Asortimento politika

Tema	Vadyba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Asortimentas – tai prekių rinkinys, kurį tam tikru metu rinkai pateikia prekybos įmonė. Taigi asortimentas yra prekybos įmonės pasiūla. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamas paslaugas.
Patalpinta	2005-05-07
Parsisiuntė	10039
	Parsisiųsti15 KB

Išsamus aprašymas

Asortimento politika – tai visi sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama sudaryti prekybos įmonės asortimentą, formuoti jos pasiūlą. Asortimento politika lemia prekybos patalpų poreikį ir jų įrengimą bei įrangą, prekių pirkimo politiką, komunikacijos priemones ir t.t. Todėl asortimento politika yra labai svarbi kiekvienos prekybos įmonės veiklos sritis. Prekybos įmonėje parduodama daugybė įvairiausių prekių. Atsižvelgiant į keliamus tikslus, jos įvairiai skirstomos, klasifikuojamos. Prekybos įmonių marketinge prekų klasifikavimo tikslas – sudaryti galimybę efektyviau valdyti asortimentą, priimti racionalius asortimento politikos sprendimus. Marketingo literatūroje pateikta nemažai prekių klasifikavimo siūlymų. Jie skiriasi klasifikavimo požymiais ir praktine nauda. Trumpai susipažinkime su kai kuriomis klasifikacijomis, turinčiomis didesnės reikšmės prekybos įmonių asortimento politikai. Vokiečių marketingo specialistas L. Berekoveno šiek tiek modifikavo asortimento piramidę. Aukščiausiame piramidės lygmenyje yra mažiausias asortimento vienetas, kurį pagal tam tikrus kiekybinius ar kokybinius požymius galima išskirti iš prekių visumos. Jis vadinamas prekės rūšimi, arba pozicija. Jis atitinka P. Kotlerio schemoje prekės vienetą. Šį vienetą galima apibūdinti tokiais pavyzdžiais: skalbimo milteliai Automat Ariel color išfasuoti po 600g., arba a\b „Vievio malūnas“ aukščiausios rūšies kvietiniai miltai 550D, išfasuoti po 2kg. Labai giminingas vienas nuo kito mažai besiskiriančios prekių rūšis (vienetus) vokiečių specialistai vadina prekės pavadinimu. Prekių pavadinimai vienas nuo kito skiriasi neesminėmis savybėmis. Pavyzdžiui, skalbimo milteliai skalbimui mašinomis, aukščiausos rūšies kvietiniai miltai. Sujungus skirtingų pavadinimų prekes, gaunamos prekių pavadinimų grupės. Pavyzdžiui, skalbimo priemonės, miltai. Jas sujungus – prekių grupės. Pavyzdžiui, buitinės chemijos prekės, grudų produktai. Sujungus prekių grupes sudaromos prekių šeimos, pavyzdžiui, namų ūkio prekės, bakalėjos prekės, šias sujungus gaunamos prekių šakos, pavyzdžiui, buities prekės, maisto prekės. Taip kiekviename asortimento lygmenyje sudaromas vis platesnis, tačiau mažiau specifinis prekių kompleksas. Prekybos įmonėje nebūtina naudotis pateikta asortimento struktūra. Konkrečiu atveju galima įtraukti papildomų lygmenų arba kai kurių atsisakyti. Kiekviena prekybos įmonė savo asortimentui valdyti turėtų parengti individualią prekių klasifikavimo sistemą, kuri atspindėtų jos veiklos specifiką ir parduodamų prekių asortimentą. Tačiau ją sudarant kiekvienam asortimento lygmeniui būtina nustatyti aiškius, konkreičius požymius, kad tam tirką prekę vienprasmiškai galima būtų priskirti vienam ar kitam lygmeniui. Asortimento turinio, jo sudėties nustatymas yra svarbus asortimento politikos sprendimų priėmimo etapas. Reikia turėti galvoje, kad priėmus sprendimus tam tikrame asortimento lygmenyje, apribojama sprendimų erdvė žemesniems lygmenims. Kadangi visoms įmonėms asortimento lygmenų negalima nustatyti reimiantis