakustines charakteristikas neįvertinant samoningų tiriamojo atsakymų į pojūčius, veikiant garsiniams stimulams. Antrai grupei dar priklauso ir impedansometrai. Visų tipų audiometrai susideda iš generatoriaus, generuojančio specialius matuojamus garso signalus ir mechaninius virpesius, šių signalų fiksavimo įrenginys ir tiriamojo reakcijos dokumentacijos vaizdavimo įrenginys.. Svarbiausia sudėtine dalimi yra generatorius (garso dažnio elektrinių signalų), šių signalų keitiklio į akustinius ir vibracijas, klausos pajūčių registratoriai. Tik objektyviniai audiometrai turi savyje papildomą įrenginį iššauktų klausos potencialų matavimų rezultatų apdorojimui ir analizei. SUBJEKTYVINIAI AUDIOMETRAI Bendras funkcinių galimybių, kurias turi įvairių tipų subjektyviniai audiometrai, apibūdinimas: - akustinio (arba vibracinio) matuojamo signalo (toninio, kalbinio,triukšminio ir t.t.) galvinių ausinių pagalba sukūrimas ir padavimas išorinio (kaulinio) garso įvedimo su dažnio reguliavimu, garsinio spaudimo lygio (GSL) reguliavimu, vibracijų pagreičio lygio (VPL) reguliavimu; - laisvo garsinio lauko su toniniais, kalbiniais ir triukšminiais signalais sukūrimas; - akustinių signalų maskavimas siaurajuosčiu arba plačiajuosčiu triukšmu; - maskuojančio triukšmo padavimas į priešingą (atžvilgiu telefono,skleidžiančio akustinį signalą) ausinę; - akustinio signalo ir maskuojančio triukšmo padavimas į tą pačią ausinę; - maskuojančio triukšmo padavimas į kaulinį telefoną; - pakaitinis trumpalaikių toninių vieno dažnumo signalų padavimas kairei irdešinei ausiai; - dviejų toninių signalų padavimas vienu metu; - dviejų toninių signalų pakaitinis padavimas vienai ausiai; - automatiškai nutraukiamas toninis signalas; - signalo indikacijos įrenginys; - signalo kontrolinis klausymasis (kad galėtų kontroliuoti tiriantysis asmuo); - tiriamojo reakcijos į akustinį signalą signalizacijos sistema; - kalbinio ryšio su tiriamuoju arba mikrofono pagalba "gyvos kalbos" padavimo galimybės. Esminiai elektroakustiniai audiometrų parametrai yra šie: - išvystomų GSL ir VPL ribų pakeitimas, arba kitaip sakant, klausos praradimo matuojamo dydžio ribinės reikšmės; - GSL ir VPL pakeitimo žingsnis; - GSL ir VPL nustatymo tikslumas; - matuojamų siganlų harmonikos koeficientas; - matuojamų akustinių ir vibracinių toninių signalų dažnumas; - dażnumų nustatymo tikslumas; - maskuojančio triukšmo spektro charakteris. GSL reikšmós, išvystomos audiometrais, yra nuo 10 iki 130 dB, o VPL - nuo 45 iki 80 dB. Paklaida paprastai neviršyja vieno decibelo, o jų pakeitimų żingsnis - ne daugiau penkių decibelų. Yra duodama standartinė signalu dažnumo eilė: 125, 250, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000, 4000, 6000 ir 8000 Hz. Taciau siekia ir iki 10 kHz arba 12 kHz. Dažnumų nustatymas yra galimas 3% tikslumu. Akustinių signalų harmonikos koeficientas neturi viršyti 3%, o vibracinio signalo (priklausomai nuo dažnio) - 6-12%. Maskuojantis triukšmas gali būti arba plačiajuostis arba siaurajuostis, o taip pat ir spektro, panašaus į kalbinio signalo spektrą. Priklausomai nuo atliekamų funkcijų, parametrų reikšmių ir konkrečios pritaikymo sferos, audiometrai gali būti salyginai suskirstyti į klinikinius, poliklinikinius, ambulatorinius, garsoreaktometrai, vaikiškas audiometrinis komplektas. Klinikinis audiometras skirtas gauti tiksliausius ir išsamiausius duomenis, ko pasekoje nustatoma bendra ir diferencinė klausos sutrikimų diagnozė. Tai pats universaliausias subjektyvinių audiometrų tipas. Tačiau ir gana techniškai sudėtingas, dėl ko reikalauja atitinkamo aptarnaujančio personalo paruošimo. Prie klinikinių audiometrų galima prijungti magnetofoną tam, kad galima būtų įvairiai atlikti audiometriją ir aodiologinius testus. Taip pat gali būti iškart įmontuotas magnetofonas. Klinikiniai audiometrai naudojami