vienodais kriterijais, daugiamatė asortimento piramidė praktikoje paprastai apribojama dvimate sistema, nustatančia asortimento plotį ir gylį. Asortimento pločio ir gylio matavimas remiasi vartotojų pirkimo elgsena. Asortimento pločiu suprantama įvairios paskirties prekių pasiūla, sudaranti galimybes vieno apsilankymo prekybos (pirkimo) vietoje metu patenkinti įvairius poreikius. Asortimento gylis pirkėjui sudaro alternatyvias tam tikros paskirties prekių pasirinkimo galimybes. Asortimento pločio ir gylio matmenys ne tik išreiškia skirtingos pirkimo galimybes, bet ir, priklausomai nuo konkrečios paklausos situacijos , sukuria skirtingą asortimento patrauklumo efektą. Pavyzdžiui, vienu atveju pirkėjas nori kuo greičiau nusipirkti visą komplektą jam gerai žinomų kasdieninės paklausos prekių (pirmenybę teikia plačiam asortimentui), kitu atveju jis ieško vieną kokį nors poreikį tenkinančios prekės (madingo drabužio, dovanos), kurią norėtų rinktis iš kuo didesnio alternatyvų skaičiaus (pirmenybę teikia giliam asortimentui). Tačiau dažnai kyla problema apibrežianti abiejų minėtų asortimento matmenų ribas ir sprendžiant, kokias prekes (kokio asortimento lygmens prekes) laikyti tenkinančiomis tą patį poreikį, t.y. priskirti asortimento gyliui. Pirkėjui svarbu, kiek alternatyvių prekių, kurios gali tenkinti jo paklausą. Kuo konkretesnis yra vartotojo ketinimas pirkti, t.y. kuo labiau yra susiformavusi jo paklausa, tuo mažiau jam reikia pasirinkimo alternatyvų. Pavyzdžiui, vartotojas, norintis pirkti dovaną, norėtų kur kas daugiau alternatyvų negu tas, kuris yra nusprendęs dovanoti kvepalus. Paprastai laikoma, kad pirmieji du asortimento piramidės lygmenys (prkės vienetas ir prekės pavadinimas) apibūdina asortimento gylį, o prekių pavadinimų grupės ir kiti aukštesni asortimento lygmenys – asortimento plotį. Prekių asortimentas dar gali būti skirstomas pagal tai, kas prekėms suteikia ženklą – gamintojas ar prekybininkas. Gamintojas, panaudodamas tam tikrus žymenis (raides, žodžius, paveikslus, simbolius), siekia išskirti savo prekes iš konkurentų prekių ir garantuoti jų nekintančią ar geresnę kokybę. Tai gamintojų firminės (markinės) prekės. Tačiau kilmę apibūdinanti požymį gali suteikti ir prekybos įmonė arba organizacija. Tokios prekės vadinamos prekybos firminėmis, arba markinėmis, prekėmis. Jos paprastai parduodamos tik savose prekybos įmonėse. Jos sudaro gerą galimybę prekybininkams profiliuoti savo parduotuves ir siekti geresnės konkurencinės padėties. Didžiausias daugumos prekybos įmonių firminių prekių strategijos trūkumas – ribotas jų pardavimo rajonas ir su tuo susijęs mažas rinkos potencialas. Asortimento politiką lemiantys veiksniai Prekybos įmonės asortimento politikos sprendimus veikia daugybė įvairių veiksnių. Tokiais veiksniais reikėtų laikyti bet kokias sąlygas, kurios bet kokiu būdu veikia asortimento politiką. Apibendrintai juos galima skirstyti į tokius veiksnius: 1. Išorės 2. Vidaus 3. Rinkos 4. Asortimento Išorės veiksniai. Asortimento politiką veikia daugybė išorės veiksnių, kurių svarba gali būti labai skirtinga tam tikram prekybos objektų tipui ar prekės šakai. Tam tikrai prekybos įmonei jie yra tarsi bendrosios sąlygos, kurioms ji iš esmės negali daryti įtakos. Pavyzdžiui, prekybos įmonės prekių apyvarta labai priklauso nuo bendros ūkio raidos, ypač nuo konjunktūrinių svyravimų, politinės ir teisinės aplinkos (verslo politikos). Labai didelę