ligoninóse, klinikose ir t.t. Poliklinikinis audiometras leidžia atlikti pagrindinai slenkstinius audiologinius testus tam, kad diagnozuoti bendrą klausos sutrikimą ar būklę. Tačiau jis mažai kuo tesiskiria nuo klinikinio audiometro, skiriasi tik mažomis maksimaliomis GSL ir VPL reikšmėmis, labiau ribotu testų skaičiumi ir panašiai. Ir atliekant tam tikrus audiologinius testus, prie poliklinikinių audiometrų reikia prijungti specialius priedus. Ambulatoriniai audiometrai charakterizuojami funkcijų paprastumu ir garsinių signalų ribotomis galimybėmis. Jie skirti tikrinti klausą masiškai, įvairiose įstaigose, mokyklose, darželiuose ir t.t. Poliklinikiniai ir ambulatoriniai audiometrai gali būti pusiauautomatiniai - dar vadinami “Bekeši” audiometrai. Juose toninė audiograma braižoma automatiškai, o prietaiso valdymu užsiima pats tiriamasis.Tai atliekama tokiu būdu: tiriamasis užsideda tam tikslui skirtas ausines, gauna įvairius signalus tam tiko dažnio ribose. Jei signalas yra girdimumo ribose, tai tiriamasis paspaudžia tam tikra mygtuką ir audiometras fiksuoja gautus duomenis. Po to pagal tuos duomenis yra braižoma audiograma. Garsoreaktometrai yra tiesiog paprasti garso generatoriai, skirti ištirti naujagimių reakciją į akustinį signalą. Čia kaip signalas naudojamas plačiajuostis arba siaurajuostis triukšmas, arba "trelė" su plastiškai besikeičiančiu dažnumu, arba grynai garsinis tonas. Vaikiškas audiometrinis komplektas daromas remiantis poliklinikiniu arba klinikiniu audiometrais, ir to pasekoje įgalina gauti į tas pačias charakteristikas ir funkcijas. Jis skirtas tirti 4-7 m. vaikų klausą. Į vaikišką audiometrinį komplektą įeina dar papildomos priemonės. Tai įvairūs filmukai, paveiksliukai, judantys žaisliukai ir panašiai. Šitos priemonės yra lydimos garso signalų, kas sukelia vaikams atitinkamas reakcijas. Šio metodo dėka yra lavinamas vaikų garso ir kartu judėjimo suvokimas, o taip pat tyrimas gaunasi daug įdomesnis vaikui, lyg žaidimas. OBJEKTYVINIAI AUDIOMETRAI Čia iš audiometrijos proceso yra pašalintas tiriamojo subjektyvumas tiriant jo klausos reakcijas, tačiau lieka operatoriaus subjektyvumas įvertinant gautus duomenis. Objektyviniai (kompiuteriniai) audiometrai dar plačiai nenaudojami audiologijos praktikoje. Tačiau kompiuterinė audiometrija naudojama specialiuose centruose, institutuose arba labai stambiose klinikose. Objektyviniai audiometrai susideda iš: 1. garsinio stimulo generatoriaus; 2. aukšto jautrumo elektroninio stiprintuvo; 3. iššauktų potencialų apdorojimo įrenginys - mikroprocesorius su elektronine atmintimi; 4. monitorius vaizdiniam duomenų demonstravimui; 5. spausdintuvas atspausdinti duomenims; 6. kontaktiniai elektrodai; Garsinių stimulų padavimas galimas per ausines, kaulinius vibratorius arba laisvame garsiniame lauke. Stimulai gali būti kaip impulsai su reguliuojama trukme nuo 0.1 iki 10 ms, trumpų toninių impulsų su trukme nuo 1 ms iki keletos sekundžių arba nepertraukiamų signalų. Signalų dažnis yra 125 - 10000 Hz diapazone, o jų lygiai gali būti nustatomi tokiais laipsniais: žingsnis kas 1 - 5 dB nuo 0 iki 100-120 dB. Sustiprinti biopotencialai yra specialiai elektroniškai apdorojami mikroprocesoriuje. Tai padeda atskirti įvairių trukdžių masėje būtent tuos signalus, kurie išreiškia reakciją į garsinius stimulus. Mikroprocesorius aumatiškai pagal užduotą programą atlieka įvairias oiperacijas su tais signalais. Kai kuriuose įrengimuose mikroprocesorius leidžia atlikti visą eilę naudingų rezultatų analizei operacijų, kontroliuojamų su monitoriaus pagalba: dviejų ir daugiau sukauptų signalų sudėtis, iš vieno signalo išskaičiavimas kito ir t.t ir pan. Apdorota informacija kartu su garso stimulų parametrais vaizduojama monitoriaus ekrane ir fiksuojama atmintyje.

Raktiniai žodžiai

• audiometrija
• audiometras
• audiograma