įtaką turi technikos bei technologijų plėtrta. Dėl jos rinkoje atsirado daugybė naujų prekių ir prekių grupių. Visuomenei vis jautriau reaguojant į aplinkos problemas didėja ekologijos įtaka. Vidaus veiksniai. Asortimento politikai labai didelę įtaką turi vidaus veiksniai, kuriems ir pati įmonė gali daryti poveikį. Asortimento politikos sprendimų laisvė labai priklauso nuo prekybos įmonės ištkeklių (apsirūpinimo kapitalu, daiktinėmis gamybos priemonėmis, personalu). Esminį poveikį asortimento politikai turi prekybos objekto tipas, kuris iš esmės nulemia veiklos pobūdį, taip pat prekybos įmonės valdymo bei organizacinė struktūra, ypač atsakomybė už prekių pirkimą ir pardavimą. Rinkos veiksniai. Asortimento politikai labai didelę itaką daro rinkos būklė, konkurencinė situacija. Oligopolinėse rinkose po savų asortimento politikos akcijų visada reikia atsižvelgti į galimus konkurentų atsakomuosius veiksmus. Antra vertus, asortimento politikoje visada reikia vadovautis pirkėjų pageidavimais. Su vartotojais ir jų paklausa susiję veiksniai turi lemti asortimento politiką. Be veiksnių, darančių poveikį pardavimui, svarbūs yra ir pirkimo rinką veikiantys veiksniai. Iš jų paminėti pirkimo rinkos marketingo veiksmai. Pavyzdžiui, esminį poveikį asortimento politikai turi gamintojų sprendimai savo prekes parduoti tik tam tikroms prekybos įmonėms (vadinamasis atrankinis bei išskirtinis paskirstymas). Asortimento ryšio (sąsajų) veiksniai. Terminas „asortimento ryšys“ literatūroje gana skirtingai interpretuojamas, tačiau paprastai juo apibūdinami įvairūs spinduliavimo (radiacijos) efektai, kylantys dėl sąveikos tarp dviejų ar daugiau asortimento dalių ar poreikių. Dėl prekių substicijos, komplementarumo ar kitokio pobūdžio santykių, iš asortimento išėmus vieną ar kelias prekes arba įtraukus naujų prekių, pasireiškia tam tikras poveikis (teigiamas arba neigiamas) kitoms asortimento dalims ar atskiroms prekėms, jų pardavimui. Prekybos praktikos požiūriu, labai svarbu žinoti, kokio pobūdžio yra tie ryšiai. Tai gali parodyti tik speciali analizė, kurios uždavinys – atskleisti galimus atskirų prekių ir prekių grupių radiacijos efektus. Tai labai svarbu įgyvendinant konkrečias marketingo priemones. Asortimento politikos tikslai ir strateginės bei operatyvinės orientacijos Prekybos įmonių veiklos finansiniai rezultatai, jų sėkmė rinkoje labai priklauso nuo prekių pasiūlos, todėl reikia, kad būtų glaudus ryšys tarp įmonės ir asortimento politikos tikslų. Pirmiausia tai apyvartos ir pelno tikslai. Siekdama šių tikslų, asortimento politika turi įnešti svarų indelį ir tuo prisidėti prie įmonės veiklos sėkmės. Todėl prekybos įmonės vadovybė, formuluodama asortimento politikos tikslus, kelia konkrečias pajamų iš prekybinio antkainio (bendrasis pelnas) arba padengimo indelio užduotis. Be šio, svarbiausio tikslo, asortimento politikos subtikslas yra padidinti prekybos įmonės patrauklumo potencialą. Prekių pasiūla savo pločiu ir gyliu turi būti formuojama taip, kad būtų patraukli esamiems ir potencialiems pirkėjams. Tinkama asortimento politika skatina pakartotinius ir komplementarius pirkimus. Asortimento politika turi būti siekiama aiškiai savo prekių pasiūla išsiskirti iš konkurentų. Todėl asortimento politikos, kaip ir kitų marketingo priemonių, uždavinys yra pardavimo vietos profiliavimas. Šio tikslo turi būti siekiama formuojant aiškų asortimento tipą, rūpinantis asortimento individualiu stiliumi, nustatant tinkama kainų pakopiškumą. Asortimento sudarymo procesas apima dvi pakopas. Pirmojoje pakopoje, orientuojantis į viršutinius asortimento piramidės lygmenis ir pločio matmenį, nustatomos asortimento ribos. Tuo prekybininkas tarsi nustato savo poziciją tam tikroje prekybos šakoje ir apibrežia veiklos pobūdį (kokiomis prekėmis prekiau). Antrojoje pakopoje sprendžiama, kokiais prekių pavadinimais ir asortimento vienetais jis prekiaus, t.y. nustatomas detalus prekių asortimentas arba asortimento gylis. Asortimento planavimas pirmojoje ir antrojoje pakopoje remiasi principais. Nustatant asortimento plotį (grupinį asortimentą) vadovaujamasi strateginėmis gairėmis (strateginiais sprendimai), o planuojant detalų asortimentą – operatyvinėmis gairėmis (operatyviniais sprendimais). Asortimento valdymo strategijos Asortimento negalima sudaryti ilgam laikui. Dėl įvairių prekių gyvavimo ciklų, vartotojų paklausos poslinkių, mados raidos ir konkurencinės aplinkos pokyčių asortimentą reikia aktualinti, keisti. Todėl asortimento formavimas yra nuolatinis įmonės valdybininkų uždavinys. Aktualinant asortimentą siekiama subalansuoti prekių grupių ir prekių pavadinimų amžiaus struktūrą bei išvengti asortimento nusidevėjimo. Tačiau vien tik prisitaikymas prie besikeičiančių rinkos sąlygų iš esmės yra pasyvi asortimento politikos forma. Tuo tarpu asortimento keitimas leidžia geriau tenkinti poreikius ir įgyti pranašumo prieš konkurentus. Skiriamos trys veiksmų alternatyvos – strategijos: 1. Asortimento apribojimas (kontrakcija); 2. Asortimento plėtimas (ekspansija); 3. Asortimento pertvarkymas (konsolidavimas); Asortimento apribojimas (kontrakcija). Tai gali būti tiek asortimento gylio, tiek ir pločio apribojimas. Asortimento sumažinimas yra tuo atveju, jeigu asortimente atsisakoma vieno ar kelių prekių pavadinimų. Vienos ar kelių prekių grupių atsisakymas vadinamas asortimento specializavimu (pločio kontrakcija). Asortimento plėtimas (ekspansija). Ji apima tiek asortimento pločio, tiek ir gylio padidinimą bet kuriame asortimento piramidės lygmenyje. Ir čia yra dvi veiksmų alternatyvos. Prekių grupių lygmenyje prekių pavadinimų didinimas vadinamas diferenciacija, o prekių grupių didinimas – diversifikacija. Asortimento pertvarkymas (konsolidavimas). Ši strategija pasireiškia viso asortimento struktūros pertvarkimu nekeičiant, kaip kontrakcijos ar ekspancijos atveju, asortimento bendros apimties. Konsolidavimas, pagal aplinkybes, gali apimti asortimento plotį ar\ir gylį. Asortimento analizė Asortimento formavimas ir jo valdymas pasireiškia kaip nuolatinis asortimento politikos sprendimų parengimo, jų priėmimo ir įgyvendinimo procesas. Siekiant pagrįsti asortimento politikos sprendimus, būtina sistemingai kontroliuoti priimtų sprendimų įgyvendinimą, stebėti, analizuoti ir vertinti, ar asortimentas atitinka rinkos sąlygas. Tam tikslui naudojama įvairi informacija, metodai ir rodikliai, vienaip ar kitaip apibūdinantys viso asortimento ir atskirų jo dalių (iki pat smulkiausių jo vienetų) pardavimą ir pelningumą. Pastaraisiais metais iš esmės perėjus prie brūkšninio kodavimo ir juos nuskaitančių elektroninių kasos aparatų naudojimo, prekybos įmonėse atsirado galimybė kur kas operatyviau ir išsamiau analizuoti prekių asortimentą, labiau pagrįsti priimamus sprendimus.

Raktiniai žodžiai

• asortimento politika
• prekiu asortimentas
• prekių asortimentas